Autistiškų vaikų vertinimas ir ugdymo apžvalga
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas.
Autizmo paplitimas ir priežastys
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10 000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe; Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veiklos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu.
Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40 % autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimas.
Autizmo atpažinimas ir diagnostika
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Autizmo požymiai ir simptomai
Autistiškų vaikų ugdymo principai
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg, 1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų, pavyzdžiui, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas.
Socialinių įgūdžių lavinimo metodai
Remiantis mokslinėmis apžvalgomis, tik vieno tipo programos, t. y. videomodelingas, atitiko griežtus EPP kriterijus. Tai būdas, kai mokoma rodant vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami vienokie ar kitokie socialiniai įgūdžiai. Kiti taikomi metodai:
- Socialinės istorijos: padeda suprasti socialines situacijas, nors jų efektyvumas vertinamas nevienareikšmiškai.
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): siekiama plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį ir emocijas.
- Bendraamžių tarpininkavimas: klasės draugai pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas bei įgyvendina mokymo programą.
- Tėvų mokymai: (pvz., PEERS programa) padeda reikšmingai sumažinti elgesio problemas ir skatinti įgūdžių perkėlimą į namų aplinką.
Veikla pagrįstas socialinių įgūdžių mokymas, kuris remiasi ypatingais ASS turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pvz., žaidimas LEGO kaladėlėmis), gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius ir slopinti netinkamą elgesį. Svarbu atlikti daugiau tyrimų su visomis socialinės intervencijos strategijomis, norint įsitikinti jų ilgalaikiu veiksmingumu.
tags: #autistisku #vaiku #vertinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
