Pogimdyminis kraujavimas: kas yra normalu antrą savaitę ir kada sunerimti?

Gimus kūdikiui moters kūnas diena po dienos keisis, palaipsniui grįždamas į ikinėštuminę būseną. Pogimdyviniu laikotarpiu dažniausiai vadinamos 6 savaitės po gimdymo, tačiau kai kuriems nėštumo metu įvykusiems pokyčiams atsistatyti prireikia net pusės metų. Gimdymas baigiasi tada, kai gimsta vaikelis, o vėliau - placenta. Tuomet prasideda ankstyvasis laikotarpis po gimdymo, jis trunka 24 valandas. Tada medikai stebi, ar moteris gausiai nekraujuoja. Ypač svarbios pirmosios dvi valandos po gimdymo.

Gimdos atsistatymas ir kraujavimas (lochijos)

Toje vietoje, kurioje buvo prisitvirtinusi placenta, lieka žaizda, susitraukinėjant gimdai ji pradeda krešėti. Kraujagyslės ima susitraukinėti, todėl kraujavimas mažėja. Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Praeis 6-8 savaitės kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Nemaloniausi pojūčiai būna pirmomis dienomis, ypač kai vaikas žindo, nes tuo metu išsiskiria didžiausias hormono oksitocino kiekis, o jis padeda gimdai susitraukinėti. Vienas iš paprastų būdų, kaip palengvinti skausmą, - pagulėti ant pilvo maždaug penkias minutes, tada gimda greičiau ir geriau susitraukinės.

Vykstant gimdos involiucijai, iš jos išsivalo tam tikras vidinis sluoksnis, iki tol tarnavęs vaikelio augimui, kraujo krešuliai, gleivės. Tai vadinama lochijomis. Kraujavimas po gimdymo yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių. Pirmomis dienomis kraujavimas būna intensyvesnis ir išskyros skaisčiai raudonos spalvos. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml lochijų.

Pasakyti, kiek konkrečiai laiko moteris kraujuos, sunku, nes tai individualu. Kraujavimas iš pradžių būna gausesnis ir po truputį vis mažėja. Vienoms kraujingų išskyrų jau nebebūna po 2-3 savaičių, kitoms - po 6-8. Po cezario pjūvio dažniausiai kraujuojama mažiau ir trumpiau, nes gimda yra mechaniškai išvaloma instrumentais, tačiau vis tiek kraujavimas būna.

Lochijų pokyčiai po gimdymo

Po gimdymo kraujavimas ties 3 savaite pradeda mažėti ir lieka patepliojimas ar lengvesnis kraujavimas, kuris labai panašus į besibaigiančias mėnesines. Šis laikotarpis gali trukti iki 6 savaitės. Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos.

Laba, ar normalu praėjus dviems savaitėms, pradėti vel stipriai kraujuoti? Kraujavimas ypac senu krauju iki 2 mėn. po gimdymo yra normalus, nes valosi ir traukiasi gimda. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Svarbu pastebėti ir nurimti jeigu kraujavimas po gimdymo - šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.

Kada reikėtų sunerimti dėl kraujavimo?

Pogimdyminis kraujavimas, dar žinomas kaip pogimdyminis kraujavimas, yra būklė, kai moteris po gimdymo netenka didelio kiekio kraujo. Ši liga tiesiogiai susijusi su reprodukcine sistema, ypač su gimda, placentos vieta ir kraujagyslių sistema. Gimda, būdama pagrindinis organas, atsakingas už nėštumą ir gimdymą, po gimdymo turi sugebėti susitraukti ir uždaryti kraujagysles, kad būtų sumažintas kraujo netekimas. Kraujavimas po gimdymo yra viena iš pagrindinių motinystės komplikacijų, kuri gali pasireikšti per pirmas 24 valandas po gimdymo (ankstyvas kraujavimas) arba per pirmas šešias savaites po gimdymo (vėlyvas kraujavimas). Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant hipovoleminę šoką, organų nepakankamumą ir net mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Kada reikėtų kreiptis pas prižiūrintį akušerį - ginekologą:

• Sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas;
• Atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas;
• Atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio;
• Atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas;
• Atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje;
• Po gimdymo visiškai nėra lochijų;
• Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą;
• Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva.

Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų. Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui - ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai.

Gausaus ir pavojingo kraujavimo priežastys bei rizikos veiksniai

Pagrindinės kraujavimo po gimdymo priežastys yra šios: 1) tonuso praradimas gimdoje, kuris gali atsirasti dėl gimdos raumenų silpnumo; 2) placentos likučiai gimdoje, kurie gali sukelti uždegimą ir kraujavimą; 3) traumų ar plyšimų buvimas gimdymo metu; 4) kraujo krešėjimo sutrikimai, kurie gali apsunkinti kraujo sustojimą; 5) infekcijos, kurios gali sukelti uždegimą ir kraujavimą. Pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo.

Medikų žinios leidžia įvertinti kraujavimo riziką dar nėštumo metu. Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu.

Profilaktinės priemonės

Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Vienas iš jų, kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai. Antras etapas - nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose mes turime skirti kraują skystinančius medikamentus.

Bendras organizmo atsistatymas po gimdymo

Diskomfortas po gimdymo

Moteriai jaučiami gimdos susitraukimai, panašūs į sąrėmius, ir tai kai kurias išgąsdina. Visgi tai yra normalu. Jei moteris gimdė pirmą kartą, gimdos susitraukimai gali būti ne taip juntami, jei tai - pakartotinas gimdymas, juntami labiau. Jei skausmai labai vargina, galima vartoti vaistų nuo skausmo. Be abejo, dėl jų vartojimo geriau pasitarti su medikais. Gimdymas pareikalauja labai daug fizinių jėgų, tad po gimdymo dažnai jaučiamas raumenų skausmas (ypatingai rankų, kaklo srityje, nugaroje). Plyšimas ar tarpvietės kirpimas - tai žaizda. Kaip bet kuri žaizda, taip ir ši gali sukelti diskomfortą, skausmą. Po įprasto gimdymo, ypač jei buvo atlikta epiziotomija ar įvyko tarpvietės plyšimas, gali pasireikšti tarpvietės, makšties jautrumas, skausmas, patinimas. Esant dideliam diskomfortui, pabandykite 10-20 minučių uždėti šaltą kompresą (pvz. maišelį su ledukais). Galima naudoti vietinių anestetikų purškalus.

Žaizda susiuvama savaime tirpstančiais siūlais, jie pasišalina per dvi-keturias savaites. Paprastai nemalonūs pojūčiai turėtų mažėti su kiekviena diena. Kad gijimas būtų sklandus, itin svarbi higiena, tai yra tinkama žaizdos priežiūra. Reikia užtikrinti, kad žaizda būtų švari ir kiek įmanoma sausa. Mažiausiai du kartus per dieną reikėtų nusiprausti intymios higienos prausikliu arba tiesiog vandeniu. Po kiekvieno pasišlapinimo galima žaizdą apipilti vandeniu ir nusausinti liečiamaisiais judesiais. Įklotus būtina keisti kas kelias valandas. Bent kelias minutes per dieną taikyti oro vonias - pasitiesus neperšlampamą paklotą, pagulėti be įkloto ir kelnaičių.

Kiti pokyčiai organizme

• Šlapinimasis: Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai.
• Tuštinimasis: Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų. Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto.
• Krūtys: Pirmas paras po gimdymo iš krūtų skiriasi priešpienis. Krūtys pieno pritvinksta dažniausiai tarp trečios ir ketvirtos dienos po gimdymo. Tomis dienomis krūtys padidėja, jas gali tempti, skaudėti, vienai dienai gali pakilti temperatūra iki 38-39°C.
• Emocinė būklė: Gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį. Normalu, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7 - 10 dienų.

Svarbiausia atsistatymui: mityba, skysčiai ir fizinis aktyvumas

Svarbiausia - neriboti skysčių, gerti tiek, kiek juntamas troškulys. Žindanti moteris dažniausiai junta stipresnį troškulį. Pats tinkamiausias gėrimas - negazuotas vanduo. Mityba turi būti įvairi, nes natūraliai gimdydama moteris netenka maždaug iki 500 ml kraujo, o atliekant cezario pjūvį - iki 1000 ml; moters kūnas, galima sakyti, būna šiek tiek nuskriaustas ir jam reikia atsigauti. Visavertė mityba ir skysčiai tam padeda.

Jei moteris jaučiasi gerai, ji gali pradėti daryti mankštą, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, o dubens stiprinimo pratimus (Kėgelio) - jei nebuvo plyšimų ar nereikėjo kirpti, galima daryti ir kitą dieną po gimdymo. Jei buvo kokių nors pažeidimų, tuomet pratimus rekomenduojama pradėti daryti ne anksčiau nei praėjus 3 savaitėms po gimdymo. Per pirmas šešias savaites po gimdymo stiprinkite dubens dugno raumenis, vaikščiokite: pradėkite nuo 10-15 min. Jei sportuojant juntamas skausmas, diskomfortas, reikėtų nutraukti pratimus arba mažinti jų intensyvumą. Pirmus tris penkis mėnesius venkite didelio intensyvumo fizinių užsiėmimų (tokių kaip jodinėjimas ar didelio intensyvumo jėgos treniruotės).

Cezario pjūvio specifika

Po cezario pjūvio operacijos moteris jaučia stiprų skausmą rando srityje. Gali skaudėti, keliantis iš lovos, judant, todėl judesius reikia stengtis atlikti lėčiau. Nekelti didelio svorio. Jei kalbame apie cezario pjūvio operaciją, rekomenduojama susilaikyti nuo mankštos, ypač nuo pilvo preso pratimų, bent jau 6-8 savaites, nes randas gimdoje turi gerai sugyti.

Specialus diržas ir svorio kritimas

Noriu pabrėžti, kad specialų diržą, suveržiantį pilvą, reikėtų nešioti tada, kai moteris juda. Negalima jo dėvėti, kai guli arba sėdi. Po gimdymo natūraliais takais galima segtis nors ir tą pačią dieną, o po cezario pjūvio - pagal savo pojūčius. Pirmomis dienomis dažniausiai būna labai skausminga ant rando užsisegti diržą. Reikėtų neskubėti. Galima paskaičiuoti, kiek kilogramų moteris netenka per pirmąsias dienas: vaiko svoris, vaisiaus vandenys (maždaug kilogramas) ir placenta (apie 500 g). Iš viso būna apie 5 kg. O toliau svorio kritimas yra labai individualus. Viskas priklauso nuo to, ar moteris žindo, kokia jos mityba ir kitų dalykų.

Lytinis gyvenimas ir bendras atsigavimas

Po 6-8 savaičių rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ir tuomet galima pradėti lytinį gyvenimą. Kartais poros pradeda ir anksčiau. Galima sakyti, jei moteris to nori, jei ji jaučiasi pasiruošusi fiziškai ir emociškai, įmanoma anksčiau. Bet reikia turėti omeny, kad žindančios moters organizme vyrauja hormonas progesteronas. Dėl jo gali būti juntamas makšties sausumas, lytiniai santykiai gali būti skausmingi. Kad to išvengtumėte, nepamirškite ilgos įžangos, lubrikanto, o svarbiausia šiuo atveju - emocinis pasiruošimas. Pogimdyminiu laikotarpiu, ypač jei moteris kūdikį žindo, gali varginti makšties sausumas. Makštis dar gali būti nesugijusi po epiziotomijos ar natūralaus plyšimo. Geriausia lytinį gyvenimą atnaujinti tik po gydytojo apžiūros.

Tai labai individualu. Viskas priklauso nuo to, ar moteris turi galimybę pailsėti, koks vaikelis, koks miego, mitybos režimas, kiek kraujo neteko gimdydama... Dažniausiai vis tiek kalbame apie 6-8 savaites. Tai - svarbus laiko tarpas. O jei turime omeny, kada pradėti kitą vaikelį, optimalus laikas - 2 metai: per tą laiką spėja atsigauti moters organizmas.

tags: #po #gimdymo #antra #savaite #kraujuoju

• Sužinokite tėvų patirtis „Karuselės“ lopšelyje-darželyje
• šiuolaikinės priemonės dantų valymo mokymui
• Sužinokite daugiau apie drabužių marginimo technologijas
• Išsamus ikimokyklinukų pasiekimų aprašas
• Žinios ir šeima: Agnės Zacharevičienės patirtis