Jonas Vainauskas: Asmeninis ir profesinis gyvenimas
Šiame straipsnyje panagrinėsime politiko Jono Vainausko biografiją, atskleidžiant jo asmeninio ir profesinio gyvenimo aspektus. Straipsnyje remiamasi viešai prieinama informacija, siekiant pateikti išsamų ir objektyvų portretą.
Santykiai be įsipareigojimų: Apkalbos ar pasirinkimas?
Visuomenėje įprasta, kad garsūs žmonės, ypač politikai, vengia nestandartinių situacijų, kurios galėtų sukelti apkalbas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai politikai nusprendžia nepaisyti nusistovėjusių normų, rinkdamiesi gyvenimą be santuokos įsipareigojimų. Panevėžio apskrityje yra du žinomi politikai, kurie savo šeimyninio gyvenimo nepanoro painioti jokiomis ceremonijomis ar įžadais.
Kastytis Vainauskas: 15 metų kartu be santuokos
Panevėžio vicemeras Kastytis Vainauskas, po skyrybų su žmona Kaune, jau 15 metų gyvena su kita moterimi Panevėžyje. Tačiau savo santykių politikas nesirengia oficialiai įforminti.
Vicemeras K. Vainauskas niekada neslėpė, kad gyvena su moterimi, tačiau viešumoje su ja beveik nesirodo. Politikas nuolat lankosi įvairiuose renginiuose, bet dažniausiai būna vienas. Aukštuomenės renginiuose K. Vainausko beveik nematyti.
Nedaug kas žino, kad paslaptingoji vicemero moteris yra pataisos namų psichologė Rasa Stočkutė. Tačiau tie, kurie dalyvavo R. Stočkutės artimųjų laidotuvėse, matė šalia moters stovintį ir K. Vainauską. Tuomet vicemeras netgi paaiškino spaudai, kad nedirba dėl dalyvavimo savo žmonos artimojo laidotuvėse.
K. Vainausko namuose dažnai telefonu atsiliepia vaiko balsas - tai jo sūnus iš pirmosios santuokos. Buvę sutuoktiniai pasidalijo vaikus: vienas gyvena su motina Kaune, o kitas - su tėvu Panevėžyje. K. Vainauskas neatskleidė, kodėl jie su žmona pasidalijo vaikus, tik paaiškino, kad tai normalu. Su buvusia žmona vicemeras bendrauja ir nesipyksta.
Anksčiau bendraudamas su žurnalistais, K. Vainauskas vengdavo vartoti žodį „žmona“, sakydamas „mano moteris“ arba „antroji pusė“. Tačiau vieną kartą, kalbėdamas apie pasikeitusią savo išvaizdą, politikas pasakė, kad jo moteris į tai nereagavo. Vėliau, paprašytas atverti savo namų duris žurnalistams, vicemeras pirmą kartą pavartojo žodį „žmona“, tačiau prisipažino, kad jis dar nevedęs.
Politikas pareiškė, kad į savo namus žiniasklaidos atstovų nepriims ir asmeninio gyvenimo tema nekalbės, nes to nepageidauja jo gyvenimo draugė.
Rasa Stočkutė: Individualistė, nemėgstanti demonstruotis
R. Stočkutė taip pat nebuvo linkusi atvirauti. Moteris mandagiai atsisakė kalbėti apie savo nesantuokinį gyvenimą, teigdama, kad yra individualistė ir nemėgsta demonstruotis. Ji teigė, kad jie su K. Vainausku yra šiuolaikiniai žmonės, kurie nebijo viešumos, tačiau nemato reikalo į ją eiti.
Pašnekovė sakė mananti, kad gyvenimas nesusituokus šiais laikais nereiškia nieko blogo ir visuomenė jų nepasmerks. Paklausta, ar K. Vainauskas per tuos ilgus bendro gyvenimo metus nė karto jai nepasipiršo, moteris išsisuko nuo tiesaus atsakymo, teigdama, kad mintis apie tai jai užgožė artimųjų netektys.
Jonas Jarutis: Meilė ir pavaldumas
Kupiškio meras Jonas Jarutis taip pat ne pirmus metus dalijasi šiluma su moterimi, kuri yra jo pavaldinė. Tačiau į santuokų rūmus ši pora neskuba. Abu partneriai jau yra patyrę pirmosios santuokos griūtį.
Santūrus, mažakalbis ir nerodantis emocijų - toks yra Kupiškio rajono mero Jono Jaručio įvaizdis. 44 metų politikas, kilęs iš Žemaitijos, vadovauja Kupiškio rajono savivaldybei.
Kupiškėnai žino, kad J. Jarutis gyvena su savivaldybės darbuotoja Virginija Vanagiene. Politikas nebijo žmonių akių - kartais kartu su savo moterimi eina į darbą ar iš jo, kartu vyksta asmeniniais reikalais ar į keliones. Žmonėms ši pora patinka.
Tačiau savivaldybėje per Naujųjų metų proga surengtą vakarėlį J. Jarutis buvo vienas.
Jaukumas ir įtampa J. Jaručio namuose
Vėlyvą vakarą, jaukiai spragsint židinyje malkoms, nebaigtame rekonstruoti mero bute kalbėtasi ne tik apie valdžią, politiką, bet ir apie namus, jausmus, vertybes. Šalia mero sėdėjo jo mylimoji Virginija, kuri dirba savivaldybės Socialinės paramos skyriuje.
Moteris mažai kalbėjo, daugiau tylėjo. Šypsojosi, pylė arbatą, pritardama ar papildydama namų šeimininką. Atmosferą kaitino ne tik židinys, bet ir įtampos kibirkštėlės, galbūt dėl to, kad meras J. Jarutis pirmą kartą ryžosi atverti savo namų duris žurnalistams.
Netikėjimas mistika ir gyvenimo pokyčiai
Pašnekovas patikino, kad yra konkretus, tikslus žmogus, kuris netiki horoskopais, mistika ar iš anksto nulemtu likimu. Jam keista, kad jo gyvenimo didžiausi pokyčiai suskirstyti penkmečiais.
Baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, J. Jarutis dirbo Skapiškio vidurinėje mokykloje, o po penkerių metų tapo Skapiškio viršaičiu. Dar po penkerių pasuko į verslą, turėjo kavinę ir parduotuves. Po bankroto trumpai dirbo draudimo bendrovėje.
Meras prisipažino, kad neišsaugota santuoka nėra dalykas, kuriuo galima didžiuotis. Jis išsiskyrė su pirmąja žmona, kuri yra pedagogė. Su Virginija jis yra kartu jau penkerius metus.
Paklaustas apie pažintį su Virginija, meras atsakė, kad tai prisiminti skausminga. Jis teigė, kad nesinori skaudinti kitų žmonių, todėl apie tai kalbėti nenori. Meras patikino, kad jie kartu ir nė vienas nesigaili dėl savo sprendimo.
Santuoka: Antspaudas ar jausmai?
Meras teigė, kad antspaudas šeimos nesutvirtina. Jis neatmetė galimybės susituokti ateityje, kai suras daugiau laisvo laiko.
Namai ir vaikai: Pusiausvyra tarp darbo ir šeimos
Meras J. Jarutis teigė, kad jam pavyksta išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos. Jis pats remontuoja butą, tačiau mero pareigos atima beveik visus savaitgalius.
Virginija dažnai važiuoja kartu su juo. Meras dalyvauja medžioklėse ir „Rotary“ klubo veikloje. Tačiau, jei visa tai trukdo susitikimams su vaikais, nugali šeimos interesai.
Virginija į pokalbį įsiterpė, kad juos visus vienija sporto pomėgis. Per atostogas jie stengiasi visi kartu kur nors ištrūkti.
Jono vaikai jau dideli. Dukra dirba po žurnalistikos studijų, sūnus mokosi Vilniuje ir muzikuoja.
Sportas: Aistra, jungianti porą
Abu pašnekovai atsipalaiduoja, kalbėdami apie pomėgius ir sportą. J. Jarutį kupiškėnai žino žaidžiant krepšinį, tinklinį ir lietuviškąjį ritinį. Virginija taip pat yra aktyvaus gyvenimo būdo mėgėja. Ji žaidžia Rokiškio rajono „Lašų“ moterų tinklinio komandoje, dalyvauja „Žalgiriadoje“ ir varžosi su rotariečiais paplūdimio tinklinio varžybose.
Turto deklaracijos: Vienišų politikų atspindys
Tai, kad K. Vainauskas ir J. Jarutis nėra vedę, atsispindi ir jų turto bei pajamų deklaracijose. Šalia vedusio politiko pavardės paprastai nurodoma jo antroji pusė, o smalsuoliai gali susidaryti įspūdį apie šeimos turtą sudėdami abiejų eilučių skaičius.
Gedvydo Vainausko vaizdo konferencija
Kiti žymūs Lietuvos asmenys
Atskleidžiant Jono Vainausko asmenybę, verta prisiminti ir kitus Lietuvos didvyrius bei žymius žmones, tokius kaip Ona Šimaitė.
Ona Šimaitė: Gyvybę rizikuojusi Dėl Kitų
Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio mėn. 6 (18) d. Akmenėje, tuometinėje Mažeikių apskrityje, bežemių Kazio ir Onos (Daujotaitės) Šimų šeimoje. Nepriteklių spaudžiami tėvai persikelia į Rygą, tėvas pradeda dirbti vagonų fabrike. Aštuonerių į Rygą išvyko ir Onutė su mama. Ona Šimaitė lankė pradžios mokyklą Rygoje prie lenkų katalikų vienuolių bažnyčios, vėliau baigė gimnaziją. Pirmojo pasaulinio karo metais visa šeima atsidūrė Rusijoje.
1922 m. O. Šimaitė grįžo į Lietuvą, Kauną. Kurį laiką mokytojavo Kauno žydų pradžios mokykloje. 1924 metais įstojo į Kauno universitetą studijuoti humanitarinių mokslų. 1922-1937 metais (su neilgomis pertraukomis) dirbo vertėja Sovietų Sąjungos atstovybėje, vertė kai kuriuos straipsnius iš Lietuvos spaudos į rusų kalbą.
1937 metais Ona pradėjo bibliotekininkės kelią. Dirbo Kaune žinomoje Balošerio bibliotekoje, ,,Lietuvos vaikų“ draugijos skaitykloje-bibliotekoje, dar po metų - Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje. 1940 m. sausio mėnesį kartu su savo kitomis kolegėmis ji perkeliama į Vilniaus universiteto biblioteką. Rudenį paskiriama Senų spaudinių skyriaus vedėja, o po mėnesio - į bibliotekos sekretorės pareigas.
Prasidėjus karui, Ona Šimaitė tęsė darbą Vilniaus universiteto bibliotekoje: 1941 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ji skiriama skyriaus vedėja, 1942 m. balandžio 1 d. - vyr. bibliotekininke, nuo spalio 1 d. užima bibliografės etatą. Oną Šimaitę iki širdies gelmių sukrečia prasidėjęs karas, nacių okupacija, žmonių žudynės, kultūrinių vertybių naikinimas.
Ona - geto ryšininkė, atnešanti ir išnešanti laiškus, išsirūpinanti nelegalius pasus, slepianti pabėgusius, ieškanti slapstymo vietų žydų vaikams, rizikuojanti gyvybe ir nešanti į getą ginklus ir šaudmenis.
Ateidama į getą, neva universiteto bibliotekos reikalais, stengdavosi atnešti įkalintiems žmonėms kiek galima daugiau būtiniausių daiktų, o išeidama išnešdavo vertingą žydams archyvinę medžiagą - dokumentus, rankraščius, retas knygas. Tuos vertingus dalykus Ona išslapstydavo universitete. Visus pinigus, gaunamus už darbą bibliotekoje, ji leisdavo produktams, kuriuos nešdavo ir perduodavo žydams.
1944 metų pavasarį kažkas įskundė O. Šimaitę slepiant dešimtmetę žydaitę savo bute. Balandžio 28 dieną ji suimama darbe, universiteto bibliotekoje. Tą pačią dieną buvo suimta ir sesers dukra Aldona Stasionytė. Vokiečių okupacinė valdžia O. Šimaitę nuteisė mirties bausme. Vilniaus universiteto profesorių ir tarnautojų surinktomis lėšomis pareigūnai buvo papirkti ir mirties bausmė pakeista koncentracijos stovykla.
Iš pradžių O. Šimaitė buvo išvežta į Dachau, vėliau perkelta į koncentracijos stovyklą Elzase-Lotaringijoje, Prancūzijos teritorijoje. Po sunkaus vagonų iškrovimo darbo, trukusio truputį daugiau nei keturis mėnesius, ją, sunkiai sergančią, 1944 m. rugsėjo 10 d. išvaduoja Sąjungininkų armija.
1953 m. gruodžio mėnesį Ona Šimaitė atvyksta į Izraelį. 1956 m. Ona sugrįžta į Paryžių, kur gyvena iki mirties. 1965 metais priversta persikelti į rusų senelių prieglaudą Paryžiaus Cormeilles priemiestyje, kuriuose 1970 m. sausio mėn. 17 dieną, po pietų, miršta po širdies priepuolio.
Žydų tauta nepamiršo Onos Šimaitės žygdarbių atliktų holokausto metais. Vienai iš pirmųjų lietuvių Onai Šimaitei 1966 m.
Gedvydo Vainausko vaizdo konferencija
Jonas Vainauskas - krepšinio pasaulio atstovas
Jonas Vainauskas - buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo direktorius, klube dirbęs iki 2011 metų. 2018 m. jis papildė Panevėžio „Lietkabelio“ administraciją, tačiau po dviejų mėnesių darbo buvo atleistas iš pareigų. Vėliau 2022 metais tapo Mažeikių klubo komandos sporto direktoriumi, 2023 m. perėmė Palangos „Kuršių“ klubo valdymą, pakeitė pavadinimą į „Olimpas“ ir kėlė tikslus klubui laimėti NKL pirmenybes bei iškovoti teisę varžytis LKL. „Olimpas“ atkrintamosiose neįveikė pusfinalio etapo, turėjo pripažinti „Jurbarkas-Karys“ komandos pranašumą.
Kuria „Delfi“ tinklalaidę „Aštrus įkirtimas su Jonu Vainausku“, jos epizodus rasite čia.
Artėjančiuose Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimuose - naujas kandidatas. Oficialiai paskelbta, jog į šią poziciją siūlomas Jonas Vainauskas. 42-ejų vadybininko kandidatūrą iškėlė VšĮ „Birštono sportas“. Jonas Vainauskas papasakojo, ką jis veikia Birštone, pasidalino dar niekur nematytais kadrais ir po 12 metų metė iššūkį Karoliui Tiškevičiui. Jono Vainausko kandidatūra buvo pirmoji, kuri buvo iškelta į LKF prezidento postą. Visgi dabar dėl jo realaus kandidatavimo - nežinomybė. 43-ejų vadybininko kandidatūrą dar gegužės 17 d. iškėlė LKF asociacijos narys VšĮ „Birštono sportas“.
tags: #jonas #vainauskas #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
