Vaikystė guli apgaubta angelo sparnų: globos ir meilės prasmė
Žmogaus gyvenimas - tai nenutrūkstamas ieškojimų, kančios ir džiaugsmo kelias, kuriame kiekvienas iš mūsų stengiasi rasti atsakymus į egzistencinius klausimus. Dažnai atrodo, kad vaikystė ir ankstyvosios jaunystės dienos yra nuostabiausios, tačiau užgriuvus gyvenimo sunkumams, tų dienų vaizdai sugrįžta ne tik sapnuose. Šiandienos kontekste šios patirtys susišaukia su prasminga iniciatyva, simbolizuojančia globą, rūpestį ir dvasinę paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Globos savaitė: pasimatuok sparnus ir padovanok namus
Vaikų globos savaitės metu, organizuojamos globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, simbolis yra sparnai. Jie reprezentuoja ne tik galimybę skristi, bet ir asmenybės augimą. Šių metų šūkiu „Pasimatuok sparnus“ siekiama atkreipti dėmesį, kad nė vienas vaikas nėra per didelis šeimai ir meilei bei niekada nėra vėlu augti šeimoje.
Žmonės kviečiami „pasimatuoti sparnus“ ir pagalvoti apie globą, kuri gali paversti gyvenimą prasmingesniu, o tuo pat metu „užauginti sparnus“ vaikams, netekusiems tėvų globos. Gegužės pabaigos duomenimis, Lietuvoje 3392 globėjų šeimose gyveno 5024 vaikai, netekę tėvų globos, tačiau 1181 vaikas vis dar augo globos institucijose.
Statistika ir visuomenės požiūris
Nors požiūris į globą palyginus dabartį ir prieš 10 metų kardinaliai pasikeitė, globėjų vis dar trūksta. Visuomenė tampa atviresnė, globos tema nebėra tabu, auga svarstančių apie globą skaičius. Dažnai jiems tereikia gero pavyzdžio ir palaikančio žodžio. Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė pabrėžia: „Neabejoju, kad globa gali suteikti sparnus tiek globėjams augti ir subręsti kaip asmenybėms, tiek tėvų globos netekusiems vaikams įgauti pasitikėjimo, drąsos ir meilės gyvenimo kelyje“.
Globos svarba: duomenų apžvalga
| Kategorija | Skaičius |
|---|---|
| Globėjų šeimų | 3392 |
| Vaikų globėjų šeimose | 5024 |
| Vaikų globos institucijose | 1181 |
Dvasinė bendrystė ir atsakomybė
Šventųjų bendravimo tiesoje galime įžvelgti daug gilesnę prasmę - tai ne vien pagarbos bei maldos santykis, bet ir mūsų pačių, šios žemės tako bendrakeleivių, įsipareigojimas vieni kitiems. Kristaus pavyzdžiu esame kviečiami vieni kitus paremti, nes tai yra pagrindinė mūsų, žemiškojo, šventųjų bendravimo prasmė. Kunigo Juozo Zdebskio gyvenimo pavyzdys rodo, kad Dievas pasirinko savo įrankiu vieną iš mūsų - silpnų, klystančių - kad parodytų, kaip reikia pasitikėti ne savimi, o Dievo visagalybe ir besąlygiškai atsiduoti globai.
Kiekvienas gyvenimo aspektas: meilė, skausmas, išbandymai ir blogio išpuoliai - viskas turi prasmę, kai yra apgaubta tikėjimo ir atsakomybės. „Meilė niekada nesibaigia“, - šie žodžiai ant antkapio primena, kad net tada, kai žemiško gyvenimo pabaigą pažymi kapo kauburėlis, mūsų atlikti geri darbai ir suteikta globa palieka pėdsaką amžinybėje. Šiandienos iniciatyvos, kurios kviečia atverti širdis ir namų duris vaikams, yra būtent tas kelias, kuriuo eidami tampame geresni ir padedame kitiems atrasti gyvenimo pilnatvę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
