Grįžusių iš Emigracijos Vaikų Adaptacija ir Mokymosi Iššūkiai Lietuvos Mokyklose

Didėjant žmonių mobilumui, situacija dėl emigracijos ir sugrįžimo nuolat kinta. Pastebima tendencija, kad sugrįžimas iš emigracijos įgauna vis didesnį mastą. Remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, 2019 m. į Lietuvą sugrįžo virš 20 tūkst. (51 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų. Per pastaruosius penkerius metus grįžtamoji migracija sudarė daugiau kaip 113 tūkstančių, ketverius metus šis skaičius daug didesnis nei šalį paliekančių.

Nuo 2022 metų darželiuose ir mokyklose ugdomi 838 grįžusių lietuvių vaikai, didžioji dalis - atvykę į pradinio ir pagrindinio ugdymo klases. Kartu su tėvais grįžta ir mokyklinio amžiaus vaikai, kuriems problema tampa integravimasis į Lietuvos mokyklas. Darbe nagrinėjama iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi problematika, aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Grįžtantys migrantai ir jų vaikai yra šalies stabilumo ir ekonominio klestėjimo garantija.

Atsižvelgdama į tai, Lietuva stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas grįžtančių iš emigracijos šeimų ir vaikų integracijai į ugdymo institucijas. Teisiškai nurodoma, kad visos Lietuvos mokyklos dirba pagal patvirtintas valstybines programas, sąlygos ir galimybės vaikui, grįžusiam iš užsienio, turi būti suteikiamos vienodos, kaip ir visiems piliečiams.

Adaptacijos samprata ir multikultūrinė aplinka

Vaikų adaptacija prie naujų mokymosi sąlygų yra sudėtingas procesas, apimantis daugelį veiksnių. Pirmiausia, svarbu suprasti adaptacijos sampratą, jos rūšis ir veiksnius, lemiančius sėkmingą integraciją. Multikultūriškumas yra suvokiamas labai skirtingai ir priklauso nuo požiūrio taško, tačiau dažniausiai apibrėžiamas kaip skirtingų kultūrų sąveika. Multikultūriškumo atsiradimas siejamas su švietimu, kuris sudaro sąlygas skirtingų tautybių, tradicijų ir kultūrų žmonėms pažinti vienas kitą ir siekti bendro tikslo. Tai simbolizuoja pilnavertišką įvairiapusę žmonių integraciją į visuomenę.

Vis spartėjanti globalizacija ir integracija skatina kultūrines grupes tinkamai ruoštis adaptaciniam procesui. Tam reikia kitos kultūros vertybių ir jų reikšmės supratimo bei jų integravimo į vietinės kultūros elementus. Kalba yra vienas svarbiausių tautos ir kultūros elementų. Tolerancija itin svarbi formuojant valstybėje dvikalbį ar daugiakalbį ugdymą. Tokio ugdymo sėkmę lemia mokinių ir mokytojų gebėjimas toleruoti skirtingas tradicijas, kalbinius ypatumus, vertybes ir t.t. Tarpkultūrinė sąveika skatina multikultūrinio ugdymo atsiradimą, kurio pagrindinis tikslas - tarpkultūrinė integracija. Ji pasireiškia sėkmingai bendradarbiaujant pedagogams, mokiniams ir tėvams.

Lietuvoje nuo seno gyveno įvairios etninės grupės gyventojai, kurie, besiintegruojant į bendrą socialinį gyvenimą, mokėsi kitos kalbos. Daugeliu atveju ta kita kalba jiems buvo ir yra valstybinė lietuvių kalba. Tyrimo metu išaiškėjo, kad multikultūrinė aplinka bet kokiu atveju turi poveikį pradinės klasės mokinių kalbinių gebėjimų formavimuisi. Tas poveikis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas.

Etninių grupių kalbinės ypatybės Lietuvoje

Lietuvoje gyvena įvairios etninės grupės, kurioms multikultūrinis ugdymas skatina tarpusavio socializaciją ir integraciją. Kalbos mokėjimo lygis tarp skirtingų etnių grupių gali skirtis. Štai keletas pavyzdžių:

Verta pastebėti, kad valstybine kalba geriausiai kalbantys yra rusai (65,8 %). Tačiau nepaisant statistikos, tyrimo dalyviai pripažino, kad susiformavusią keliakalbystės įtaką sunku įveikti, nes tėvai, kalbos ugdymo specialistai ir vaikai susiduria su įvairiomis vidinėmis ir išorinėmis problemomis.

Iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi sunkumai

Iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi problematika aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame darbe nagrinėjamos mokinių, grįžusių iš emigracijos, mokymosi problemos adaptuojantis prie naujų ugdymo sąlygų Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje. Vaikams tenka prisitaikyti prie lietuvių kalbos vartojimo, bendraklasių, mokytojų, naujos mokyklos aplinkos, taisyklių, reikalavimų ir mokymosi krūvio, todėl jie patiria įvairių sunkumų.

Grįžusių iš emigracijos lietuvių vaikai yra dviejų kultūrų - lietuviškosios, kurią perėmė šeimoje, ir šalies, kurioje augo ir mokėsi. Skirtingai nei tėvams, Lietuva jiems yra kraštas, kuriame reikia priprasti. Kiekvieno vaiko integraciją mokykloje dažniausiai lemia lietuvių kalbos mokėjimo lygis.

Tyrime dalyvavusių mokinių grupėje nebuvo vaikų, kurie labai prastai kalbėtų lietuviškai arba lietuvių kalbos visai nevartotų. Visgi žodyno ir kalbos vartojimo įgūdžių stoka buvo viena dažniausių problemų, kurią jie turėjo mokydamiesi įveikti. Šie sunkumai dažniausiai susiję su trimis sritimis: rašymu, skaitymu ir ribotu mokomųjų disciplinų žodynu. Pasakodami, kas kėlė daugiausia iššūkių, vaikai dažniausiai išskyrė nepakankamą lietuvių kalbos mokėjimą - suprasti užduotis, mokomąją medžiagą, spėti užsirašyti, ką aiškina mokytojas.

Empirinis tyrimas parodė, kad iš emigracijos grįžę vaikai patiria įvairius mokymosi sunkumus: dėl lietuvių kalbos spragų, dėl mokymo programų skirtumų vaikams nepakanka įvairių dalykų bendrųjų žinių; dėl skirtingų žinių įtvirtinimo metodų vaikams sunku įsisavinti medžiagą.

Be akademinių sunkumų, svarbūs ir socialiniai-emociniai aspektai. Vaikai dažnai lygina savo gyvenimą Lietuvoje ir šalyje, kurioje augo, pavyzdžiui, pomėgius, kuriais gali arba nebeturi galimybės užsiimti. Vienas vaikas iš Anglijos pastebi: „Lietuvoje man labiausiai patinka tai, kad galima išeiti vienam be tėvų, o Anglijoje reikia arba tik į baseinus, arba važiuoti valandas, kad galėtai pasimaudyti.“ Kitam vaikui iš Anglijos liūdna, kad jo draugės liko užsienyje: „Čia Lietuvoje turime super ramų katiną. Nesenei nusipirkom, šunytę. Jie gražiai draugauja. Ir aš pasiilgau savo draugių iš Anglijos.“ Tai rodo, kad vaikams svarbu ne tik akademinė, bet ir socialinė integracija. Palietus socialinę adaptaciją, vaikas iš Norvegijos paminėjo: „Jeigu dėl draugų, tai aš galvoju, tas pats Anglijoj, bet Anglijoj pas mane buvo daugiau draugų. Ir mokykloj daugiau susidraugaudavau. Visi buvo ten tokie kaip kaime pažįstami. O Lietuvoj taip greitai nesusidraugausi.“

Mokyklos ir pedagogų vaidmuo adaptacijos procese

Remdamiesi savo darbo praktika mokytojai teigia, kad grįžusių lietuvių vaikų adaptacija mokykloje paprastai trunka nuo trijų mėnesių iki pusės metų. Mokytojų ir mokyklos vadovų atsakomybė ir įsipareigojimas, mokyklos kultūra nulemia, kaip vaikas sklandžiai įsilies į klasės bendruomenę, kokios sąlygos jam bus siekti mokymosi tikslų, kokioje emocinėje aplinkoje mokysis. Vaikas, grįžęs iš Anglijos, dalinasi patirtimi: „Man patinka eiti į mokyklą Lietuvoje daugiau negu Anglijoje, nes čia yra įdomiau ir mokytojos padeda daugiau.“

Pasakodami apie patirtis mokykloje, vaikai išskyrė mokytojo dėmesį, pagalbą užmegzti ryšius su klasės draugais, įtraukti į klasės ir mokyklos veiklas. Daugelis mokytojų grįžusių vaikų mokymąsi klasėje vertina labai pozityviai. Viena vertus, jie mato naudą visai klasei, pavyzdžiui, galimybę įgyti žinių apie kitas šalis ir kultūras. Kita vertus, grįžę vaikai, kai tik pasitaiko galimybė, savo žiniomis ir kalbinėmis kompetencijomis noriai dalijasi su kitais mokiniais. Remtis vaikų kalbinėmis ir kultūros žiniomis yra įprasta mokykloje praktika, sudaranti sąlygas grįžusiam vaikui atskleisti savo stiprybes.

Pedagogai turėtų gebėti dirbti multikultūrinės aplinkos sąlygomis, o kitakalbiai tėvai ir jų vaikai turėtų tolerantiškai vertinti įsikūrimą valstybinės kalbos ugdymo sąlygomis. Deja, kartais pasigendama draugiškais santykiais ir pagarba grįsto mokytojų bendravimo su mokiniais, glaudesnio mokyklos pagalbos specialistų ir mokytojų bendradarbiavimo su vaiku ir jo tėvais, kas gali lemti neigiamus išgyvenimus ir motyvacijos stoką mokytis.

Šeimos paramos svarba

Tėvams, mokytojams ir kitiems suaugusiems svarbu suprasti vaiko situaciją migruojant, kad jie galėtų taktiškai bendrauti su vaiku, paisant jo poreikių, suprantant jo išgyvenimus ir reaguojant siekiant vaiko, kaip asmenybės, tobulėjimo. Klausiami, kas padėjo priprasti naujoje aplinkoje, vaikai pirmiausia įvardija šeimą. Vienas vaikas pabrėžia šeimos svarbą: „Aš turiu mamą, tėtį ir dar turiu savo sesę - tai yra mano šeima.“

Palyginus su Lietuvoje augusių vaikų pasakojimais apie save, grįžę vaikai interviu ir rašiniuose daug dažniau apibūdina apie šeimą, stiprius tarpusavio ryšius. Vaiko adaptacijai turi įtakos į Lietuvą grįžusios šeimos gyvenimo aplinkybės, ypač jei vienas iš tėvų liko užsienio šalyje, taip pat kalbinė aplinka, lietuvių kalbos ugdymosi patirtis gyvenant užsienyje ir charakterio savybės. Daug lengviau yra vaikams, kurių tėvai vaiką ruošė pokyčiams, planavo grįžimą kaip savaime suprantamą šeimos gyvenimo tarpsnį.

Šeimos gyvenimo Lietuvoje situacija (psichologinė, socialinė, ekonominė) ir tėvų rūpinimasis, pagalba turi didžiausios įtakos vaiko savijautai pasikeitusioje kasdienybėje. Neįmanoma pervertinti šeimos pagalbos svarbos vaiko adaptacijos laikotarpiu. Gimtąją kalbą vaikas perima iš tėvų savaime, jos nesimokydamas, įsisavindamas ir žodyną, ir gramatines formas. Jeigu šeimoje vyrauja lietuvių kalba arba vienas iš tėvų su vaiku bendrauja lietuviškai, vaiko kasdienio bendravimo lietuvių kalba iš esmės nesiskiria nuo Lietuvoje augusių bendraamžių.

Užsienyje augusiam vaikui priklauso dvi kalbos ir kultūros. Svarbu pasirūpinti, kad gyvenamojoje šalyje įgytą kalbą vaikas galėtų toliau lavinti. Jos mokėjimas yra privalumas kiekviename augančio vaiko intelektinio ir asmeninio tobulėjimo etape. Lietuvių gimtosios kalbos stiprinimas palankiai veikia tapatybės formavimąsi, ryšį su tėvų tėvyne, vaikui taip pat priklausančia. Tyrimai rodo, kad dvikalbiai vaikai turi natūralų polinkį lyginti kultūras, iš kurių yra kilę.

Rekomendacijos tėvams ir mokykloms

Vaikui reikia tėvų paramos, kad adaptacijos laikotarpis būtų lengvesnis - greičiau priprastų mokykloje, įgytų lietuvių kalbos gebėjimų, išlygintų mokymosi spragas dėl skirtingų mokymo programų, susidraugautų su bendraamžiais, plėtotų pomėgius ir gabumus lankydamas būrelius, dalyvautų popamokinėse veiklose.

• Kalbos mokėjimo gerinimas: Dar prieš pradedant vaikui lankyti lietuvišką mokyklą, sudarykite jam galimybes intensyviau pasimokyti lietuvių kalbos, pasinaudojant įvairiomis laisvai prieinamomis priemonėmis, skirtomis mokytis lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius.
• Atsakingas mokyklos pasirinkimas: Labai atsakingai pasirinkite mokyklą, nes ji turės įtakos ne tik vaiko akademiniams rezultatams, bet ir sveikatai, emocinei raidai. Dar prieš persikeldami gyventi į Lietuvą, tėvai turėtų būti pasirinkę, kurią mokyklą vaikas lankys, susisiekti su mokyklos vadovu ir mokytoju.
• Komunikacija su mokykla: Aptarkite, kokios kalbos ugdymo paramos ir mokymo programų skirtumų kompensavimo formos teikiamos grįžusiems iš užsienio vaikams (jų ugdymui mokykloms skiriama daugiau lėšų), ar mokykloje yra mokytojų, turinčių patirties mokyti dvikalbius vaikus. Iki mokymosi pradžios su vaiku apsilankykite mokykloje, susitikite su mokyklos vadovybe ir mokytoju.
• Emocinė parama: Pasirūpinkite, kad vaikas, pradedantis mokslus naujoje ugdymo sistemoje, nepatirtų neigiamo pokyčių poveikio. Dėl emocinės, psichologinės savijautos, jei tik yra galimybių, svarbu padėti vaikui išlaikyti ryšį su užsienyje likusiais jam artimiausiais žmonėmis ir draugais.
• Socialinė integracija ir pomėgiai: Paremkite vaiką, kad jis toliau domėtųsi ir lankytų popamokinę veiklą, kurią mėgo emigracijos šalyje. Lankydamas būrelį, sporto ar meno mokyklą vaikas toliau plėtos savo polinkius, susitiks naujų draugų ir įgis daugiau kalbinės patirties. Vaikui reikia susikurti savo socialinio gyvenimo pagrindus - draugų ratą - mokykloje ir už jos ribų.

Įgijus daugiau lietuvių kalbos kompetencijų, vaikui lengviau seksis palaipsniui išlyginti spragas ir tų dalykų, kuriems dėl skirtingų ugdymo programų reikia daugiau laiko ir pastangų, taip pat jis gebės atskleisti vieno ar kito mokomojo dalyko gilesnį mokėjimą, stiprybes ir gabumus.

tags: #atvejo #analize #vaiko #grizusio #is #uzsienio

• Rezus nesuderinamumo tyrimai
• Didžiosios Britanijos kelias į pasaulio dirbtuves
• Kaip tinkamai naudoti kompresinį diržą po gimdymo
• Mergaičių ir berniukų santykiai darželyje: patarimai tėvams ir pedagogams
• pirmosios veršiuko gyvenimo dienos