Kaip atsikratyti alergijos: išsamus vadovas vaikams ir suaugusiems

Alergijos - viena sparčiausiai plintančių ligų pasaulyje. Teigiama, kad po keliolikos metų Europoje kuria nors alergijos forma sirgs net pusė jos gyventojų. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Alergologijos ir klinikinės imunologijos centro gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo Tomo Slomskio, alerginių ligų daugėja ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių.

Alerginių ligų kamuojamiems Lietuvos žmonėms įvairūs tepalai, antihistamininiai vaistai - varginanti kasdienybė. Alergenai į organizmą gali patekti įvairiai - su maistu, oru į plaučius, ją gali sukelti kontaktas su kokia nors medžiaga ar vabzdžio įgėlimas. Alergija gali sukelti daugybę simptomų, pavyzdžiui: čiaudulys, sloga, niežulys, bėrimas, patinimas, astma. Daugumai žmonių pasireiškia vietinės alerginės reakcijos. Pavyzdžiui, įgėlus vabzdžiui pradeda niežtėti, įgėlimo vieta patinsta, nes vabzdys po žmogaus oda suleidžia nuodų ir atsiranda toksinis, dirginantis poveikis.

Alergijos diagnostika ir pirmoji pagalba

„Atėję pacientai kartais sako, kad jiems kelerius metus iš eilės pavasarį atsiranda tam tikri simptomai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pacientui pasireiškia alergija, žydint augalams. Nes yra tam tikras ryšys - sezoniškumas ir kontaktas su alergenu. Todėl paciento išklausinėjimas gali padėti identifikuoti alergiją sukėlusį objektą“, - pasakoja T. Slomskis.

Po pokalbio su pacientu seka tyrimai - gali būti atliekamas odos dūrio mėginys, alergenų kraujo tyrimai, siekiant identifikuoti greitojo tipo alergiją, arba pleistrai su alergenais, kurie padeda diagnozuoti lėtojo tipo alergiją. Allergomedica programos metu pacientams nustatomas jautrumas specifiniams alergenams bei ištiriami alergenų komponentai, kurių pagalba gydytojas gali sudaryti tinkamą planą alergijai kontroliuoti bei gydyti. Šie alergijos tyrimai - vaikams ir suaugusiems, tad kartu su namiškiais galėsite sumažinti kasdienybę trikdančius simptomus.

„Jeigu žmogus yra alergiškas kažkokiam labai retam alergenui, gali būti, kad jis alergijos simptomus jaus, bet alergeno identifikuoti nepavyks. Gali būti ir pseudoalerginės arba netikros alerginės reakcijos, kada simptomai yra panašūs, bet mechanizmas yra kitoks - jame nedalyvauja imuninė sistema.“

„Ši reakcija yra staigiai atsirandanti ir ūmi, todėl ji pavojinga gyvybei. Ištikus anafilaksiniam šokui reikia veikti nedelsiant - kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, užtikrinti gyvybines žmogaus funkcijas ir kviesti greitąją pagalbą. Pirmasis vaistas ištikus šokui - adrenalinas. Šiais laikais yra įvairiausių priemonių, pavyzdžiui, iš karto užtaisytų ir paruoštų naudojimui adrenalino injektorių.“

Simptominis alergijos gydymas

Diagnozavus alerginį rinitą dažniausiai skiriamas simptominis gydymas, t.y. vaistai, kurie slopina ligos simptomus (čiaudulį, slogą). Vaistai skiriami, kad būtų greitai pasiektas gydymo poveikis - palengvėtų simptomai, pagerėtų gyvenimo kokybė. Be to, simptominį gydymą gali paskirti ir šeimos gydytojas.

„Jei žmogų vargina labai stiprus niežulys, mes jam galime duoti niežulį slopinančio tepalo. Jei niežulys pasireiškia visame kūne - vaistų nuo alergijos. Šienligės sukeltą nosies niežulį galima gydyti tabletėmis ar purškiamais į nosį vaistais. Viskas priklauso nuo to, kokiais simptomais alergija pasireiškia. Kankinant alergijai žiedadulkėms, simptominį gydymą galima pradėti iki žydėjimo sezono - tuomet alerginiai simptomai gali būti lengvesni ar jų gali neatsirasti visai“, - pasakoja T. Slomskis.

Tačiau, kaip pastebi pacientė, kurios sūnui buvo diagnozuota alergija, „Negaliu sakyti, kad pradėjus gydyti vaistais, jokio poveikio nebuvo. Sūnelio sveikata pagerėjo, vaistai slopino alergijos požymius, tačiau visai jos neišgydė. Tada pradėjau domėtis, ar įmanoma alerginę slogą visiškai išgydyti.“

Imunoterapija - ilgalaikis alergijos gydymo sprendimas

Tik retas žino, jog pasaulis jau šimtmetį šias ligas gydo vadovaudamasis principu „kuo susirgai, tuo ir gydykis”, mediciniškai vadinamu imunoterapija. Tai vienas modernesnių ir pažangesnių alergijos gydymo metodų.

„Imunoterapija - vienintelė medicininė intervencija, kuri gali pakeisti natūralią alerginės ligos eigą bei pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, - sako Vilniaus miesto Antakalnio filialo alergologijos centro vadovas, med. m. dr., doc. Eduardas Razgauskas.“ Alergenų specifinė imunoterapija - tai kol kas vienintelis gydymo būdas, galintis pakeisti natūralią kvėpavimo takų alergijos eigą ir atsiradimo priežastis.

Šio gydymo metodo esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kurio dozės po truputį didinamos, kol organizmas pripranta ir imuninė sistema pradeda nereaguoti. Gydymo principas paprastas - skiriamas geriamas vaistas ar injekcija su mažomis alergeno dozėmis. Vėliau tos dozės didinamos ir taip išvystoma tolerancija tam tikram alergenui. Šios terapijos tikslas - sumažinti žmogaus jautrumą alergenui (-ams), kartu pakeičiant imuninį atsaką ir užtikrinant alergeno (-ų) toleravimą. Imunoterapija atkuria imuninės sistemos balansą, sumažindama imunoglobulino E gamybą. Ji pripratina organizmą prie alergeno.

Imunoterapijos eiga ir formos

Gydoma dviem etapais: pradiniame etape pacientui alergeno dozė didinama iki maksimalios, jam toleruojamos dozės, palaikomajame etape toleruojama maksimali dozė skiriama nuo 3 iki 5 metų. Nuolat tobulinamos alergenų pateikimo pacientams formos dabar leidžia jiems rinktis patogiausią - poodinę injekciją, lašiukus po liežuviu arba tabletes. Poliežuvinė imunoterapija gali būti taikoma jau nuo 3 metų amžiaus. Gydymo trukmė yra labai individuali. Mažiausiai gydymas taikomas trejus metus, ilgiausiai - penkerius metus.

Nustojus taikyti imunoterapiją, jos poveikis išlieka ne trumpiau nei 5 m., o alergijos simptomai būna arba daug mažiau išreikšti, arba jų gali ir nebūti. Baigus gydymą, rekomenduojama daryti 5-10 metų pertrauką.

„Prieš pradedant taikyti gydymą yra atliekami tyrimai, išsiaiškinami simptomai ir identifikuojamas alergenas. Ne visais atvejais galime taikyti imunoterapiją. Autoimuninių ar imunodeficito ligų atvejų gydymas taip pat gali būti netaikomas, nes visuomet reikia pasverti naudos ir žalos santykį pacientui“, - pasakoja T. Slomskis.

Imunoterapijos veiksmingumas ir privalumai

Šio gydymo metodo poveikis, skirtingai nei priešalerginių vaistų, yra ilgalaikis, keletą metų po gydymo ligos simptomai būna daug lengvesni arba išvis išnyksta. Imunoterapija ne tik sumažina simptomus (gydymo metu), bet turi ir ilgalaikį poveikį nustojus gydytis.

Kiti imunoterapijos privalumai:

• Imunoterapija - tai priežastinis problemos sprendimo būdas, o ne trumpas pasekmės.
• Šis metodas apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo.
• Imunoterapija apsaugo alerginiu rinitu sergančius pacientus nuo astmos išsivystymo, kas dažniausiai nutinka net ir vartojant vaistų nuo alergijos. Sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai.
• Įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko (pvz., įgėlus vabzdžiams) tikimybę sumažina nuo 75 proc.
• Imunoterapija - labai saugus gydymo metodas, ypač poliežuvinė. Vartojami alergenų ekstraktai gaminami iš natūralių medžiagų.

Pasaulinė alergijos organizacija (WAO) skelbia poliežuvinės specifinės imunoterapijos gydymo metodą kaip ypač veiksmingą šiuolaikišką gydymo būdą alergiškiems pacientams gydyti, ypač turintiems polinkį į keletą alergenų. Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta Europoje. 2001 m. ir 2008 m. išleistame Alerginio rinito ir jo poveikio Astmos išsivystymui sutarime (ARIA), imunoterapija pripažinta kaip vienintelis ilgalaikį poveikį turintis alergijos gydymo metodas.

Imunoterapijoje naudojami natūralūs preparatai: jų sudėtyje yra žiedadulkių, namų dulkių, erkių, gyvūnų pleiskanų, kt. alergenų. Šiuo metodu plačiai gydomi asmenys, kurie yra alergiški bičių ar kitų plėvasparnių vabzdžių įgėlimui (jų nuodams), žiedadulkėms, namų dulkėms, erkėms, gyvūnams.

Deja, Lietuvoje kol kas šis gydymas ligonių kasų nėra kompensuojamas. Alergenų specifinės imunterapijos gydymo kaina metams vyrauja nuo 300,00 € iki 560,00 € (priklausomai nuo vaistų gamintojo).

Natūralios ir naminės priemonės alergijos simptomams palengvinti

Gydytojai alergijas paprastai gydo įvairiais būdais, kurie dažnai apima vaistus ir alergijos injekcijas. Tačiau yra natūralių ir naminių alergijos gydymo priemonių, kurias galite apsvarstyti. Geriausia natūrali priemonė nuo alergijos, jei įmanoma, yra vengimas. Tiek gydytojai, tiek natūraliosios medicinos specialistai rekomenduoja riboti arba vengti alergenų, kurie sukelia alerginę reakciją. Turėtumėte vengti kontakto su savo alergenais. Vis dėlto kai kurių alergenų sunku išvengti. Tokiu atveju, aptarę savo simptomus su gydytoju, galite apsvarstyti galimybę naudoti namines priemones nuo alergijos, kurios padėtų susidoroti su alergeno poveikio pasekmėmis.

Geriausios namų sąlygomis padedančios priemonės:

• Nosies drėkinimas tirpalu: 2012 m. atlikta 10 tyrimų apžvalga parodė, kad fiziologinis nosies drėkinimas turi teigiamą poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, sergantiems alerginiu rinitu, kuris dažnai vadinamas šienlige.
• Oro filtrai: Apsvarstykite galimybę patalpose naudoti oro filtrus. Didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro filtrai (HEPA) yra vienas iš oro filtrų tipų. HEPA filtrai sulaiko ore esančius dirgiklius, tokius kaip žiedadulkės, dulkės ir naminių gyvūnų pleiskanos, todėl sumažina alergenų kiekį jūsų namuose.
• Plačialapis šaukštis (Petasites hybridus): 2003 m. atliktoje apžvalgoje nustatyta, kad peteliškė - dar žinoma kaip Petasites hybridus - yra tokia pat veiksminga niežtinčioms akims malšinti kaip ir įprastai vartojami geriamieji antihistamininiai vaistai.
• Bromelainas: Bromelainas yra fermentas, randamas papajoje ir ananasuose. Natūralūs gydytojai mano, kad bromelainas veiksmingai gerina kvėpavimą mažindamas patinimą.
• Akupunktūra: 2015 m. atlikta 13 tyrimų apžvalga parodė, kad akupunktūra davė teigiamų rezultatų tiek sezoninio, tiek daugiamečio alerginio rinito atveju.
• Probiotikai: 2015 m. 23 tyrimų apžvalgoje nurodyta, kad probiotikai gali padėti pagerinti alerginio rinito simptomus.
• Medus: Nors tai patvirtinančių mokslinių įrodymų nėra, populiari teorija siūlo valgyti vietinės gamybos medų. Remiantis šia teorija, laikui bėgant sumažinsite savo alerginę reakciją į žiedadulkes, kurias bitės renka jūsų vietovėje medui gaminti.
• Oro kondicionieriai ir oro sausintuvai: Pašalindami iš oro drėgmę, oro kondicionieriai ir oro sausintuvai gali apriboti pelėsio ir grybelio, kuris gali neigiamai paveikti alergiją, augimą.
• Spirulina: 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad maistinė spirulina - mėlynai žalias dumblis - pasižymi antialerginiu apsauginiu poveikiu nuo alerginio rinito.
• Dilgėlės: Natūralaus gydymo praktikai siūlo dilgėles kaip natūralų antihistamininį vaistą, padedantį gydyti alergiją.
• Kvercetinas: Kvercetinas yra mėgstamas natūralaus gydymo šalininkų, kurie tiki, kad jis stabilizuoja histaminų išsiskyrimą ir padeda kontroliuoti alergijos simptomus. Jo natūraliai randama brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, žaliojoje arbatoje ir citrusiniuose vaisiuose.
• Vitaminas C: Natūralaus gydymo praktikai siūlo kasdien suvartoti 2 000 miligramų vitamino C, kad sumažėtų histamino kiekis.

Eteriniai aliejai:

• Pipirmėčių eterinis aliejus: 1998 m. atliktas tyrimas parodė, kad gydymas pipirmėčių aliejumi turėjo pakankamą priešuždegiminį poveikį, kuris sumažino bronchų astmos ir alerginio rinito simptomus, kad būtų galima atlikti klinikinius tyrimus. Eterinius aliejus galima išsklaidyti ore, tačiau naudojant vietiškai juos reikėtų skiesti nešančiajame aliejuje.
• Eukaliptų eterinis aliejus: Natūralaus gydymo šalininkai siūlo naudoti eukaliptų aliejų kaip antimikrobinę priemonę ir alergijos sezono metu jo įpilti į kiekvieną skalbimo mašiną.
• Frankincense eterinis aliejus: Remiantis 2016 m. atlikto tyrimo rezultatais, frankincense aliejus gali padėti nuo daugiamečio alerginio rinito. Jį galite praskiesti nešančiajame aliejuje ir naudoti už ausų arba naudoti inhaliacijoms, išsklaidydami ore.

Atsargumo priemonės naudojant preparatus namuose

Nenaudokite naminių priemonių sunkioms alerginėms reakcijoms arba anafilaksijai gydyti, kurią galima atpažinti iš tokių simptomų kaip: kvėpavimo sutrikimai, spaudimas plaučiuose, krūtinės skausmas, kraujospūdžio pokyčiai, galvos svaigimas, alpimas, bėrimas, vėmimas. Jei pajutote šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Anafilaksija gali būti pavojinga gyvybei.

Be to, eterinių aliejų naudojimas nėra be rizikos. JAV Maisto ir vaistų administracija neprižiūri eterinių aliejų grynumo, kokybės ir pakuočių. Svarbu eterinius aliejus naudoti taip, kaip nurodyta, ir įsitikinti, kad naudojate kokybiškus produktus. Išbandykite eterinį aliejų, sumaišytą su nešančiuoju aliejumi, ant nepažeistos odos, pavyzdžiui, dilbio. Jei per 24 valandas nesukelsite reakcijos, naudoti turėtų būti saugu. Išbandykite kiekvieną naują eterinį aliejų, ypač jei esate linkę į alergiją.

SVARBIAUSIA: Nors yra įrodymų, kad naminės priemonės nuo alergijos gali būti veiksmingos, prieš jas išbandydami pasitarkite su gydytoju. Gaukite išsamią diagnozę ir įsiklausykite į gydytojo pasiūlymus, kas geriausiai tinka jums ir jūsų asmeninei situacijai.

Alergijos vaikams: specifika ir prevencija

Neretai maži vaikai kenčia nuo įvairių produktų sukeliamos alergijos maistui, kuri dažniausiai išsivysto ir pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais, rašoma pranešime spaudai. Sulaukęs 3-7 metų amžiaus neretai alergija maistui vaikas „išauga“. Kiek rečiau alergija maisto produktams pasireiškia suaugusiesiems.

„Jei abu tėvai alergiški, didelė tikimybė, net 60-80 proc., kad alergija išsivystys ir mažyliui, tačiau alergijos „jungiklį“ gali įjungti įvairūs veiksniai - ne tik paveldimumas, bet ir aplinkos įtaka (tabako dūmai aplinkoje, užterštas oras, per daug sterili buto aplinka, buityje naudojami įvairūs dezinfektantai), žarnyno mikrofloros pokyčiai, kuriuos sukelia gimimas Cezario pjūvio būdu, antibiotikai, perdirbtas, nesveikas maistas ir kitos priežastys“, - aiškino O. Rudzevičienė.

Dažniausiai polinkis į alergiją vaikui pasireiškia per pirmuosius dvejus jo gyvenimo metus. Alergijų gydymas yra sudėtingas procesas ir reikalauja griežtai individualaus požiūrio. Tačiau, nepaisant to, kad gydyti alergiją būtina tik pasitarus su gydytoju, mama ir tėtis turi rūpintis prevencija. Ir galvoti apie tai būtina dar prieš gimstant kūdikiui, nes alergija kūdikiui gali pasireikšti iškart po gimdymo.

Maisto alergija ir netoleravimas: skirtumai

Gydytoja pastebi, kad alergiją maistui galima įrodyti: ji turi būdingus simptomus ir yra nustatoma radus specifinius „E“ klasės antikūnus kraujo serume ar atlikus odos dūrio mėginį. Lėtojo tipo alergiją maistui padeda nustatyti odos lopo mėginiai. Tiksliausiai alergiją maistui patvirtina arba atmeta provokaciniai oraliniai mėginiai, kai medikų priežiūroje kas 20 min. vaikas yra maitinamas vis didesnėmis įtariamojo alergeno porcijomis.

Maisto netoleravimas NĖRA alergija. Laktozės netoleravimas nėra alergija pieno produktams - jei laktozė netoleruojama, organizmas „nesusitvarko“ tik su piene esančia laktoze, o pieno baltymus galima ir reikia vartoti. Laktozės netoleravimas atsiranda tada, kai organizme trūksta fermento laktazės, kuri yra atsakinga už pieno cukraus skaldymą.

„Maisto netoleravimo testai rodo ne „E“ klasės antikūnus, kurie susidaro alerginių reakcijų metu, bet „G“ klasės antikūnus, kurie neparodo alergijos,“ - aiškino O. Rudzevičienė.

Vaikui pradėjus valgyti įvairius saldumynus, dažiklių ar kitokių maisto priedų turinčius produktus organizmas irgi gali į juos reaguoti. Pavyzdžiui, jei per parą mažylis suvartoja per daug produktų, kurių sudėtyje yra minėtųjų priedų, gali rastis bėrimų ar kitų į alergiją panašių simptomų. Tačiau jie nėra sukelti imuninės sistemos - tai vadinamoji pseudoalergija. „Tikroji“ alergija saldumynuose pasitaikantiems maisto priedams yra reta.

Mityba ir alergijos prevencija vaikams

Nėštumo metu moterys dažniausiai prisižiūri maistą. Tačiau, gimus kūdikiui, namuose po truputį pasirodo uždrausti maisto produktai. Ir, žinoma, maisto alergenus kūdikiai gauna su motinos pienu.

Rekomendacijos tėvams:

• Mamos pienu kūdikį stenkitės maitinti kuo ilgiau, bent iki 6 mėnesių amžiaus (PSO rekomenduoja iki 2 metų).
• Alerginėmis ligomis sergančių vaikų papildomas maitinimas neturėtų būti skiriamas anksčiau kaip nuo 4 mėnesių amžiaus (vaikams, kurie vartojo pieno mišinius) arba nuo 6 mėnesių (vaikams, kurie yra maitinami krūtimi). Naujas produktas duodamas nuo 1/4-1/2 šaukštelio.
• Jei vaikui alergija nepasireiškė, vis tiek iki 18 mėnesių nemaitinkite maisto produktais, kurie gali sukelti ligą (pvz., šokoladas, citrusiniai vaisiai, kiviai, ananasai, mango, braškės, pomidorai).
• Dažnai alergenais yra maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų, pavyzdžiui, riešutai, kiaušiniai, pienas, pupelės. Be to, dažnai alergijos vaikams iki metų amžiaus atsiranda nuo medaus.
• Tikriausiai labiausiai „antialergiška” ir, be to, labai naudinga vaikui yra košė. Tai gali būti bet kuri - grikiai, avižiniai dribsniai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai, išskyrus manų kruopas. Bet jums reikia išvirti košę ant vandens ar daržovių sultinio be pieno. Galite įlašinti alyvuogių arba kito augalinio aliejaus.

„Jei tyrimai nustatė alergiją - nereikia galvoti, kad ji išliks visą gyvenimą. Vaikas per keletą metų gali išaugti alergiją, nors tyrimai (tiek kraujo, tiek odos) gali būti teigiami dar keletą ir daugiau metų“, - pastebi medikė. Dažnai, norėdami gero, tėvai visiškai ir ilgam laikui pašalina alergenų turinčius produktus iš mažylio valgiaraščio, tačiau vaikų alergologė tokiam metodui neskuba pritarti.

„Jei vaikui yra nustatyta greitojo tipo alergija, kurią rodo teigiami odos dūrio mėginiai ar nustatomi specifiniai „E“ klasės antikūnai, maisto alergenus reikia visiškai eliminuoti iš vaiko mitybos. Tačiau, jei tyrimai neparodė greitojo tipo alergenų reakcijos, nustatytos tik lėtojo tipo reakcijos, pavyzdžiui, tam tikri simptomai atsiranda tik po keletos dienų, nerekomenduojame ilgam laikui visiškai atsisakyti tokių maisto produktų“, - teigė profesorė O. Rudzevičienė. Pasak jos, būtina stebėti ir maisto dienyne žymėtis, kada buvo valgytas produktas, kokios ir kada reakcijos pasireiškė. „Jei reakcijos nėra greitos ir agresyvios, galima kas keletą mėnesių kartoti tokių produktų įvedimą mažomis porcijomis. Tačiau, jei alergijos simptomai pasireiškia, reikia vėl kelis mėnesius to produkto neduoti“, - teigė profesorė.

Jei kūdikiui nustatyta alergija pieno baltymams, gydytojai rekomenduoja hidrolizuotą pieno mišinį. Jei vaikas „nesugyvena“ su pieno produktais ir pasiekęs vienerių metų amžių, jam galima pasiūlyti alternatyvą - augalinį pieną, pvz., avižų, ryžių ar migdolų „pieną“, tačiau reikia nepamiršti, kad pagal mitybinę vertę augalinis pienas nepakeičia pieno.

Atopinis dermatitas ir kontaktinė alergija

Vienas iš alergijos simptomų, kuris gali būti ir kitų ligų priežastimi - bėrimas. Bėrimas dažniausiai atsiranda, jei vaikui diagnozuota kontaktinė alergija. Kontaktinė alergija - tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Šio bėrimo galima išvengti, pašalinant šaltinį, kuris sukėlė alergiją. Kontaktinė alergija pasireiškia iškart nuo lietimosi su dirgikliu, tai yra per odą.

Dar viena su bėrimais susijusi, gana dažnai vaikams pasitaikanti liga apie kurią tėvai turi žinoti: atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc.) atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Dažniausiai tokiu atveju pažeidžiami skruostai ir skalpo oda. Jeigu liga pasireiškia tarp 2 metų amžiaus ir paauglystės, bėrimas paprastai atsiranda alkūnių ir kelių odos raukšlėse, taip pat ant kaklo, riešų, kulkšnių arba odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų.

Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie maisto produktai gali sukelti atopinį dermatitą. Atopinio dermatito paūmėjimą sukelia tie patys maisto produktai, kaip ir alergiją maistui: pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai (ypač žemės riešutai), šokoladas, citrusiniai vaisiai, ankštinės daržovės, pomidorai, vynuogės ir net avokadas. Atkreipkite dėmesį ar vaikui, duodant kurį nors iš šių maisto produktų, neatsirado atopinio dermatito simptomų. Labai svarbu žinoti, kad dažnai žmonės yra alergiški ar jautrūs tiems produktams, kuriuos jie labiausiai mėgsta ir sako, kad be jų negalėtų gyventi. O tai yra dėl to, kad kai organizmas negauna šio maisto, jis siunčia į smegenis signalą.

Prevencinės priemonės aplinkoje

Namo dulkes sudaro daug medžiagų. Alergenas yra dulkių sudėtinės dalys: gyvūnų pleiskanos, mikroskopinės pelėsių sporos arba mielių grybeliai, vabzdžių atliekų produktai. Labiausiai kenksmingas alergenas yra namų erkutės, kurios veisiasi visų pirma čiužiniuose ir pagalvėse.

Ką daryti?

• Sumažinkite dulkių kaupimosi vietas - nuimkite natūralius kailius, kilimus, užuolaidas pakeiskite žaliuzėmis, medžiaginius baldų apmušalus pakeiskite odiniais. Jei vaikas miega su minkštais žaislais, juos periodiškai plaukite.
• Pakeiskite plunksnų, pūkų ir medvilnės pagalves, čiužinius ir antklodes sintetiniais (iš poliesterio), jie gali atlaikyti dažnus plovimus.
• Jūsų dėmesys ir šiuolaikinės technologijos (virtuvės reikmenys, dulkių siurbliai, hipoalerginiai plovikliai, skirti skalbimui ir odos priežiūrai) padės jūsų vaikui likti sveikam!

tags: #atsikratyti #alergijos #vaikui #ar #suaugusiam #padeda

• Efektyvumas ir patogumas su "Litagros" vagotuvu
• Vaikų literatūra iš Rusijos
• Vaiko gimdymo eiga
• kaip išvalyti kūdikio nosytę su Rhinomer aspiratoriumi
• Ką valgyti 18 mėnesių kūdikiui