Autistiško vaiko dienotvarkė ir patarimai tėvams

Autizmas - tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, kuris apima kalbos ir socialinę sritis bei rodo polinkį vienodai traktuoti reiškinius bei demonstruoti pasikartojančią elgseną. Autizmo spektras visų pirma reiškia, jog vienuose vaikuose jų išskirtinumas bus lengvai matomas ir atpažįstamas, tuo tarpu kiti netgi ir užauga, niekada jo neįvardindami ir nepastebėdami. Nors jiems stinga komunikabilumo ir socialinio bendravimo įgūdžių, daugelis šių asmenų pasižymi neįprastais gabumais, tokiais kaip regimoji atmintis, dėl kurios geba meistriškai dėlioti dėliones ir užsiimti panašiais regimaisiais užsiėmimais.

Gana dažnai autistiški vaikai išmoksta įvairių įgūdžių: vykdyti instrukciją, dėlioti dėliones, mozaikas ir t.t., tačiau labai dažnai šie įgūdžiai netaikomi spontaniškai. Tam, kad vaikas laisvą laiką leistų žymiai efektyviau - suaugęs privalo jį nukreipinėti: arba pasakydamas: „Sudėk dėlionę“, arba paimdamas už rankos ir nuvesdamas prie dėlionės ar parodydamas pirštu į žaisliukus. Tačiau ir tuomet vaikas gali pažaisti tik trumpą laiką grįždamas prie betikslio slankiojimo iš kampo į kampą, drabužių lankstymo ar supimosi supynėse.

Mes kasdien visi orientuojamės į vienokį ar kitokį tvarkaraštį - pamokų, neįvykdytų darbų ir t.t. Autistiško vaiko ugdymas ir adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas.

Vizualinis dienotvarkės tvarkaraštis

Vizualus užduočių tvarkaraštis - tai kortelių ar užrašytų žodžių rinkinys, kurį turėdamas vaikas orientuojasi užsiimdamas savarankiška veikla. Vizualus tvarkaraštis gali būti įvairių formų, tačiau pradžioje tai turėtų būti segtuvas, kurio kiekviename puslapyje įdėtas paveikslėlis ar pavadinimas tos veiklos, kurią vaikas turi įvykdyti. Pagrindinis vizualaus tvarkaraščio tikslas - išmokyti vaiką veiksmų sekos be atskiros instrukcijos ar pagalbos. Savarankiškai užsiimti pagal vizualų tvarkaraštį gali net mažas vaikas - 2-2,5 metų.

Mažiems vaikams į šį tvarkaraštį gali būti įtrauktos tokios veiklos kaip: dėlionės dėliojimas, piramidės sudėjimas, lipdukai ir t.t. Į vizualų tvarkaraštį galima įtraukti ne tik tas užduotis, kurias vaikas gali vykdyti pats, bet ir tas, kur jam reikia pasitelkti kitus žmones. Organizuoti vaiko laisvalaikį nukreipiant jį žymiai funkcionalesnei ir efektyvesnei veiklai.

Dienotvarkės kortelės - tai vizualinė, edukacinė priemonė, kuri padeda vaikams lengviau suprasti ir įsiminti dienos struktūrą. Tai gali būti spalvingos kortelės su paveikslėliais ir užrašais, vaizduojančios įvairias dienos veiklas, pvz., „keltis“, „valytis dantis“, „pusryčiauti“, „ruoštis į mokyklą“ ir pan. Vaikai natūraliai linkę į spontaniškumą - jie nori žaisti, tyrinėti ir dažnai nepaiso laiko ar tėvų nurodymų. Dienotvarkės kortelės padeda vaikui matyti aiškų dienos planą ir suprasti, kas bus toliau. Autizmą turintiems vaikams dienotvarkės kortelės yra itin naudingos, nes jos padeda sumažinti nerimą, suteikia aiškią struktūrą bei ugdo savarankiškumą. Tokius sutrikimus turintys vaikai lengviau supranta vizualinę informaciją nei žodinę. Jeigu norite padėti vaikui tapti savarankiškesniam, sumažinti ryto ir vakaro chaosą visai šeimai - lavinamosios dienotvarkės kortelės yra puiki edukacinė priemonė! Jas lengva pritaikyti kiekvienai šeimai namuose, auklėtojoms darželyje ar mokytojoms mokykloje.

Miego ypatumai ir patarimai autistiškiems vaikams

Tyrimai patvirtina, kad nuo 40% iki 80% vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, turi miego iššūkių, dažniau susiduria su miego problemomis. Priežastys, lemiančios miego problemas, gali būti įvairios: dažnesnis šlapinimasis naktį, melatonino lygio neišsiskyrimas įprastu metu (melatoninas reguliuoja užmigimo ir prabudimo ciklus), jautresnė sensorinė sistema (autistiškus vaikus gali išbudinti garsas, prisilietimas ar temperatūros pokytis) bei didesnis nerimas.

Kaip pagerinti miegą?

• Laikykitės reguliarios miego rutinos. Pastovų miego valandų skaičių išlaikykite ne tik darželio ar mokyklos laikotarpiu, bet ir savaitgaliais bei atostogų metu.
• Ribokite cukraus kiekį. Venkite duoti vaikams cukraus dienos bėgyje arba rinkitės kuo natūralesnį, ypatingai venkite cukraus prieš miegą.
• Praktikuokite reguliarią ir kuo pastovesnę miego higieną. Autistiškiems vaikams ypatingai svarbus pastovumas ir įvykių sekos žinojimas. Kaip, pavyzdžiui, vonia, knygos skaitymas ar vartymas, pokalbiai.
• Lėtai keiskite veiklas. Vaidmenų žaidimai autistiškiems vaikams labai padeda pereiti iš vienos veiklos į kitą.
• Naudokite vizualines priemones, atvaizduojančias miego rutiną. Jos palengvins autistiškam vaikui įsivaizdavimą, kokie žingsneliai jau praeiti, o kas dar laukia.
• Skirkite daugiau laiko vaikučio nusiraminimui. Autistams vaikams yra sunkiau nusiraminti prieš miegą. Tam padeda miego asociacijos, ypatingai mažesniems vaikams, kurie dar nekalba.
• Atraskite, kas vaiką ramina. Priklausomai nuo vaiko sensorikos ir jautrumo lygio garsams, teigiamai ir raminančiai gali veikti delfinų muzika, vandenyno ošimas, jūsų lopšinė.
• Nurimkite ir skirkite pakankamai laiko. Prieš ir miego rutinos metu išlikite kuo ramesni. Tai padės nurimti ir jūsų vaikui. Todėl itin svarbu pradėti ruoštis kuo anksčiau, kad nereiktų skubėti.
• Ribokite ekranus. Likus 2 val. iki miego, nenaudokite jokių ekranų, video žaidimų. Šie vaikai ypatingai jautrūs, todėl dėl tokios smegenų stimuliacijos bus sunkiau nusiteikti miegui, užmigti.
• Pasirūpinkite vaiko kambario higiena. Kambario temperatūra turi būti vėsi, apie 20-21°C. Atsižvelgdami į unikalų vaiko sensorinį jautrumą, pasirūpinkite tyla kambaryje.
• Natūrali šviesa. Pasirūpinkite visaverte ir įvairia vaiko mityba. Taip pat reikiamais vitaminais, papildais. Vaikams autistams rekomenduojama omega 3&6 augaliniu pagrindu, B kompleksas vitaminų, D, C vitaminai, magnis, cinkas.

Autistiško vaiko ugdymas ir adaptacija darželyje

Mokytoja Zita Rinkūnienė, turinti 53 metų pedagoginio darbo patirtį vaikų darželyje, yra susidūrusi su įvairiausiais vaikais, jai teko prisidėti ir prie autistiškų vaikų ugdymo. Kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti. Vis tik sunkiausia, pasak pašnekovės, yra rasti bendrą kalbą su kai kuriais tėvais, kuriems aktualus greitas kiekvienos dienos rezultatas: „Ką mano vaikas išmoko šiandien?“

Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, mano, kad geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Pavyzdžiui, tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu.

Kaip palengvinti adaptaciją darželyje?

Visiems vaikams reikia laiko adaptuotis darželyje, tačiau autistiškiems vaikams tai užima daugiau laiko ir pats procesas sudėtingesnis. Zita Rinkūnienė pataria, kad kad autistiškas vaikas priprastų prie naujos aplinkos pirmiausiai reikia pasikalbėti su tėvais ir viską apie jį sužinoti: ką jis mėgsta veikti namie, kaip reaguoja, kai ateina svečiai, kas jį trikdo, kas ramina, kaip adaptuojasi kitose vietose. Visiems pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais linkėčiau, kad jeigu sužinote, kad į jūsų grupę ateina autistiškas vaikas, būtinai raskite laiko susitikti su tėvais išsamiam pokalbiui, taip jūs pasiruošite preliminarų planą, kaip sklandžiai dirbti su tokiu vaiku.

Pasak K. Košel-Patil, bendrai, autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas. Leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus - meškas, automobilius. Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas.

Patarimai, kaip dirbti su autistiškais vaikais

Mokytoja Zita Rinkūnienė dalijasi, kad tiek dirbdama su Kristinos sūnumi, tiek su kitais autistiškais vaikais įsitikino, kad, pasitelkus paveikslėliu (simboliu), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje buvo stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė buvo pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus jau pasiimdavo tėveliai, tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą.

Pasak Z. Rinkūnienės, kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose: „Jeigu auklėtoja pateikia pasiūlymą, tėvams vertėtų jį apsvarstyti ir pamėginti taikyti namuose. Dažnai tekdavo išgirsti atsakymą, kad „namuose to nereikia“, „mane vaikas supranta“ ar pan. Be abejo, kad priklauso nuo vaiko, tačiau jeigu jis nekalba, svarbu, kad jam būtų suteikta galimybė kitaip išreikšti save ir priimti informaciją.

Zita Rinkūnienė įsitikinusi, kad visada reikia dirbti taip, kad ir vaikai, ir tėvai mokytoju pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Pedagogė supranta, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, tai mažiausiai ką jie nori girdėti atėję į darželį pasiimti savo vaiko, kad jis kažką daro netinkamai arba išvis nedaro. Stengdavosi parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir, jaučiu, kad tėvai mane išgirsdavo. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus.

Paklausta, kokių būdo savybių reikia turėti pedagogui, kas jis sugebėtų dirbti su tokiais ypatingais vaikais, pedagogė sako, kad svarbiausia - mylėti vaiką.

Bendraukite tiesiai ir aiškiai. Stenkitės kalbėti tiesiai ir aiškiai, nekurdami pernelyg sudėtingų sakinių konstrukcijų. Būkite kantrūs. Jei jūsų pašnekovas ims uždavinėti klausimus, kad išsiaiškintų tai, kas jums atrodo akivaizdu, būkite kantrūs. Neieškokite potekstės ten, kur jos nėra. Daugelis ASS vengia žiūrėti į akis net tuomet, kai bendrauja su artimais žmonėmis. Gerbkite asmeninę erdvę. Netikėtas taktilinis kontaktas ASS gali būti labai nemalonus. Venkite pataikavimo. ASS nereikia pataikavimo, jie kaip ir visi nori normalaus požiūrio į save ir normalaus žmogiško bendravimo. Elkitės supratingai. Jei jūsų draugas nesustodamas maigo kokį nors žaislą, kažką mykia po nosimi arba judina koją be jokios priežasties, stenkitės į tai nekreipti dėmesio ir elkitės supratingai.

Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas. Socialinių įgūdžių lavinimas: situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis. Apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius. Elgesio mokymas: sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekiant išmokyti vaiką priežastingumo. Užsiėmimų terapija: skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus.

tags: #autisto #vaiko #dienotvarke

• Patirtys ir iššūkiai Inetos Stasiulytės gimdymo istorijoje
• Istorinio dubleto apžvalga
• Mildos Dargužaitės biografija
• Maudymasis karštoje vonioje nėštumo metu
• Kaip išsirinkti antklodę kūdikiui