Daugelis iš mūsų užaugo su įsitikinimu, kad gamta klaidų nedaro, o vaistažolės yra visiškai saugi alternatyva sintetiniams vaistams. Čiobrelių arbata lietuvių namuose užima ypatingą vietą - jos aromatas asocijuojasi su jaukumu, šiluma ir pirmuoju pagalbos būdu pajutus peršalimo simptomus. Vos tik pradeda perštėti gerklę ar kankinti kosulys, ranka pati tiesiasi link džiovintų čiobrelių indelio. Ji dažnai naudojama kaip natūrali priemonė nuo peršalimo, kosulio, gerklės skausmo ir virškinimo problemų.

Tačiau fitoterapeutai ir gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad riba tarp vaisto ir nuodo priklauso nuo dozės bei individualios organizmo būklės. Nors šis augalas pasižymi galingomis antiseptinėmis savybėmis, jis yra biologiškai itin aktyvus, todėl tinka toli gražu ne visiems. Kad suprastumėme, kodėl čiobrelių arbata gali pakenkti, būtina pažvelgti į tai, kas sudaro šį augalą.
Čiobrelių sudėtyje yra eterinių aliejų, tokių kaip timolis, kuris turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių. Pagrindinė veiklioji medžiaga, suteikianti čiobreliui jo specifinį kvapą ir gydomąsias savybes, yra eterinis aliejus, kuriame dominuoja timolis ir karvakrolis. Būtent timolis yra ta medžiaga, kuri negailestingai naikina bakterijas kvėpavimo takuose. Tačiau didelėmis dozėmis jis gali tapti toksiškas kepenims ir inkstams. Tai nėra paprasta „kvapni žolelė”, tai - koncentruotas cheminis junginys, kurį farmacininkai neretai išskiria ir naudoja gaminant vaistus, pavyzdžiui, sirupus nuo kosulio ar burnos skalavimo skysčius.

Viena didžiausių rizikos grupių, kuriai čiobrelių arbata gali būti ne tik nenaudinga, bet ir pavojinga, yra nėščios moterys. Liaudies medicinoje čiobrelis seniai žinomas kaip gimdą stimuliuojanti priemonė. Timolis skatina gimdos raumenų susitraukimus (tonusą), o tai, ypač pirmajame nėštumo trimestre, gali padidinti persileidimo riziką.

Žindymo laikotarpiu situacija taip pat dviprasmiška. Eteriniai aliejai lengvai patenka į motinos pieną, pakeisdami jo skonį ir kvapą, todėl kūdikis gali atsisakyti krūties.
Žmonės, sergantys širdies ligomis, dažnai pamiršta pasitikrinti vaistažolių suderinamumą su jų būkle. Čiobrelių arbata turi dvejopą poveikį kraujospūdžiui, tačiau dažniausiai ji siejama su kraujospūdžio didinimu (hipertenzija). Be to, čiobrelis pats veikia kaip natūralus antibiotikas, todėl gali sustiprinti vaistų poveikį arba, retais atvejais, trukdyti tam tikrų antibiotikų įsisavinimui.
Jei vartojate kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus), čiobrelių arbata gali sustiprinti jų poveikį. Dėl poveikio kraujo krešėjimui, chirurgai rekomenduoja nustoti gerti čiobrelių arbatą ir nevartoti maisto papildų su čiobreliais likus bent dviems savaitėms iki planuojamos operacijos.
Nors dažnai teigiama, kad čiobreliai gerina virškinimą, tai galioja tik sveikai virškinimo sistemai ir mažoms dozėms. Stiprūs eteriniai aliejai dirgina skrandžio gleivinę. Geriant čiobrelių arbatą tuščiu skrandžiu, gali atsirasti rėmuo, pykinimas, skrandžio skausmai ar net vėmimas.
Čiobreliai priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ir mėtos ar rozmarinai, ir gali turėti poveikį hormoninei sistemai. Jei esate alergiški Lamiaceae (notrelinių) šeimos augalams, didelė tikimybė, kad čiobrelis jums taip pat netiks. Alergija čiobreliams gali pasireikšti ne tik bėrimais ar niežuliu, bet ir kvėpavimo takų paburkimu, kas yra ypač pavojinga, jei arbata geriama būtent kvėpavimo takų gydymui.
Šilta arbatėlė - malonus gėrimas žvarbią žiemą, ja girdome sunegalavusį mažylį. Tačiau svarbu žinoti, kad čiobrelių arbatos vaikams iki 2-3 metų duoti nerekomenduojama dėl stipraus eterinių aliejų poveikio, kuris gali sukelti alergiją ar sudirginti jautrią gleivinę. Be to, mažiems vaikams netinka suaugusiesiems skirti žolelių mišiniai.

Kūdikiams dauguma arbatžolių netinka, nes jose yra taninų, trukdančių pasisavinti geležį ir kitas mineralines medžiagas. Patiems mažiausiems geriausia duoti specialiai jiems pagamintų arbatų.
Mažyliui kiekvieną kartą ruošiama šviežia arbatėlė, ji geriama šilta - kūno temperatūros. Juodosios, žaliosios ar kitos arbatos, kurias geria tėveliai, vaikui galima duoti ne anksčiau kaip nuo 2 metų ir tik praskiestos vandeniu. Tokioje arbatoje, net ir silpnoje, yra nervų sistemą stimuliuojančio kofeino, todėl nedera jos gerti prieš miegą. Jeigu mažylis išgers jos vakare, gali kamuoti nemiga ir nervingumas. Vakare geriau duoti, pavyzdžiui, erškėtrožių ar ramunėlių, arbatos. Juodosios ir žaliosios arbatos mažam vaikui nereikėtų gerti daugiau kaip vieną kartą per dieną, geriausiai - ryte. Pažintį su suaugusiųjų arbatomis patariama pradėti nuo juodosios be jokių priedų.
Norint gauti naudos iš čiobrelių ir išvengti žalos, būtina laikytis griežtų paruošimo taisyklių. Pirmieji perdozavimo požymiai yra pykinimas, galvos svaigimas, skrandžio skausmai ir netikėtas silpnumas. Nors čiobrelis turi lengvą raminamąjį poveikį, kai kuriems žmonėms, ypač turintiems aukštesnį kraujospūdį, jis gali veikti tonizuojančiai.
Jei patenkate į rizikos grupę ir čiobrelių vartoti negalite, tai nereiškia, kad liekate be natūralios pagalbos kovojant su peršalimu. Peršalimo ligų sezoną namuose pravartu turėti įvairius negalavimus palengvinančių vaistažolių arbatų, kurios yra saugesnės ir švelnesnės vaikų organizmui.

Svarbu atminti, kad kiekvienas augalas turi savo charakterį. Čiobrelis - tai karys, agresyviai kovojantis su infekcija, todėl ir elgtis su juo reikia pagarbiai bei atsargiai. Prieš duodant bet kokios vaistažolių arbatos vaikams, ypač kūdikiams, būtina pasitarti su gydytoju ar farmacininku.