Kiekvienas naujas tėvelis svajoja apie ramias naktis, tačiau realybė dažnai būna kitokia. Kūdikio miegas, ypač naktį, gali tapti iššūkiu visai šeimai. Neramus kūdikio miegas yra viena dažniausių temų, kurią girdime iš tėvų. Nors tai patirtis, su kuria susiduria beveik kiekviena šeima, stebina tai, kad apie tikrąsias priežastis ir sprendimus vis dar kalbama labai mažai. Daugelis tėvų, pirmą kartą susidūrę su tuo, kad jų mažylis miega neramiai, išsigąsta, jog kažkas negerai. Tačiau net ir tada, kai atrodo, kad kūdikis neramiai miega, dažniausiai tai yra visiškai normalios raidos išraiška, ypač pirmaisiais mėnesiais, kai pasitaiko ir neramus naujagimio miegas, ir dažni prabudimai naktį.
Tiesa tokia, kad „nenormalus“ kūdikio miegas neegzistuoja. Tačiau labai dažnai, ypač pirmąkart tėvų gyvenime, gali egzistuoti nenormalūs lūkesčiai, klaidinančios gairės, žinių trūkumas apie vaikų miegą ar net vaikų lyginimo pinklės. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl kūdikiai nemiega naktį, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip pagerinti situaciją.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad naujagimių miego ritmas skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimiai neturi nusistovėjusio paros ritmo ir miega daugiausiai lengvu miegu, todėl jie lengvai pažadinami. Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai.
Naujagimis pirmiausia užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, būdingi greiti judesiai. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir, jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo. Vieną miego ciklą sudaro abi miego fazės, t.y. lėtasis miegas ir greitasis miegas. Naujagimių miego ciklas trunka tik 30 min., kūdikių - apie 1 val. Praėjus vienam miego ciklui naujagimis šiek tiek išsibudina ir gali pabusti arba miegoti toliau, t.y. gali prasidėti dar vienas miego ciklas. Kadangi suaugusiųjų miego ciklai yra ilgesni, per naktį pasikartoja 3-5 ciklai.

Svarbu žinoti, kad nėra nustatytas tikslus valandų ir minučių skaičius, kurį turi per parą išmiegoti naujagimis ar kūdikis. Daugelis siūlomų miego grafikų neturi jokių pagrindžiančių šaltinių, dažniausiai yra remiamasi individualia patirtimi. Miego trukmė yra labai individualus dalykas, vieniems jo reikia daugiau, kitiems - mažiau. Būna ir mažamiegių vaikų, bet jeigu jie yra aktyvūs, domisi aplinka, noriai tyrinėja pasaulį, gerai vystosi, matyt jiems miego pakanka.
Kiekvienas mažylis - unikalus. Mūsų pareiga prisitaikyti, stebėti savo vaiką, patenkinti poreikius ir tuomet susikurti sau ir mažyliui tinkantį miego modelį. Tyrimai rodo, kad tiek 9 val., tiek 19 val. miego per parą yra normalu. Visi „Išmiega naktį“ supranta skirtingai. Vieniems tai 5 val. be prabudimų, kitiems - 8 val. Bet bendrai, iki 3 mėn. nėra labai realistiška tikėtis, kad mažylis reguliariai išmiegos ilgesnius nei 4-5 valandas.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Apie kūdikių miego trukmę pagal amžių plačiau sužinosite lentelėje:
| Amžius | Vidutinė miego trukmė per parą | Naktinio miego trukmė | Dienos miego trukmė |
|---|---|---|---|
| Naujagimiai (iki 1 mėn.) | 14-17 val. | 8-9 val. | 7-9 val. (su pabudimais) |
| 2-4 mėn. | Apie 16 val. | Ilgesnės atkarpos | 2-3 kartus per dieną |
| 4-5 mėn. | 12-16 val. | 9-11 val. | 2-3 kartus per dieną |
| 6 mėn. | 10-11 val. (naktį) | 10-11 val. | 2-3 kartus per dieną |
| 12 mėn. ir vyresni | 9-16 val. | (rečiau 1 dienos miegelis) | 1-2 kartus per dieną |
Yra daugybė priežasčių, kodėl kūdikis gali nemiegoti naktį. Miego kreivė nekyla aukštyn, link gerėjimo - ji greičiau jau primena labai, labai vingiuotą kelią. Kūdikio miegą veikia daugybė vystymosi etapų, fizinių pojūčių ir emocinių reakcijų. Tai nėra tik „užmigti ar neužmigti“ klausimas.

Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti jį ir pamaitinti. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Kai kurie naujagimiai gali norėti valgyti ir gerokai dažniau. Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau kaip 6 kartu ir tuštinasi tris ar daugiau kartų ir jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas.
Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. Jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandas.
Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20, 21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos.

4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Per 18 vaiko gyvenimo mėnesių gali įvykti net iki 16 augimo ir raidos šuolių.
Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą. Daugelis tėvelių tikisi, kad miegas vaikui augant vis gerėja. Deja, tiesa yra tokia, kad miegas, kaip ir praktiškai viskas, kas susiję su augančiu žmogučiu, nėra pastovus. Miego regresiją gali sukelti begalė veiksnių - bloga savijauta, augimų šuoliai, pasiekimų savaitės (nauji įgūdžiai, atsiskyrimo nerimas), besikalantys dantukai, primaitinimo pradžia, aplinkos pasikeitimas ir t.t. Dažniausiai ryškiausios miego regresijos pasireiškia maždaug ketvirtą ir 8-10 gyvenimo mėnesiais. Pirmoji miego regresija siejama su priartėjimu prie normalaus cirkadinio ritmo, taip pat su faktu, kad kūdikis tampa vis smalsesnis, tačiau dar vis negali užtikrintai valdyti savo kūno, ir ta frustracija įtakoja miegą.
Artėjant link metų, miego regresiją dažnai sukelia atsiskyrimo nerimas. Tokiu metu mažylis pradeda suvokti, kad jis ir mama nėra viena, kad kai mama išeina, jos nėra šalia. Šį laiką reikia tiesiog… išlaukti. Miego regresijos trunka nuo 2 iki 8 savaičių. Vystymosi pasiekimai, tokie kaip mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti, gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
Miego kokybę keičia ir pokyčiai šeimoje: nauja auklė, darželio pradžia, kelionės, ligos, net tėvų nuovargis ar stresas. Kūdikių smegenys labai aktyviai perdirba dienos įspūdžius, o tai gali pasireikšti prabudimais, muistymusi, raudojimu ar net miego metu girdimais garsais.

Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos iš krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Kūdikiai dar neturi savireguliacijos įgūdžių, todėl jų gebėjimas nusiraminti labai priklauso nuo to, kaip greitai ir jautriai reaguojama į jų poreikius. Dažnai keldamasis naujagimis ar kūdikis išreiškia poreikį būti šalia mamos - kol kas vienintelio žmogaus, su kuriuo jis jaučiasi saugus. Krūtis - tai ne tik maisto šaltinis. Ji suteikia daug dalykų ir vienas jų - nusiraminimas, užtikrinimas, kad mama vis dar šalia ir galima bus pasisotinti bet kada, kai tik užsinorėsiu.
Naujagimiai gimsta be tokio cirkadinio ritmo, kurį turime subrendę, tad turi praeiti laiko, kol jis išsivystys. Dažnai tėveliai skundžiasi, kad jų vaikas „sumaišęs” dieną su naktimi. Tačiau jo organizmas tikrai nesusivoks, kad štai - naktis, nors nėra tamsu, kambaryje veikia televizorius. Arba diena - reikia daugiau būdrauti, miegeliai turėtų būti trumpesni, tačiau užuolaidos aklinai užtrauktos ir yra tamsu. Todėl suaugusieji turi sudaryti tam paros metui būdingas sąlygas - dieną turi būti šviesu, tarp miego - žaidimai, mankštelės, daug pašnekesių, o dienai ritantis į antrą pusę foninis triukšmas turėtų vis tilti, užsiėmimai būti raminantys, šviesa pritemdoma. Konsoliduotą nakties miegą lemia du veiksniai: (1) cirkadinis ritmas, leidžiantis miegoti ir pabusti tinkamu laiku, ir (2) miego, nuovargio slėgio atsiradimas dienos metu išbuvus budriam tam tikrą laiką. Šiuolaikiniai vaikai yra linkę miegoti mažiau, įtakos turi kultūriniai skirtumai, maitinimo skirtumai, kas vyksta ne miego metu (pavyzdžiui, Danijoje 3 mėn. kūdikių miegas sudaro vidutiniškai 2 val. mažiau nei kitose šalyse).
Tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Tėvus pasiekia labai skirtinga informacija apie mažylių miegą. Deja, kartais tėvai turi ne visai realių lūkesčių ir nusivilia, jei mažylis jų nepateisina. Iš tiesų, yra kūdikių, kurie nuo trečio mėnesio išmiega visą naktį, tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai nei norma. Svarbu neturėti lūkesčių. Dažnai poros, dar nesusilaukusios mažylio, išsikelia labai didelius lūkesčius, planus, susikuria baimes. Dažnai pamirštama, kad ateinantis mažylis nėra tiesiog naujagimis. Jis - asmuo. Tad kaip ir kiekvienas asmuo, naujagimis yra unikalus. Jis ne toks, kaip draugės vaikas, kurį kamavo pragariški diegliai, ir nėra toks kaip trečios eilės pusbrolio dukrelė, kuri išmiegodavo 8 valandas sulaukusi trijų mėnesių. Kūdikiai miega ciklais ir tarp jų prabunda. Užmiegantys be pagalbos dažnai pereina į naują ciklą beveik nepastebimai. Užmiegantys su pagalba - neretai linkę prabusti dažniau, miegoti trumpiau.
Kalbant plačiau, verta pasakyti, kad neramus vaiko miegas gali būti susijęs ir su emociniu ryšiu su tėvais. Jei vaikas neramiai miega, tai nereiškia, kad tėvai daro kažką ne taip. Tai nenuostabu, juk to nelabai kas moko. Tėvams trūksta informacijos apie mažylių verksmo reikšmę ir prasmę. Verkiantis mažylis kelia stresą tėvams, tad kyla automatinis noras bet kokia kaina verksmą nutildyti. O tuomet, kai patys tėvai įsitempę, nuraminti ir užmigdyti mažylį darosi tik sunkiau. Neramus miegas kartais būna tik simptomas, o to priežastys - labai įvairios ir netikėtos. Tarkime, jei šeimoje yra kažkokie nesutarimai, įtampos, tai gali daryti įtaką ir mažylio miegui. Tačiau tėvai retai nori dalintis tokia asmeniška informacija. Tokio tipo atvejai dažnai išaugami, nes augdami vaikai tampa atsparesni aplinkos stresui. Mažylio miegą gali veikti ir namų atmosfera, mamos psichologinė būsena, gimimo traumos ar patirtys. Ne veltui sakoma, kad kuo ramesni tėvai, tuo ramesni ir vaikai. Tiesa, kartais būtent neramus miegas nuvargina tėvus ir kelia įtampą.
Maistas išties gali netinkamai veikti miegą. Neramų miegą gali veikti ir tam tikro maisto netoleravimas ar valgymas prieš pat miegą. Ypač tai aktualu kiek vyresniems vaikučiams, kurie jau valgo kietą maistą. Tarp vakarienės ir užmigimo rekomenduojamas 1,5-2 val. tarpas. Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių.
Vienas didžiausių ramaus miego priešų mažylių aplinkoje - ekranai. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) vaikams iki 2 metų iš viso nerekomenduoja leisti laiko prie ekranų. Net ir vyresniems vaikams rekomenduojama vengti ekranų likus 2 val. iki miego laiko. Ekranų išskiriama mėlynoji šviesa stabdo melatonino, pagrindinio miego hormono, išsiskyrimą. Tas pats pasakytina ir apie ryškią LED šviesą. Todėl ruošiantis miegui, pritemdykite namuose šviesas.
Yra keletas būdų, kaip galite padėti savo kūdikiui miegoti geriau naktį.
Užmiegantys be pagalbos dažnai pereina į naują ciklą beveik nepastebimai. Užmiegantys su pagalba - neretai linkę prabusti dažniau, miegoti trumpiau. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Mieguistą kūdikį guldykite į jo lovelę. Pradžioje jis prieštaraus, galiausiai išmoks nusiraminti čiulpdamas nykštį arba čiulptuką.
Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti. Kūdikį rekomenduojama mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą. Idealų rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas.
Nuo 6 mėnesių amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukite krūtį iš burnos ir niūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Luktelėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau.
Galima išskirti du būdus, kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitas ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Kai kurie kūdikiai po poros kartų užmiega, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali prireikti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Šio neleidimo užmigti su krūtimi metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte, kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų.
Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą, jei tik įmanoma, porą kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai. Suaugusieji turi sudaryti tam paros metui būdingas sąlygas - dieną turi būti šviesu, tarp miego - žaidimai, mankštelės, daug pašnekesių, o dienai ritantis į antrą pusę foninis triukšmas turėtų vis tilti, užsiėmimai būti raminantys, šviesa pritemdoma.
Vakaro rutina turi būti paprasta, švelni ir kartojama kiekvieną vakarą. Ji gali prasidėti trumpomis maudynėmis arba prausimu, po kurių seka masažas, aprengimas ir rami veikla - pavyzdžiui, knygelė ar niūniavimas. Vakaro ritualai padeda mažylio kūnui suprasti, jog artėja miegas. Užtikrinkite, kad rutina visada vyktų panašia tvarka ir tuo pačiu metu. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Susikurkite arba nuosekliai laikykitės esamos miego rutinos: maudynės, maitinimas, lopšinė arba pasakėlė, sūpavimas.
Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Buityje baltuoju triukšmu vadiname įvairius, raminančiai veikiančius, geriau miegoti padedančius foninius garsus, primenančius garsą ššš ar pššš.
Kūdikį pamaitinkite 30 min. iki guldant nakties miegui. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, kad dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai.
Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė. Guldykite kūdikį miegoti, kol jis dar nėra pervargęs. Stebėkite, kiek laiko mažylis būdravo, ir pastebėkite pirmuosius nuovargio signalus - žiovulį, žvilgsnio nusukimą, ramesnį elgesį. Net jei atrodo, kad vaikas neramiai miega, reali problema gali būti per ilgas būdravimas.
Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta.
Kūdikiai miega geriau, kai aplinka aiškiai signalizuoja: „čia saugu ir ramu“. Lovytėje turi būti tik miegui skirti daiktai, kurie neblaško ir netrikdo miego. Rami, tamsi, pastovios temperatūros erdvė sumažina prabudimų skaičių. Jeigu kūdikis neramiai miega, patikrinkite, ar jo kambaryje nėra per šilta (idealu 19-21°C), ar nėra ryškios nakties šviesos, ar triukšmai iš koridoriaus jo nebudina. Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C).
Nesaugi kūdikių miego aplinka yra siejama su staigios kūdikių mirties sindromu (SKMS). Svarbiausia žinoti, kad bent iki pusmečio migdyti vaiko kitame kambaryje ar toli nuo savęs nepatartina. Aišku, šiais laikais tikrai yra įvairių daviklių, kurie seka vaiko širdutės veiklą ir kvėpavimą ir visa tai praneša tėvams, tačiau tam tikros rizikos išlieka, tad dėl mažylio saugumo jis turėtų būti arti tėvų.
Net jeigu kūdikis ir miega lovytėje šalia tėvų, labai svarbu, kaip ta lovytė paruošta. Svarbu tvirtas čiužinukas ir jokių minkštų pagalvėlių, apsaugėlių. Kūdikiams pagalvių išvis nereikia, o minkštos apsaugėlės, sunkūs, stori užklotai nėra saugūs. Saugiausia kūdikį migdyti specialiame „miegmaišyje“. Jeigu tėvai nusprendžia naujagimį vystyti, tai svarbu žinoti, kad tai galima daryti tik iki kol šis nesivarto! Vystant klubai bei kojytės turėtų būti laisvi. Labai svarbu atsižvelgti ir į kambario temperatūrą bei nevystyti mažylio per daug šiltai - perkaitimas gali turėti įtakos SKMS.
Daugelis 2-3 mėn. kūdikių nenori miegoti ant nugaros: jie jaučiasi saugiau miegodami ant pilvuko, tačiau ši miego padėtis siejama su didesne staigios kūdikių mirties sindromo rizika. Jei mažylis nenori miegoti ant nugaros, visų pirma pasitarkite su gydytoju dėl galimų fiziologinių priežasčių.
Dažnai tėvai tiesiog bijo miegoti kartu su naujagimiu ar kūdikiu. Tačiau miegoti kartu yra tikrai puiku - žindančių mamų miegas paprastai būna kokybiškesnis. Sveika, neišsekusi, alkoholio, psichotropinių medžiagų nevartojanti mama visada labai gerai jaus savo mažylį. Tiesa, kaip ir miegui lovelėje, taip ir miegui kartu yra svarbu saugumas - patariama neguldyti naujagimio ir mažo kūdikio šalia pagalvių, nekloti storu užklotu, neguldyti prie atviro krašto. Taip pat svarbu ir miegojimo pagrindas - čiužinys turi būti kokybiškas, neįdubęs. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra.

Osteopatija siūlo švelnų, holistinį požiūrį į vaiko kūną. Seanso metu osteopatas dirba su kaukolės siūlėmis, gerindamas smegenų kraujotaką ir nervų sistemos funkcijas, koreguoja dubens ir stuburo padėtį, padeda sąnariams ir raumenims veikti optimaliai. Osteopatijos filosofija remiasi idėja, kad „kūnas - tai mašina, kuri pati žino, kaip gydytis, jei pašalinsime kliūtis”.
Jeigu Jums tenka atsibusti vidury nakties ir užsiimti su savo kūdikiu, nes jis tiesiog nemiega, toks reiškinys vadinamas “padalinta naktimi” (angl. divided night). Tai dažniausiai pasitaikanti padalintos nakties priežastis ir beveik visada sutvarkoma pakeičiant dienos grafiką. Kartais naktis gali būti padalinta, nes Jūsų kūdikio miegas naktį sutrinka. Sutrikimą gali lemti naujų motorinių įgūdžių mokymasis (sėdėjimas, ropojimas, stovėjimas ir pan.). Kartais tai nutinka dėl ligos.
Norint pakeisti cirkadinį ritmą, reikia kelių dienų. Kūdikio pažadinimas anksti ryte, siekiant išlaikyti nuoseklų ryto pabudimo laiką („užfiksuojant“ cirkadinį ritmą) yra gera išeitis. Norėdami išspręsti tai, turėsite šiek tiek vėliau migdyti kūdikį nakčiai ir pažadinti jį šiek tiek anksčiau ryte. Kad Jūsų kūdikis sugebėtų pasiekti šį vėlesnį ėjimo miegoti laiką ir stipriai nepervargtų, Jūs turėsite padirbėti ir su pietų miegeliais.
Jei vaikas nemiega dieną, labai pravartu pažvelgti į tai, kaip visos dienos metu išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas. Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta.
Kai kurie specialistai tvirtina, kad pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu. Tokiu atveju dienos metu būtų naudinga pastebėti, kiek laiko praeina nuo užmigimo iki prabudimo ir prieš pat prabudimą pradėti migdyti mažylį jums įprastu būdu (net jeigu tai yra žindymas), kad jis neišsibudintų, o vėl įmigtų.
Krūtis - tai ne tik maisto šaltinis. Ji suteikia daug dalykų ir vienas jų - nusiraminimas. Beje, dažnas kėlimas naktį yra ir evoliucijos palikimas - tie kūdikiai, kurie dažniau žįsdavo nakties metu, gaudavo daugiau sotesnio, riebesnio pieno (nakties pienas labai skiriasi nuo dienos pieno) ir taip užsitikrindavo didesnius išlikimo šansus, nes kuo sotesnis vaikas, tuo pastovesnis jo gliukozės kiekis kraujyje, tuo jis stipresnis, tvirtesnis, didesnis.
Dabar jau puikiai žinoma, kad pienas kinta priklausomai ne tik nuo paros meto, bet ir nuo kiekvieno žindymo. Jei mažylis serga, pienas bus vienoks, jeigu diena labai karšta - pieno sudėtis vėl bus kitokia ir t.t. Nakties metu pienas yra riebesnis, turi daugelį tik šiam paros metui būdingų medžiagų, tarp jų ir melatonino. Hormono, kuris veikia slopinančiai, reguliuoja miegą. Be to, žindymas naktį užtikrina pastovią, mažylio poreikius atitinkančią laktaciją, ilgalaikį žindymą. Jeigu kurį laiką naktį naujagimis, kūdikis ilgai nežinda, krūtys persipildo ir į smegenis siunčiamas signalas, kad pieno prisigamina per daug, reikia laktaciją pristabdyti. Dienos metu mažylis turi tą trūkumą kompensuoti, tad žindymai gali padažnėti. Beje, dažnas žindymas nakties metu ne tik skatina laktaciją, bet ir neleidžia susidaryti pieno sąstoviui, kuris yra skausmingas ir gali sukelti bėdų.
Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Kai neramus vaiko miegas tęsiasi ne dieną ir ne savaitę, o tampa įprasta kasdienybės dalimi, labai svarbu, kad tėvai neatidėtų savęs į paskutinę vietą. Dažnai girdime sakant: „Svarbiausia - kad vaikas gerai miegotų“. Kai išsekimas kaupiasi, net švelniausi tėvai pradeda jausti nerimą, dirglumą, kaltę ar net beviltiškumą. Vienas efektyviausių būdų atsitiesti - nedideli, bet reguliarūs savipagalbos žingsniai. Jei įmanoma, derinkitės su partneriu, kad bent kartą per savaitę turėtumėte „laisvą vakarą“ - net jei jis trunka tik valandą.
Kitas žingsnis - sąmoningai sumažinti spaudimą sau. Ne kiekvienas rytas turi prasidėti su šypsena. Ne kiekvienas užmigimas - būti be ašarų. Pabandykite kasdien padaryti vieną mažą veiksmą tik sau. Gal tai bus pasivaikščiojimas, meditacija, mėgstamos muzikos paklausymas ar net trumpas rašymas apie tai, ką jaučiate. Nepamirškite - ilgalaikė įtampa gali sukelti ne tik nuovargį, bet ir sveikatos sutrikimų. Tad pasirūpinti savimi nėra egoizmas. Tai - būtinybė. Jei jaučiate, kad savijauta prastėja - kreipkitės pagalbos. Jūs darote daugiau nei atrodo. Kūdikis neramiai miega ne amžinai. Neramus vaiko miegas tokiu metu tampa dar labiau išreikštas. Šiose situacijose padeda „perkrovimo“ vakarai. Tai reiškia, kad grįžus po pokyčių, rekomenduojama keletą vakarų skirti labai struktūruotai, raminančiai rutinai.
Jeigu turite vyresnių vaikų, kūdikio neramus miegas gali paveikti ir jų savijautą. Svarbu įtraukti vyresnius vaikus į miego procesus. Paaiškinkite, kad kūdikiai dar tik mokosi miegoti, ir kad jie taip pat verkia, kai nori pasakyti, jog jiems neramu. Pakvieskite padėti paruošti vakaro rutiną, leiskite kartu paskaityti pasaką ar padėti pasirinkti pižamą kūdikiui.

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Vaikų nemigos priežastys gali būti traumuojantys išgyvenimai, lėtinis stresas, vaikystės baimės, socialinės problemos, paros ritmo sutrikimai, netinkama mityba, kai kurių vaistų vartojimas, skausmas, viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos, miego apnėja, neurologinės ligos, psichinės ligos, diegliai, dantų dygimas.
Tėvams turėtų kelti rūpestį padidėjęs mieguistumas dieną, sumažėjęs aktyvumas dieną, nuotaikos pablogėjimas, susikaupimo problemų atsiradimas, mokymosi rezultatų suprastėjimas, susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas, nenoras užsiimti fizine veikla, nuotaikos pablogėjimas vakare.
Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų, prieš tai nepasitarus su gydytoju. Yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų, tokių kaip pogulių dieną apribojimas, paros ritmo nustatymas, tylos užtikrinimas vakare ir naktį, fizinio aktyvumo didinimas dieną, tinkama mityba.
Apie kūdikio miego ypatumus kalbėjo sertifikuota miego konsultantė, „Miego pelyčių“ įkūrėja Dovilė Šafranauskė, kuri sako, kad kūdikio miegą gali paveikti daugybė dalykų, apie kuriuos net nesusimąstome. Visgi, turime suprasti, kad miegas susijęs su daugybe fiziologinių, emocinių ir psichologinių niuansų. Pirmaisiais metais kūdikio miego poreikiai keičiasi kas mėnesį, vis šiek tiek sumažėdami. Naujagimis per parą gali miegoti 16-18 val., po pusės metų - 14-15 val., o štai sulaukus pirmojo gimtadienio, miegas iš viso sudaro apie 13-14 val. Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvieno vaiko miego poreikis yra itin individualus. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams neišvengiamai teks atsisveikinti su kokybišku nepertraukiamu visą naktį trunkančiu miegu. Be to, net ir patiems didžiausiems miegaliams ir ramiems kūdikiams kartais sunku užmigti, jie neramiai miega, dažnai pabunda. Tačiau augant vaikučiui, tėvai atranda savo mažas gudrybes. Svarbiausia siekti ne tik kokybiško miego, bet ir pozityvios migdymo patirties tiek tėveliams, tiek mažyliui.
Iškraustyti vaiką iš tėvų lovos tikrai įmanoma. Nėra netgi kažkokio tinkamo ar kritinio amžiaus, iki kurio reikėtų tai padaryti. Stebėdami savo vaiką, kiekvieni tėvai sprendžia, kada jie ir vaikas tam yra pasiruošę.
tags: #naujagimis #nemiega #naktimis