Atopinis Dermatitas Kūdikiams: Išsami Informacija Tėvams ir Priežiūros Gairės

Atopinis dermatitas - viena dažniausių lėtinių odos ligų, kuri taip pat siejasi su alerginėmis reakcijomis. Nors ši liga gali tęstis ir suaugus, ji dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Atopinis dermatitas (arba atopinė egzema) yra lėtinė odos uždegiminė liga, kuri vargina suaugusiuosius, vaikus ir kūdikius - nepriklausomai nuo odos spalvos ar gyvenamosios vietos. „ImunoTera” medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė Gabija Brusokienė (Biliūtė) paaiškina, kas sukelia atopinį dermatitą, kaip jis susijęs su alergijomis ir kada verta atlikti alergijos tyrimus. Atopinis dermatitas - tai neužkrečiama, ypač dažna odos liga, varginanti 10-20 % vaikų ir 2-5 % suaugusiųjų visame pasaulyje.

Pastaraisiais dešimtmečiais registruojama net dvigubai ar net trigubai daugiau šio odos uždegimo atvejų. Kaip skelbia Amerikos dermatologų akademijos asociacija, ši liga įprastai prasideda vaikystėje - daugeliu atvejų dar iki 5-ojo vaiko gimtadienio. Net du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių metų. Vaikui augant ligos rizika nors ir nežymiai, bet padidėja: iki penkerių metų nuo tokios problemos kenčia net keturi penktadaliai vaikų. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, o tai reiškia, kad simptomai gali išlikti ilgai, nors kūdikiai ir vaikai šią ligą gali ir „išaugti“. Maždaug pusė jų iki 2 metų amžiaus visiškai pasveiksta, o net 90 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, išsigydo jį iki jiems sukanka 6 metai. Nepaisant to, gyvenimo eigoje liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomi nepalankūs veiksniai - stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai, užteršta aplinka. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpiu.

Atopinio Dermatito Simptomai ir Eiga

Atopinis dermatitas pasižymi stipriu ir intensyviu niežuliu (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimais bei palengvėjimais ir odos bėrimais. Liga dažnai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo miegui. Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės, o odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Kai kuriems žmonėms egzema periodiškai paūmėja ar pagerėja, šiai ligai būdinga banguojanti eiga. Svarbu turėti omenyje, kad kiekvieną vaiką gali varginti skirtingi simptomai.

Simptomai pagal amžių:

• Kūdikių atopinis dermatitas pasireiškia vaikams iki 2 metų amžiaus. Kūdikiams atopinio dermatito požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 2-3 mėn. Bėrimai - paraudimas, pleiskanojimas, papulės, šlapiuojančios plokštelės, šašai, dažniausiai atsiranda skruostų, galvos, kaklo odoje, galūnių tiesiamuosiuose paviršiuose ir liemens srityje. Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvos odą, kelius ir alkūnes, o vystyklų sritis dažniausiai lieka nepažeista. Taip pat kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu, būdinga eriteminės plokštelės su papulėmis ar pūslelėmis. Kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu, nebūdingi bėrimai nosies, lūpų srityje, ant delnų, padų ar kirkšnyje. Pačioje ligos pradžioje jiems pasireiškia seborėjinio dermatito požymiai: antakių oda, kaktos, pažastų, kirkšnių srities oda arba vietos už ausų parausta ir ima pleiskanoti. Staiga atsiradęs bėrimas paprastai išsausina odą, ji tampa pleiskanota, juntamas niežulys. Kūdikiai linkę nusikasyti niežinčias vietas iki žaizdų, vėliau ant jų susiformuoja šašai, o ilgainiui oda sustorėja, sušiurkštėja.
• Vaikystės atopinis dermatitas, pasireiškiantis vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Šios atopinio dermatito formos metu gali pasireikšti ūminiai bėrimai, tokie kaip paraudimas, papulės, šlapiavimas, tačiau neretai odos sausumas tampa ryškesnis ir atsiranda lėtinių pokyčių, tokių kaip odos sustorėjimas, nukasymai ir šašai. Vaikams sergant atopiniu dermatitu oda būna įtempta, paraudusi, pleiskanojanti, liečiant atrodo šiurkštesnė, gali atsirasti sustorėjimų. Susidaro mikroskopinės pūslelės, aplink kurias išsiskiria drėgmė. Dėl ilgalaikio kasymosi oda sustorėja bei sukietėja. Europidų rasės vaikams dažnai išberia vidines sąnarių puses - ties alkūnėmis, riešais, galinę kelių dalį, priekinę riešų dalį. Juodaodžiams ir azijiečiams dažiau išberiama kita sąnarių pusė - alkūnės, priekinės kelių dalys.
• Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas. Dažni lėtinės rankų egzemos, veido ir akių vokų dermatito atvejai.

Vaikas nerimauja ir drasko pažeistas vietas, taip prasideda užburtas niežėjimo - kasymosi ratas. Dėl stipraus niežulio sutrinka miegas ir apetitas, vaikas daug verkia. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Jei atsiranda infekcija, vystosi vietinis uždegimas ir žaizdos lėtai gyja. Jei infekcija smarkiai išplinta mažiems vaikams, organizmas apsinuodija: pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai.

Atopinio Dermatito Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Nors tikslios atopinio dermatito atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys - įtaką daro daugelis faktorių. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė patvirtina, kad vienos priežasties, sukeliančios kūdikių atopinį dermatitą, nėra: „Jį gali lemti genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Apskritai, dažnai nerandama aiškaus atsakymo, kuris veiksnys turėjo lemiamos reikšmės atopiniam dermatitui atsirasti.“

Pagrindiniai ligą lemiantys veiksniai:

• Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas. Genetikos poveikis yra akivaizdus: jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti išauga. Genetiškai atopinį dermatitą gali paveldėti kūdikiai, kurių seneliai ar tėvai vaikystėje sirgo šia liga. Jei vienas iš tėvų juo sirgo, didelė tikimybė, kad vaikas paveldės tą pačią ligą. Tuomet genetiškai perduodama filagrino (FLG) geno mutacija, kuri lemia padidintą odos pralaidumą, odos sausumą, taip pat reikšmės gali turėti ir kiti genai.
• Odos barjero disfunkcija: Sergant atopiniu dermatitu, odai trūksta natūralių drėkinamųjų faktorių (tokių kaip šlapalas ir amino rūgštys), odos epidermio lipidų apykaita būna sutrikusi.
• Aplinkos veiksniai: Į atopinį dermatitą labiau linkę vaikai iš besivystančių šalių, gyvenantys miestuose, kur daugiau teršalų, taip pat tie, kurie gyvena šalto klimato sąlygomis. Klimato sąlygos, karštas oras ir prakaitavimas, miesto ar kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamos odos priežiūros priemonės ir hormoniniai pokyčiai gali pabloginti atopinį dermatitą.
• Neurogeniniai veiksniai: Stresas ir emociniai veiksniai taip pat gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Imunologiniai veiksniai: Odos uždegimą gali skatinti ir imuninės sistemos reakcijos į alergenus, dirgiklius ar maisto produktus.
• Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai, padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma, gali kilti odos uždegimas. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių žmonių odos mikrobiomas - pakitęs, aptinkama sumažėjusi įvairovė ir padidėjęs Staphylococcus aureus bakterijos kiekis.
• Lytis: Mergaites ši liga kamuoja šiek tiek dažniau negu berniukus.

Atopija, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia ekscentriškumą. Tai užburtas priežasties ir pasekmės ratas - vaikas kasosi niežtinčią vietą ir dar labiau sutrikdo ir taip jautrų odos barjerą. Pažeista oda tampa idealia terpe Staphylococcus aureus bakterijoms. Jos dauginasi, vystosi infekcija.

Alergija ir Atopinis Dermatitas: Sudėtingas Ryšys

Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis. Tyrimai rodo, kad alergija gali turėti įtakos kai kuriems pacientams, tačiau nėra vienintelė atopinio dermatito priežastis. Nors dauguma mano, jog atopinio dermatito pasireiškimą lemia alergija, svarbu suprasti, kad alergija yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių gali pasireikšti atopinis dermatitas.

Alergijos įtaka atopiniam dermatitui:

• Greito tipo alerginės reakcijos į įkvepiamus ar maisto alergenus gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Maisto alergenai dažniau sukelia simptomus mažiems vaikams, o vyresniems vaikams ir suaugusiems atopinį dermatitą dažniau sustiprina aplinkos alergenai.
• Atopinis dermatitas ir odos pažeidimai vaikystėje yra siejami su vadinamuoju „alerginiu maršu“ - reiškiniu, kuomet vieną alerginę ligą keičia kita. Atopinės ligos paprastai prasideda vaikystėje nuo atopinio dermatito, o vėliau, paauglystėje ir suaugus, išsivysto šienligė ir astma. Pažeistas odos barjeras, ypač vaikystėje, gali nulemti tolimesnį įsijautrinimą įvairiems alergenams, todėl atopiniu dermatitu sergantiems pacientams kyla didesnė rizika susirgti kitomis alerginėmis ligomis, pvz., maisto sukelta dilgėline ar anafilaksija.
• Nors atopinio dermatito paūmėjimus dažniau nulemia greito tipo alerginės reakcijos, šią ligą gali paūminti ir lėto tipo alerginės reakcijos. Paūmėjimai gali atsirasti dėl kontaktinės alergijos. Sausa, pažeista oda, dažnai tepama įvairiomis priežiūros priemonėmis, gali įsijautrinti dėl kvapiųjų medžiagų ar konservantų, esančių tepaluose.

Maisto ir įkvepiamieji alergenai:

Daugiau nei pusė pacientų, sergančių atopiniu dermatitu, yra jautrūs (sensibilizuoti) bent vienam maisto alergenui, tačiau tik dalis jų yra iš tiesų alergiški maistui, kuomet suvalgius maisto produktą pasireiškia simptomai. Manoma, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti atopinio dermatito simptomus - padažnėja bėrimai, paraudimas ir niežulys. Jei reakcija yra IgE tarpininkaujama, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų po produkto suvartojimo, o jei ne - paūmėjimas gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Lietuvoje dažniausiai kūdikiams alerginį atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai.

Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra:

• karvės pienas,
• vištos kiaušiniai,
• žemės riešutai,
• kviečiai,
• soja,
• riešutai,
• žuvis.

Maisto alergenų rūšys skiriasi priklausomai nuo amžiaus - pavyzdžiui, mažiems vaikams dažniau kelia alergiją karvės pienas ir kiaušiniai, o vyresniems - kviečiai, žuvis ir riešutai.

Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, gali būti jautrūs Malassezia mielėms - įprastoms odos mikrofloros dalims, kurios dažniausiai aptinkamos galvos ir kaklo odoje.

Kada Įtarti Alergiją ir Kreiptis į Specialistą?

Jei Jūsų vaikui pasireiškia pasikartojantis niežėjimas, bėrimai ar odos sausumas, verta kreiptis į gydytoją alergologą išsamiam ištyrimui. Jei Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia atopinio dermatito simptomai, kreipkitės į gydytoją - alergologą ir klinikinį imunologą ar vaikų alergologą. Alergologo konsultacija padeda išsiaiškinti veiksnius, kurie provokuoja simptomus, atlikti tikslinius alergijos tyrimus ir sudaryti individualų gydymo planą.

Diagnostika ir tyrimai:

Atopinis dermatitas nėra nustatomas specifiniais tyrimais, tačiau gydytojas gali diagnozuoti šią ligą, įvertinęs Jūsų ar Jūsų vaiko odą ir išsamiai išsiaiškinęs ligos istoriją. Norint nustatyti, kokie veiksniai provokuoja bėrimus, gydytojas paskirs tikslingus tyrimus ir patars, kaip geriausia valdyti ligą bei parinks tinkamiausią gydymą. Jei įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai. Maisto alergijos diagnozė susideda iš dviejų etapų: nustatomas įsijautrinimas ir patvirtinama, ar šis įsijautrinimas yra kliniškai reikšmingas. Pvz., maisto alergija yra mažai tikėtina, jei oda išlieka švari laikantis įprastos dietos.

Vis dėlto, svarbu aptarti, kokį poveikį alergija (greito tipo alerginės reakcijos) gali turėti sergantiems atopiniu dermatitu. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų. Net ir įtariant alergiją, maisto produktai neturėtų būti išbraukiami ilgam laikui, jei tam nėra rimto pagrindo. Be pagrindo ilgam laikui iš mitybos raciono pašalinus vienus ar kitus maisto produktus, susiduriama su rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui.

Alergijos tyrimai:

• Kraujo tyrimai: Vaiko kraujyje gali būti tiriamas imunoglobulino E (IgE) - specifinio antikūno, kurį gamina imuninė sistema - kiekis. Daugelio alergiškų ir atopinio dermatito varginamų vaikų organizme IgE kiekis yra aukštas.
• Odos dūrio mėginiai ir molekuliniai alergologiniai tyrimai: Gali atskleisti greito tipo alergines reakcijas ir nustatyti jautrumą maisto ir įkvepiamiems alergenams.
• Odos lopo testai: Padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Jie leidžia nustatyti alergijas maisto produktams, metalams, kosmetikai ir buitiniams chemikalams.

„ImunoTera“ klinikos alergologai Vilniuje konsultuoja tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, sergančius atopiniu dermatitu. Gydytojai alergologai atlieka alerginius tyrimus ir nustato, kam vaikas yra alergiškas. Juos reikėtų kas pusę metų pakartoti.

Atopinio Dermatito Valdymas ir Gydymas

Gydymą lemia kūdikio ar vaiko amžius, simptomai ir bendra sveikatos būklė. Svarbu: atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis - jį sudaro ne tik tepalai ar vaistai, bet ir alergijos priežasčių nustatymas. Pagrindiniai atopinio dermatito uždaviniai - tai niežėjimo bei padidėjusio uždegimo mediatorių išsiskyrimo slopinimas, epidermio barjerinės funkcijos normalizavimas, odos drėkinimas ir odos paviršiuje esančių bakterijų mažinimas.

Odos priežiūros rutina: emolientų svarba

Ypatingai svarbu palaikyti odos drėgmę ir atkurti jos barjerinę funkciją naudojant emolientus - drėkinamuosius kremus, kurie drėkina, minkština ir padeda atstatyti odos apsauginį sluoksnį. Kovojantiems su šia liga rekomenduojama nuolat naudoti sausumą, sudirgimą ir niežulį malšinančius drėkiklius. Atopinio dermatito kamuojamai odai itin svarbi rutinos dalis - pakankamai drėkinti išsausėjusią odą. Sergančiųjų atopiniu dermatitu odos barjerinė funkcija yra sutrikusi ne tik bėrimų vietose, bet ir simptomų nepažeistose zonose. Todėl odą reikėtų drėkinti dažniau, apie 3-4 kartus per dieną, prisitaikant prie esamos būklės.

Renkantis emolientus, pirmenybę teikite hipoalerginiams kremams, be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o losjonuose, kremuose ir tepaluose neturėtų būti gydomųjų medžiagų (gliukokortikosteroidų ar antibakterinių komponentų). Atopinio dermatito pažeistai odai gydyti labiausiai tinka kremai arba tepalai, kurių sudėtyje yra mažai arba apskritai nėra vandens. „Svarbu nepamiršti, kad numaudžius mažylį emolientais jį reikėtų ištepti nedelsiant - per tris minutes, kol oda dar yra drėgna“, - pažymi BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Dalia Surblienė. Emolientas ne tik intensyviai drėkina, bet kartu ir maitina, minkština odą, mažina jos jautrumą, slopina niežėjimą, sudaro lipidinį barjerą, kuris saugo nuo vandens išgaravimo.

Jau aptarėme, kaip svarbu pasirinkti tinkamą kosmetiką ir akylai pasidomėti joje esančiais ingredientais. Atopiniu dermatitu sergantiems kūdikiams pritaikyta kosmetika padės ne tik prižiūrėti odą ir sušvelninti odos būklę, bet ir nuramins niežėjimą, taip erzinantį Jūsų mažylį. Vienas iš svarbiausių punktų! Atopinio dermatito varginamai kūdikėlio odai svarbu atsakingai parinkti kosmetiką. Svarbu, jog sudėtyje nebūtų kvapiųjų medžiagų, muilo, parabenų ar SLS. Dažniausiai tokios priemonės būna pažymėtos kaip jautriai odai tinkamos.

Maudynės ir higiena

„Kūdikį reikėtų maudyti naudojant odos nedirginančias priemones, ne per karštame vandenyje ir ne ilgiau kaip 5 minutes.“ Maudytis reikėtų kasdien. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą. Kūdikį, kurio oda itin sujautrėjusi, svarbu maudyti po šiltu vandeniu. Taip pat vertėtų maudynių laiką riboti iki 10-15 minučių. Ilgos, t. y., daugiau nei 10-15 min. trunkančios maudynės vonioje ar po dušu gali sausinti vaiko odą. Nenaudokite vonios putų. Maudydami vyresnius kaip 3 mėnesių kūdikius, į vonią įpilkite Eucerin AtopiControl prausimosi aliejaus. Šluostant jautrią odą svarbu netrinti, geriau nusausinti švelniais tapšnojančiais judesiais.

Kai mažyliai nusidrasko bėrimus, niežinčias vietas iki šlapiuojančių žaizdų, tėvai turi neužmiršti tinkamai jas prižiūrėti, kad nepatektų bakterinė infekcija ir jos nesupūliuotų. Žaizdas reikia kasdien kruopščiai dezinfekuoti antiseptinėmis priemonėmis, tepti gijimą skatinančiais tepalais ar losjonais. Sergančio mažylio rankas patartina dažnai plauti, trumpai nukirpti nagučius. Pasirūpinkite, kad vaiko nagai būtų trumpi ir lygūs: tuomet vaikas negalės nusidraskyti ir pažeisti odos. Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.

Apranga ir aplinka

Ligoniuko būklė gali pablogėti ir dėl tam tikrų medžiagų, esančių aplinkoje: vilnos, kvepiančių kosmetikos, higienos priemonių, tokių kaip skalbikliai, valikliai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai. Drabužėliai, kuriais rengiate kūdikį, yra svarbūs. Jų medžiaga, kaip ir rankšluosčio, neturėtų būti šiurkšti. Geriausia, jei atopiniu dermatitu sergantis vaikelis dėvės minkštus medvilninius drabužėlius, miegos ant medvilninės patalynės. Sintetiniai pluoštai taip pat gali sudirginti jautrią išsausėjusią odą. Drabuželiai turėtų būti laisvesni, nevaržantys judesių ir nekeliantys diskomforto. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į kūdikio odos priežiūros gaminius, bet ir rinktis jautriai odai skirtas jo rūbų skalbimo priemones: naudoti hipoalerginį skalbiklį be kvapiųjų medžiagų, dažiklių, baliklių.

Žiemą atopinio dermatito simptomai įprastai suintensyvėja - taip nutinka dėl šalčio, vėjo, daugiasluoksnės aprangos ir sauso patalpų oro. Šildymo sezono metu rekomenduojama intensyviai drėkinti patalpų orą. Taip pat stengtis, kad patalpose nebūtų pernelyg šilta, ypač miego metu, dažnai jas vėdinti. Jeigu įmanoma, bent iš tų kambarių, kuriuose mažylis praleidžia daugiausiai laiko, reikėtų išnešti kilimus, užuolaidas, kitas nebūtinas tekstilės detales, o likusias kuo dažniau skalbti. Taip pat reguliariai drėgnai valyti grindis, kitus paviršius.

Tėvų rutinos įtaka

Pravartu žinoti, jog atopinį dermatitą gali dirginti ir tėvelių rutina. Nors kūdikiui naudojate jautriai odai pritaikytas priemones, svarbu nepamiršti, jog per parą nuolat turite su vaikučiu odos kontaktą. Todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kokią kosmetiką - kremus, šampūnus, dezodorantus, dekoratyvinę - naudojate. Vengti kvepalų. Šviežiai užpurkšti kvepalai ant Jūsų odos taip pat gali dirginti jautrią kūdikio odą. Atsisakyti dalies papuošalų. Sudėtyje nikelio turintys mamos ar tėčio papuošalai, liečiantis prie kūdikio odos, gali dirginti odą ir pabloginti jos būklę.

Medikamentinis gydymas

Ligai paūmėjus, labai svarbu naudoti ne tik drėkiklius, bet ir gydytojo paskirtas priemones, pvz., vaistinius kremus. Tepalus, kuriuose yra gydomųjų medžiagų, reikia naudoti tik pagal gydytojo rekomendacijas. Jei minėtų priemonių nepakanka, gali būti skiriami tepami ir geriami priešuždegiminiai, antihistamininiai preparatai, kurie padeda efektyviai kontroliuoti ligą. Imunomoduliatoriai - vaistai, veikiantys imuninę sistemą. Jų skiriama, kai kiti gydymo būdai nėra veiksmingi.

Medikamentinį gydymą rekomenduojama derinti su fototerapija. Fototerapija - tai ultravioletinių B spindulių siauro spektro procedūros, kurios gali būti atliekamos gydymo įstaigose. Naujausios fototerapijos technologijos - kabinos, specialūs prietaisai rankoms ir pėdoms, fototerapijos šukos leidžia skirti fototerapinį gydymą bet kurios kūno odos srities bėrimams, apimantiems tiek didesnius, tiek mažesnius odos plotus, plaukuotąją galvos dalį. Negavus laukiamo rezultato gali būti skiriama biologinė terapija. Jeigu atvejis sunkus, vaikui gali prireikti specialių injekcinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra dupilumabas.

Vaikų mitybos korekcija

Norėdami išvengti dermatito paūmėjimo, sumažinti niežulį ir paraudimą, turite laikytis dietos. Iš vaikų mitybos pašalinkite imuninę sistemą veikiančius produktus: citrusinius vaisius, šokoladą, kiaušinius, medų ir jūros gėrybes. Rečiau paūmėjimą sukelia pomidorai, vynuogės, ankštinės daržovės, taip pat avokadas. Patartina valgyti nedidelėmis porcijomis kas 3-4 valandas. Produktus reikėtų virti, troškinti, bet ne kepti. Nenaudokite prieskonių, juodųjų pipirų. Kuo toliau laikykite saldintus gazuotus gėrimus, traškučius ir kitus užkandžius. Jei kūdikis gauna motinos pieną, atsargiai įveskite naujus maisto produktus. Kartą per savaitę pridėkite maisto, kad įsitikintumėte, jog jis nesukelia bėrimo.

tags: #atopinis #dermatitas #zindomam #kudikiui

• Raidos pediatrijos paslaugos
• Sužinokite apie paramą šeimoms ir atostogas Prancūzijoje
• Saugus čiuožimas riedučiais: vaikiškos apsaugos
• Patarimai tėvams dėl kūdikio atsirūginimo
• Baudžiamoji atsakomybė už priverstinį abortą