Žindymas gali būti viena iš maloniausių motinystės patirčių, tačiau kartais, ypač pažinties su maitinimu pradžioje, galite susidurti su kai kuriomis problemomis. Paprastai jos būna laikinos. Jūsų speneliai skausmingi, jautrūs ir kraujuojantys. O gal kraujas teka iš krūtų žindymo metu, nors nėra jokių paviršinių žaizdelių, o žindydama nejaučiate jokio skausmo.
Kiekvieną mamos dilgčiojimą jaučia ir kūdikis, kuris pradeda muistytis ir staiga atsisako žįsti. Kuo ilgiau maitiname, tuo jautresni tampa speneliai. Tai gali būti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - ar taisyklingai kūdikis apžioja krūtį. Antras dalykas - ar taisyklingai kūdikis apžioja krūtį. Tai, be abejo, kūdikis jaučia. Ką bū būtent jis jaučia? O gi kai mama susitraukia nuo skausmo, spazmai persiduoda į krūtį - kūdikis tampa neramus ir atsisako žįsti. Mamos pyksta, vaikas muistosi.
Dažniausiai speneliai pažeidžiami dėl netaisyklingo krūties apžiojimo. Todėl itin svarbu tinkamai priglausti kūdikį prie krūties. Atkreipkite dėmesį, kad jo burnoje būtų kuo daugiau krūties - pigmentinis laukelis aplink spenelį turi beveik nesimatyti. Blogai, kai kūdikis kramto vien tik spenelį lūpomis, dantenomis arba liežuviu. Tuomet kūdikio burna būna vos vos pražiota, lūpytės suglaustos (gerai apžiojusio spenelį kūdikio lūpytės atsiriečia). Jei kūdikėlio lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne pigmentinį laukelį, tikėtina, kad speneliai anksčiau ar vėliau suskirs. Pajutusios, kad kūdikis prie krūties pridėtas neteisingai, įstatykite pirštą tarp spenelio ir mažylio liežuvio ar skruosto, atitraukite kūdikį nuo spenelio ir vėl jį pridėkite prie krūties.
Taisyklingai žindant, spenelių skausmas praeina per 1-2 paras, o įtrūkimai sugyja per savaitę. Jei spenelių skausmas yra itin stiprus ir apsunkina žindymo procesą, išbandykite antspenius. Specialistai pritaria nuomonei, kad žindymas su antspeniais yra kur geresnis pasirinkimas už žindymo nutraukimą. Svarbu juo nepiktnaudžiauti ir antspenius naudoti tol, kol speneliai yra skausmingi. Ši pagalbinė žindymo priemonė gali padėti išgyventi sunkiausius maitinimo periodus, todėl nebijokite jos išbandyti.

Įkandimas žindymo metu - nemalonus, tačiau bent kartą bene visų žindyvių patirtas jausmas. Pagrindinė kūdikių kandžiojimosi priežastis yra dantukų dygimas ir jo sukeliamas skausmas. Kandžiojimosi žindymo metu priežastys dažnai yra tokios pačios, kaip ir kandžiojimosi bet kuriuo kitu metu, t.y. Netinkamas apžiojimas. Trumpas liežuvio pasaitėlis. Augimo šuolis. Audringas pieno atleidimo refleksas. Krūties streikas. Nepatogi žindymo poza. Žindymo problemos.
Įprastai, jeigu kandžiojimasis susijęs su žindymo problemomis (pavyzdžiui, netinkamu apžiojimu, trumpu liežuvio pasaitėliu, audringu pieno atleidimo refleksu ir pan.) kūdikis linkęs kąsti žindymo pradžioje arba bet kuriuo metu, kol jis aktyviai tebežinda. T.y. Jeigu manote, kad įkandimai susiję su žindymo problemomis, reikėtų pasistengti tiksliai nustatyti problemą ir ją spręsti (pavyzdžiui, trumpas liežuvio pasaitėlis yra kerpamas chirurgiškai arba lazeriu).
Kitos priežastys. Jeigu kūdikis įkanda žindymo pabaigoje, iš pradžių ramiai žindęs ir jau pasisotinęs, labiausiai tikėtina, kad įkandimas susijęs ne su žindymu, o su besikalančiais dantukais, smalsumu, ribų tikrinimu, siekiu atkreipti mamos dėmesį ir pan. Tai itin būdinga vyresniems, 5-7 mėn. Tokiu atveju atidžiai stebėkite mažylį ir, kai jis nustoja aktyviai žįsti ar paleidžia spenelį, švelniai atitraukite jį nuo krūties. Jeigu mažylis vis tik įkando, skubiai atitraukite jį nuo krūties ir ramiai, paprastai, tačiau griežtai pasakykite: „Ne, negalima, mamai skauda“. Jeigu kandžiojimasis kartojasi, reaguokite lygiai taip pat, t.y. atitraukite kūdikį nuo krūties ir sudrausminkite keliais trumpais žodžiais.

Pienligę sukeliantis grybelis Candida albicans dažniau atsiranda gydytoms arba gydomoms antibiotikais motinoms. Speneliai gali būti skausmingi dėl alerginės reakcijos į muilą, kremą, areozolį, audinį. Dėl to žindanti moteris neturėtų piktnaudžiauti visokiais kremais ir muilais.
Krūtų ir spenelių pienligė gali sukelti stiprų skausmą tiek spenelyje, tiek visoje krūtyje. Šis skausmas gali būti priežastimi anksti nustoti maitinti kūdikį krūtimi jeigu liga nėra laiku ir tinkamai gydoma. Tinkamą aplinką augti grybeliui sudaro drėgna ir šilta aplinka, naudojami įklotai sugerti pratekėjusiam pienui, sintetinės liemenėlės, nepakankama higiena.
Dažniausi krūtų ir (ar) spenelių pienligės simptomai yra skausmas spenelyje ar visoje krūtyje. Skausmas gali būti vos juntamas arba labai stiprus, dažnai apibūdinamas kaip deginimas, badymas, taip pat gali būti jaučiamas ir niežėjimas. Skausmas neišnyksta net ir pakoregavus kūdikio prigludimą prie krūties. Skausmas gali būti juntamas viso žindymo metu, sustiprėji tik pažindius arba tarp žindymų. Speneliai būna jautrūs lietimui, net lengvi drabužiai sukelia diskomfortą.
Ant odos gali būti baltų taškelių, apnašų, aureolė ir spenelis gali būti ryškiai rožinės spalvos, blizgantys, gali šerpetoti, tačiau gali būti ir be pakitimų ir atrodyti normaliai. Pienligės požymiai gali būti matomi naujagimio burnoje ir (ar) ant užpakaliuko. Burnoje (ant liežuvio, lūpų, žandų vidinėje pusėje) gali būti baltų sunkiai nusivalančių dėmėlių (jų nereikėtų maišyti su baltu apnašu nuo pieno, kuris išnyksta praėjus porai valandų po žindymo), ant užpakaliuko gali būti charakteringas iškilus bėrimas, balkšva, šerpetojanti oda.
Pienligę galima sumaišyti su spenelių jautrumu pradėjus žindyti, tačiau jeigu kūdikis teisingai apžioja krūtį, o spenelių pažeidimai negyja ilgai, vertėtų įtarti šią ligą net jeigu ir nėra ryškių požymių. Negydoma pienligė plinta giliau į krūties audinius, taip pat perduodama žindomam kūdikiui.
Nustačius pienligę mamai arba vaikui, gydomi turi būti abu - priešgrybeliniais preparatais tepama mamos krūtis, kūdikio burna ir užpakaliukas, net jeigu nėra akivaizdžių pienligės požymių vienam iš jų. Sunkesniais atvejais skiriami geriamieji priešgrybeliniai preparatai, kurie dažniausiai būna suderinami su žindymu. Svarbu spenelius laikyti sausus, jeigu įmanoma kuo dažniau palaikyti atvirą krūtinę, dažnai keisti pieną sugeriančius įklotus. Kartą ar du per dieną spenelius galima nuplauti geriamosios sodos tirpalu (šaukštelis sodos stiklinei vandens). Jeigu naudojamos pagalbinės priemonės - antspeniai, pientraukiai, krūtų gaubteliai - svarbu juos sterilizuoti pakankamai dažnai, ir naudoti tik tada kai būtina, kadagi guma bei silikonas yra puiki terpė augti grybeliams.

Įtraukti speneliai - tai tikrai normalus spenelių formos tipas. Jokio pagrindo nerimauti ši būklė paprastai nesuteikia, todėl ir jokios procedūros jai koreguoti, pasak medikų, dažniausiai nereikalingos. Gydymas gali būti rekomenduojamas tais atvejais, jei sunerimti verčia spenelio įsitraukimo priežastis - krūtyje besiformuojantis auglys arba uždegimas. Nustatyta, kad bent vieną įtrauktą spenelį turi 2-10 proc. moterų. Minėtina, kad vyrų su įtrauktais speneliais taip pat pasitaiko.
Kartais klaidingai manoma, kad įtraukti speneliai neišvengiamai kelia sunkumų maitinant krūtimi. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad tam tikru būdu stimuliuojami speneliai gali iškilti, be to, žindomas kūdikis gali apžioti visą areolę. Pasitaiko, kad po maitinimo krūtimi speneliai tampa mažiau įtraukti.
Nors įtraukti speneliai gali tapti iššūkiu maitinti savo kūdikius krūtimi norinčioms moterims, nevalia pamiršti, kad kūdikiui apžiojus visą areolę spenelis atsiduria prie jo gomurio, todėl žindymas turint įtrauktus spenelius tikrai nėra užgintas. Iškilti speneliams neretai gali padėti tam tikra jų stimuliacija.

Jei speneliai jau yra pažeisti, juos skauda, kuo dažniau palikite nepridengtus, atvirame ore. Rinkitės patogią, maloniai prie kūno priglundančią maitinimo liemenėlę. Pažeistus, įtrūkusius spenelius galite patepti drėkinančiu tepalu arba uždėti specialiai tam skirtą kompresą. Šios priemonės ne tik padeda greičiau sugyti speneliui, bet ir užkerta kelią šašelių atsiradimui. Krūtis tepkite tik specialiais, nedirginančiais odos, nealergizuojančiais kremais. Idealiai tinka tie tepalai speneliams, kurių nereikia nuplauti prieš žindymą, nes dažnas krūtų plovimas sausina odą, ją dirgina ir neleidžia gyti.
Itin atsargiai plaukite spenelius, nes taip nuo jų pašalinamas apsauginis odos sekretas. Kartais spenelius taip skauda, kad net baisu pagalvoti apie artėjantį žindymą. Tada pieną vieną parą nutraukite rankomis, ir mažyliui jį sugirdykite iš puodelio ar šaukštelio. Žindomam kūdikiui neduokite čiulptuko. Jis slopina žindymo jėgą, dažnį ir intensyvumą.
Po žindymo spenelius patepkite iš krūties išspaustu pienu ir leiskite išdžiūti. Mamos pienas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, jame yra žaizdų gijimą skatinančio vitamino E. Galite įsigyti specialų švelnų kremą, kuris sudrėkins, padės nuraminti ir atkurti pažeistą odą. Ir sveikiems, ir pažeistiems speneliams svarbi tinkama higiena. Prauskitės švelniomis priemonėmis, neturinčiomis odą dirginančių agresyvių cheminių medžiagų. Naudingos oro vonios. Todėl, esant galimybei, pabūkite be liemenėlės, nevilkėkite jos naktį. Jei pienas laša iš krūtų, naudokite vienkartinius liemenėlės įklotus - speneliai turi būti sausi.
