Motinystės prasmė ir neįkainojama mamos meilė: citatos ir asmeninės istorijos
Mama - tai ne tik pirmas žodis, kurį ištariame, bet ir žmogus, kuris lydi mus visą gyvenimą savo meile, šiluma ir atsidavimu. Nors kartais žodžių pritrūksta, norint išreikšti, ką jaučiame, įkvepiančios citatos apie mamą gali padėti tai padaryti už mus. Jos tinka ne tik pasveikinti ypatinga proga, bet ir tiesiog padėkoti, priminti, kokia ji svarbi.
Artėjant Motinos dienai ar tiesiog kasdienybėje, dažniau nei įprastai susimąstome, ką mums duoda buvimas mama, kokius jausmus jaučiame savo mamoms. Tai - neaprėpiama meilė, begalinis palaikymas ir išminties šaltinis.
Klasikinės ir jausmingos citatos apie mamą
Mamos meilė yra universali ir amžina, apibūdinti ją bandoma įvairiais žodžiais. Šios klasikinės citatos padeda pajusti tos meilės gilumą ir švelnumą:
- „Mama - tai širdis, kurioje visada rasiu namus.“
- „Mamos rankos švelniausios, jos apkabinimas saugiausias.“ - Prinzessin M. K.
- „Mama yra pirmoji meilė, kuri niekada neišblėsta.“
- „Mamos meilė - tai nematoma jėga, kuri palaiko net tada, kai ji toli.“
- „Visas pasaulis prasideda nuo mamos šypsenos.“
- „Mama yra tas žmogus, kuris mato tavyje geriausią, net kai tu pats to nematai.“
- „Mama - tai visų mano dienų šviesa.“
- „Kur yra mama - ten yra namai.“
- „Mamos meilė - tai dovana, kurios niekada neįmanoma grąžinti, tik perduoti toliau.“
- „Tik mama gali suprasti tavo tylą ir išgirsti tavo širdies plakimą.“
Citatos Motinos dienai ir kitoms ypatingoms progoms
Kai norime išreikšti ypatingą dėkingumą ar pasveikinti širdžiai artima proga, šios citatos gali tapti nuoširdžiu sveikinimo atviruko tekstu ar tiesiog tylia padėka, pasakyta širdyje:
- „Jei galėčiau pasirinkti, kas būtų mano mama - vėl pasirinkčiau tave.“
- „Kiekvienas žmogus turi angelą sargą. Aš turiu tave, mama.“
- „Motinos diena turėtų būti kiekvieną dieną, nes tavo meilė - kasdienė.“
- „Mama - tai žmogus, kuris visada tiki tavimi, net kai pats abejoji.“
- „Tavo rankose - mano vaikystė, tavo širdyje - mano ateitis.“
- „Mama, tavo širdis plakė už mane dar prieš man pradedant gyventi.“
- „Mamos meilė nesikeičia - ji amžina, kaip dangus virš galvos.“
- „Tu ne tik pagimdei mane - tu sukūrei mane tokį, koks esu.“
- „Su tavimi pasaulis visada atrodo šviesesnis.“
- „Niekas neprilygsta mamos bučiniui - jis gydo viską.“
Įkvepiančios ir gilios mintys apie motinystę
Motinystė - tai ne tik besąlygiška meilė, bet ir nuolatinis augimas, iššūkiai ir didžiulė atsakomybė. Šios mintys atskleidžia gilesnę motinos vaidmens prasmę:
- „Būti mama - tai pasirinkimas mylėti be ribų, net kai esi pavargusi.“
- „Mama - tai pirmoji mokytoja, gydytoja, draugė ir gynėja viename asmenyje.“
- „Tavo tylus palaikymas garsiau už bet kokius žodžius.“
- „Kai pasaulis nusisuka - mama atsuka širdį.“
- „Tik mamos apkabinimas gali sustabdyti laiką.“
- „Motinystė - tai ne pareiga, tai dovana.“
- „Mama išmoko mane skraidyti net tada, kai bijojau pakilti.“
- „Mama - tai žmogus, kuris moka išgydyti net neliestą skausmą.“
- „Tavo buvimas - mano ramybės prieglobstis.“
- „Tavo meilė - kaip švyturys, kuris visada veda į krantą.“
- „Už viską, kuo esu - dėkoju tau, mama.“
- „Tavo meilė įkvėpė mane svajoti, tavo stiprybė - veikti.“
- „Mama, tu mano stiprybė, net kai pats krentu.“
- „Tu mano šaknis - ir sparnai.“
- „Su tavimi - nieko nebijau.“
Kitos vertingos mintys pabrėžia motinystės unikalumą:
- Moteris tampa motina tą akimirką, kai sužino, kad laukiasi.
- Mamos žodyne nėra sąvokos „suaugęs“. Vaikas yra vaikas. Jie auga, sensta, bet suauga? Ką tai turėtų reikšti?
- Dalis mamų dažniausiai savo vaikus bučiuoja, o kita dalis dažniau bara. O absoliuti dauguma daro abu dalykus. Ir visos jos tą daro iš meilės. - Pearl S.
- Vaiko gyvenimas yra jo mamos gyvenimas.
- Motinystė yra geriausiai apmokamas darbas, kadangi užmokestis yra tyra meilė. - Mildred B.
Ką reiškia būti mama? Įžvalgos iš gyvenimo
TAVO VAIKO feisbuko paskyroje paklausėme bičiulių, kas jiems yra motinystė ir kas yra būti mama. Sulaukėme daugybės atsakymų, atrinkome pačias geriausiais citatas ir žodžius apie mamas, atspindinčius šio vaidmens kompleksiškumą ir grožį:
- Būti mama - tai neapsakomas jausmas, tarsi iliuzija, o ypač tada, kai matai laimingas vaikų akis, kai jie ramūs ir laimingi sako MAMA.
- Būti mama - tai nesibaigiantys iššūkiai, kiekviena meilės pilna diena. Ir žinojimas, kad savo vaikui esi brangiausias ir reikalingiausias žmogus pasaulyje.
- Būti mama - tai pati didžiausia dovana moteriai, kokią davė Dievulis.
- Būti mama - tai dovana. Jeigu galėčiau, visus akmenėlius jiems nurinkčiau nuo kelio, kad jis taptų lygus ir šviesus.
- Būti mama - tai būti Spaidermenu, Betmenu, moterimi kate, nematomu žmogumi, Žaibu Makvynu, Hariu Poteriu, popiežiumi, policininku, gydytoju ir mokytoju vienu metu.
- Būti mama - tai nuolatinis nesibaigiantis judėjimas: naujos žinios, naujos pažintys, naujos emocijos, nauji rūpesčiai ir nebegalėjimas savęs įsivaizduoti be viso šito. Tai nepakartojama galimybė grįžti į vaikystę.
- Būti mama - tai besąlygiškai MYLĖTI ir būti MYLIMAI. Kai ašaros rieda iš laimės.
- Būti mama - tai galimybė kiekvieną dieną kažkam suteikti džiaugsmo.
- Būti mama - tai nuostabus jausmas ir patyrimas priimti iššūkius, dovanoti gerumą, meilę, rūpestį ir šilumą. Tai duoti, mylėti, suprasti, laukti ir tikėti. Ir visą savo gyvenimą nešioti širdy savo vaiko džiaugsmus ir rūpesčius, laimę ir nesėkmes.
- Būti mama - tai būti visų profesijų specialiste. Turi viską žinoti ir išmanyti. Atlygis pats geriausias - mažųjų išdykėlių apsikabinimai, bučiniai ir prisiglaudimai.
- Būti mama - tai turėti „super” galių visais klausimais ir pačiomis įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis.
- Būti mama - tai pamatyti tai, ko nematei, išgirsti tai, ko negirdėjai, padaryti tai, ko netikėjai galinti padaryti, suprasti tai, kas buvo nesuvokiama, džiaugtis tuo, kas nebuvo pažįstama, išmokti to, ko nei vienas universitetas nemoko.
- Būti mama - tai filmas, kuriame žanrai keičiasi kiekvieną akimirką - tai komedija, tai drama, tai fantastika, tai romantika.
- Būti mama - tai mokslas, kurio mokomės visą gyvenimą, įgydami daug kompetencijų, tokių kaip atsakomybė, kantrumas, begalinė meilė, džiaugsmas. Būti mama - tai būti gyvenimo mokytoja.
- Būti mama - tai užimti pačias svarbiausias ir atsakingiausias pareigas, kurių tinkamam vykdymui nebūtina turėti trijų aukštųjų išsilavinimų, pilnutėlės sąskaitos banke ar Mis Pasaulis išvaizdos. Užtenka tik mylinčios širdies, neišsenkamos kantrybės, didelės drąsos ir ryžto.
- Būti mama - tai kiekvieną rytą iš naujo įsimylėti tą mažą žmogutį, kuris tau nusišypso.
- Būti mama - tai suvokti pasaulį vaiko akimis.
- Būti mama - tai matyti, kaip auga stebuklas.
- Būti mama - tai iš tiesų GYVENTI!
Motinystė - tai darbas 24/7, pats svarbiausias ir geriausias darbas pasaulyje. Tave nuolat supa šypsenos, juokas ir atradimai. Tai naujo žmogučio dovanojimas sau, šeimai ir pasauliui. Tai daug darbo ir rūpesčio, bet dar daugiau laimės ir džiaugsmo. Tai kasdieninis mokymasis ko nors naujo, savęs atradimas iš naujo. Motinystė - tai, kai save turi paskirstyti į daugybę dalelių, turi būti visur ir visada. Augindama 5 vaikus jaučiuosi, kad esu labai reikalinga.
Mamos įtaka: pamokos ir prisiminimai
Mamos palieka gilų pėdsaką mūsų širdyse ir formuoja mus visą gyvenimą. Kelių žmonių asmeninės istorijos atskleidžia neįkainojamas pamokas ir prisiminimus, kuriuos mums padovanojo mamos.
Aušrinės istorija: ramybė ir ryžtas
Sakoma, kad tik pagimdžiusi savo vaikus, pradedi suprasti tai, ką gavai iš savo mamos. Širdyje gimsta gilus dėkingumas ir supratimas, baigiasi teismas. Mano mama man visada buvo ir bus žmogus, kurio ilgėsiuos, kurios rankų prisilietimas ir vienas žvilgsnis ramina geriau nei raminantys vaistai.
Niekada nepamiršiu, kai tereikdavo užeiti į jos miegamąjį - ji ramiai atsisėsdavo, nuleisdama kojas ant lovos krašto, ir sakydavo: „Vaikeli, tuoj viską sutvarkysim, tik neverk“. Tuomet aš tyliai stebėdavau, kaip ji valingai ima į rankas telefono ragelį ir suka numerį po numerio. Pokalbis po pokalbio ir neilgai trukus aš išgirsdavau: „Na va, juk sakiau - viskas tvarkoj“. Visada žinojau, kad kol turiu mamą, galėsiu pasislėpti, ir šalia jos gyvenimo siaubai ištirps. Kai ištekėjau, reikėjo gerai save tramdyti, kad nebėgčiau spręsti savo problemų ant jos kelių. Juk aš dabar pati buvau mama.
Iš mamos išmokau nebijoti darbo ir būti ryžtinga. Tiesiog stebėdavau, kaip ji ramiai neria į darbų verpetą, o vakare su malonumu nusibraukia prakaitu aprasojusią kaktą ir taria: „Ar nesakiau, vaikeli: akys baisininkės, rankos darbininkės“. Iš vaikystės širdy išlikusi dar viena pamoka. Pamenu, kažkur keliavom. Pavargom, norėjosi ilsėtis, valgyti ir šiaip buvau irzli. Tuomet mama pasakė tai, kas giliai nusėdo širdy: „Niekuomet nezirzk kelionėj. Niekas nenorės draugauti su nepatenkintu žmogumi“.
Pamenu, kaip dažnai studentaudama ir vėliau gyvenime pagaudavau save pradedančią įprastinę „nepasitenkinimo dainą“, kai ausyse nuskambėdavo mamos žodžiai. Nuostabu, kaip dažnai jie mane suvaldydavo ir išsaugodavo. Suprantu, kad tikrai iki galo nežinau, kiek daug išmokau iš savo mamos, to jokioj parduotuvėj nenusipirksi. Ir dar žinau, kad amžinai liksiu jai skolinga, todėl ir nebandau grąžinti, tiesiog stengiuosi viską, ką gavau, atiduoti savo vaikams ir tiems, kuriuos kasdien sutinku.
Marijos istorija: nuolankumas ir pasiaukojimas
Mama… Kažkur perskaičiau, kad mamos - tai angelai žemėje. Pirmas dalykas, kuris man ateina į galvą mąstant, ko mokausi iš savo mamos, yra nuolankumas. Didžiulis nuoširdus nuolankumas, statantis tiltus ir tirpdantis ledus. Ji visada pirma atleidžia nuoskaudas ir pirma atsiprašo. Galvodavau, kaip ji sugeba taip ir tiek atsisakyti savęs dėl kitų, t.y. dėl mūsų, dėl ramybės, santarvės, iš meilės šeimai ir Dievui… Dabar suprantu, kad tai ne vien JOS nuopelnas, ši meilė kyla iš paties meilės šaltinio, iš To, kuris pats yra Meilė, tik reikia būti prigludus prie Jo širdies…
Nežinau, gal tai skamba banaliai, gal tai nieko ypatingo, bet man darbštumo pavyzdys taip pat yra mama. Tik iš jos mokinausi gaminti maistą, tvarkytis namuose, galų gale, skalbti, prižiūrėti drabužius… Vakarais, kai mes, vaikai, jau suguldavome į lovas, mamą dar ilgai girdėdavau dirbant virtuvėje arba įsivaizduodavau jos siluetą kitame kambary prie uždegtos stalinės lempos siuvančią brolio suplėšytą rūbą.
Taip pat mane žavi neišsenkantis mano mamytės pasiaukojimas. Kartais su nuostaba ir net su baime pastebėdavau, kad mama yra visi keturi namų „kampai“, pagrindinė namų ūkio ir židinio kurstytoja. Sakau, su nuostaba - nes mamų pareigos tokios nelengvos, tiek daug reikalaujančios, dažnai varginančios ir sekinančios; su baime - nes atrodydavo, kad be JOS mes prapulsime, viskas sugrius ir pabirs kaip karoliukai iš suirusios apyrankės… Negaliu pasakyti, kad visų šių dalykų jau išmokau - aš tik pakeliui; mokausi tai išsiauginti savyje.
Danguolės B. istorija: savivertės pajautimas ir ramybė
Mama mane pamokė pasidažyti lūpas, patvarkyti antakius, įpratino šukuotis plaukus ne tik ryte atsikėlus… O svarbiausia, nors žinojau, kad nesu gražuolė (beje, tai irgi pasakė mama), jaučiausi graži. Nebeprisimenu detalių, tačiau žinau, kad mama mokėdavo ir rasdavo už ką mane pagirti. Matyt, visi tie pagyrimai mano sąmonėje suformavo stiprų savo vertės pajautimą, nepriklausantį nuo išvaizdos. Dabar suprantu, kad iš tikrųjų moteris graži savo vidumi, tačiau tą vidų kažkas turi pradėti kurti ir formuoti. Gera, kai tie pamatai padedami dar ankstyvoje vaikystėje.
Aš vis dar prisimenu saugumo ir gerumo jausmą, kurį patirdavau, kai mama mane mažą, gal trejų metų, išmaudžiusi paguldydavo į lovą, atnešdavo pieno su medumi, o pati tvarkydavosi kambaryje. Šiltai apklostyta, paglostyta žiūrėdavau, žiūrėdavau, kol miegas sulipindavo blakstienas… Išliko tas jausmas, kai tikrovė pereina į ramų sapną, o ramybė iš sapno sugrįžta į tikrovę.
Kai myluoju savo mažąją dukrytę, suprantu, kad kažkada ir aš suteikiau savo mamai tokį patį malonumą - bučiuoti putlius žandukus, o ant skruostų jausti švelnius pirštukų grybštelėjimus. Kai iš savo vyriausiosios panelės išgirstu kilniaširdišką atsidūsėjimą „nieko tu nesupranti, mama…“, prisimenu, kaip panašios mintys kildavo ir man. Deja, tik dabar galiu pasakyti, kad mama suprato žymiai daugiau, negu tada galėjau įsivaizduoti.
Kol gyva mano mama, ji užstoja mane nuo amžinybės skersvėjo, kuris kartkartėmis jau pakedena jos sidabruotus plaukus. Vis dėlto ateis laikas, kai vietą prie amžinybės slenksčio užimsiu aš, kad mano vaikams nepūstų į nugarą…
Tikėjimas savimi, įkvėptas mamos
Net kai labiausiai dreba kinkos ir atrodo, kad nieko nepavyks, arba kai ateina mintis, jog esu nevykėlė, nieko neišmanau ir apskritai neverta net bandyti ko nors siekti, kiekvieną kartą iš naujo stebuklingai prisimenu mamos žodžius, pasakytus kažkada vaikystėje: „Tu viską gali padaryti, ko tvirtai sieki. Tu niekada nepražūsi“. Aš pradedu galvoti, kad gal mama ne veltui man taip sakė, gal iš kažkur žinojo, kad aš iš tiesų panorėjusi galiu daug ką padaryti. Pradedu ieškoti to vienintelio kelelio, galinčio išvesti iš susidariusios padėties ar nuvesti ten, kur seniai troškau… ir randu. Randu, nes patikiu tuo, kuo tikėjo mano mama, tardama šiuos žodžius.
Žodžiai veikia! Tai pati brangiausia pamoka.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
