Nebaigta vidurinė mokykla: kelias į profesiją ir visuomenės parama
Šiandienos darbo rinka kelia vis didesnius reikalavimus darbo jėgai. Vienas svarbiausių reikalavimų - profesinis pasirengimas, darbo įgūdžiai, gebėjimas įvaldyti naujas kompetencijas. Ekonominio-politinio gyvenimo pokyčiai, informacinių technologijų plėtra, mokslo ir technologijų inovacijos, švietimo sistemos reformos šiandien, žmonėms, ypač jaunimui, siūlo daug naujų galimybių profesiniam tobulėjimui. Dabartiniame amžiuje išsilavinimas ir kvalifikacija yra vieni svarbiausių įsidarbinimo garantų. Šios informacinės technologijos atveria dideles erdves žmonių galimybėms plėsti savo žinias ir gebėjimus.
Išsilavinimo aktualumas ir profesinis apsisprendimas
Vis dažniau minima pasaulio globalizacija, o šiuolaikinė visuomenė vadinama informacine visuomene. Pagrindiniais šios visuomenės ištekliais tampa žmonių žinios bei gebėjimai. Profesinis pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl pažinti save, savo profesines galimybes, numatyti galimas perspektyvas yra nelengvas uždavinys. Jau pagrindinėje mokykloje jaunas žmogus susiduria su profesinio rinkimosi ketinimais ir galimybėmis juos realizuoti paieška. Tuo metu tampa aktuali šeimos, mokyklos draugų, mokytojų, socialinio pedagogo, profesijos patarėjo, psichologo įtaka bei parama. Patarimai ir žinios, kaip teisingai pasirinkti tolimesnį profesinį, mokymosi kelią, jaunam žmogui yra būtini ir labai naudingi. Profesijos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių ir atsakingiausių sprendimų jauno žmogaus gyvenime. Nuo racionalaus profesinės veiklos pasirinkimo priklauso tiek žmonių asmeninės, tiek visuomeninės gerovės augimas.
Valstybiniai dokumentai, reglamentuojantys profesinį informavimą, orientavimą ir konsultavimą, pabrėžia nuolatinio mokymo/mokymosi ir asmenybės tobulėjimo rezultatų siekimą. Todėl būtina kuo geriau ištirti ir suprasti asmens mokymosi poreikius, nustatyti mokymosi galimybes ir suteikti reikiamą pagalbą. Profesinio pasirinkimo apibrėžimas akcentuoja laisvą pasirinkimą, atsižvelgiant į prigimties ypatumus bei darbo rinkos poreikius, įvertinus visa tai iš laiko perspektyvos.
Šiuolaikinės asmenybės raida yra dinamiška, glaudžiai susijusi su profesijos pasirinkimu bei integravimusi į visuomenę. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl jo profesinis kelias gali būti labai skirtingas. Skirtinga aplinka, individualūs norai ir polinkiai lemia savitą profesinį pasirinkimą bei asmenybės vystymosi galimybes. Kiekvieno žmogaus gyvenime darbas yra neatsiejama asmenybės vystymosi bei tobulėjimo dalis. Darbas tenkina žmogaus biologinius, psichologinius poreikius, suteikia tam tikrą socialinį statusą, saugumo jausmą, todėl teisingas profesinis pasirinkimas laikomas "gyvenimiškojo apsisprendimo" dalimi.
Mokyklos nebaigimo problema ir jos pasekmės
Mokyklos nebaigimas siejamas su nedarbu, socialine atskirtimi, skurdu ir prasta sveikatos būkle. Kai kurie jauni žmonės nebaigia mokyklos ir anksčiau nutraukia mokymą dėl įvairių priežasčių: asmeninių problemų ar problemų šeimoje, mokymosi sunkumų arba nestabilios socialinės ir ekonominės padėties. Taip pat svarbu, kokia yra švietimo sistema, bendra atmosfera mokykloje bei mokytojų ir mokinių santykiai.
Kadangi priežastys, dėl kurių vaikai neįgyja vidurinio išsilavinimo, dažnai yra sudėtingos, politika, kuria siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, turi apimti švietimą bei socialinę politiką, darbą su jaunimu ir su sveikata susijusius aspektus. Sparti darbo rinkos kaita bei žinios tampa esmine sėkmės sąlyga konkurencija grįstoje rinkos ekonomikoje, kuri kelia naujus reikalavimus. Todėl reikia įgyti tokias žinias, kurios leistų ne tik išlikti, bet ir laimėti konkurencinę kovą.
Profesinio konsultavimo reikšmė
Profesinis konsultavimas - tai specialiai organizuota veikla, padedanti asmenims pasirinkti profesiją, atsižvelgiant į jų individualias savybes, darbo rinkos poreikius. Jis apibūdinamas kaip pagrindinė profesinės karjeros projektavimo priemonė, specialiai organizuota veikla, padedanti asmenims išsirinkti profesiją, atsižvelgiant į jų individualias savybes, darbo rinkos bei profesinio mokymosi galimybes. Profesinis konsultavimas remiasi darbo rinkos, profesijų tyrimų rezultatais bei profesinės psichologijos metodais. Profesinės karjeros ir psichologinis konsultavimas padeda suvokti save, įvertinti savo įsidarbinimo galimybes, nuspręsti dėl tolimesnio gyvenimo ar profesinės karjeros. Šiame šiandienos gyvenime, priimti efektyvius darbo ir gyvenimo sprendimus bei įgyvendinti savo esminius siekius ir tikslus.
Konsultavimo karjeros klausimais pradininku laikomas F. Parsonsas (1909), kuris bendrais bruožais apibūdino karjeros pasirinkimo ypatumus ir atskleidė profesijos pasirinkimo reikšmingumą ir svarbą. Pagal jo nuomonę, žmogus, rinkdamasis savo profesinį kelią, turi aiškiai pažinti save kaip asmenybę, pažinti savo gabumus, gebėjimus, interesus, galimybes ir ribotumus, žinoti įvairias profesinės veiklos sritis ir joms keliamus reikalavimus bei gebėti teisingai palyginti šias faktorių grupes ir rasti jų tarpusavio atitikimą. Vis dėlto darbas dažnai pasirenkamas atsitiktinai. Profesinis konsultavimas yra reikšmingas jauniems žmonėms profesiniam apsisprendimui.
Profesinis informavimas ir konsultavimas, siekiant padėti jauniems bedarbiams padidinti jų įsidarbinimo galimybes ir įsitvirtinti šiandieninėje darbo rinkoje, yra susijęs su jų karjeros planavimu. Jauni žmonės, kuriems nepavyko sėkmingai pasirinkti tolimesnio savo profesinio kelio baigiant bendrojo lavinimo mokyklą, vienaip ar kitaip susiduria su savo profesinės karjeros planavimo problemomis, siekiant įsitvirtinti visuomenėje. Karjeros planavimas apibrėžiamas kaip nuoseklus asmens pažintinės ir profesinės veiklos sprendimų išdėstymas laike, siekiant profesinio tobulėjimo bei numatant būtinus išteklius ir aplinkybes. Akcentuojama būtinybė pasirinkti tokią tolimesnės karjeros kryptį, kuri atitiktų asmens savybes ir jo individualybę. Šiuolaikiniame veiklos pasaulyje nuolatinis profesinis konsultavimas yra aktualus tiek jaunimui, tiek suaugusiems.
Sprendimų priėmimo atveju profesinis konsultavimas turi reikšti, kad "konsultantas turi sukaupęs pakankamai informacijos, kad jos pateikimas ir analizė sudarytų prielaidas konsultuojamajam priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą". Profesinis konsultavimas reikalauja iš profesinio konsultanto specialaus pasirengimo, dalykinių bei psichologinių žinių bei įgūdžių ir asmeninių savybių.
Politikos priemonės ir iniciatyvos mokyklos nebaigimo mažinimui
ES šalys įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti, kad vidutinė mokyklos nebaigiančių asmenų dalis nesiektų 10 proc. Metiniame Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje pateikiami mokyklos nebaigimo ES ir visose valstybėse narėse tendencijų duomenys ir analizė.
ES švietimo ministrai priėmė Tarybos rekomendaciją dėl mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimo politikos, kurioje apibrėžtas nuoseklios, visapusiškos ir faktais grindžiamos politikos pagrindas. Jie sutarė bendradarbiauti ir keistis patirtimi bei žiniomis apie veiksmingus mokyklos nebaigimo problemos sprendimo būdus.
Mokyklos nebaigimo klausimų darbo grupė dalijosi mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimo gerąja patirtimi ir atitinkamais pavyzdžiais Europoje. Baigiamojoje ataskaitoje pateikiama 12 pagrindinių gairių politikos formuotojams, jas praktiškai taikyti padedantis išsamios politikos kontrolinis sąrašas, o priede - geriausios patirties pavyzdžių iš įvairių ES šalių. Komisija surengė konferenciją mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimo politikos tema. Po metų buvo peržiūrėti politikos pokyčiai aštuoniose ES šalyse.
Mokyklų politikos darbo grupė nustatė politikos gaires, kuriose nurodytos pagrindinės sąlygos, kad būtų galima įgyvendinti tokį požiūrį, kai į kovą su mokyklos nebaigimu įsitraukia visi švietimo proceso dalyviai, taip pat sukūrė internetinį Europos priemonių rinkinį mokykloms. Europos priemonių rinkinyje mokykloms politikos formuotojams ir praktikams siūloma daugybė išteklių ir praktinių pavyzdžių, kaip efektyviai skatinti sėkmingą mokymąsi ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimui.
Europos Komisija paskelbė nuo 2011 m. metų ES ir nacionaliniu lygiu plėtotos politikos mokyklos nebaigimo problemai spręsti ir atitinkamų praktinių priemonių 37 Europos šalyse įvertinimą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad ES politikos priemonių poveikis tirtose šalyse buvo iš esmės teigiamas.
| Metai | Mokyklos nebaigimo rodiklis (proc.) |
|---|---|
| 2011 | 13,4 |
| 2019 | 10,2 |
Vis dėlto išlieka nemenkų skirtumų tarp šalių ir skirtumų, susijusių su demografine padėtimi - migrantų kilmės asmenys, vaikinai ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys dažniau palieka mokyklą nesulaukę privalomojo švietimo laikotarpio pabaigos. Todėl siekiant apriboti šią sudėtingą ir besiplėtojančią tendenciją, reikia imtis tolesnių veiksmų.
Iniciatyva „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“ yra skirta padėti visiems moksleiviams pasiekti bazinį pagrindinių įgūdžių lygį. Šia iniciatyva bus sprendžiami trys uždaviniai: kaip visiems jaunuoliams suteikti galimybę pasiekti tam tikrą pagrindinių įgūdžių lygį; kaip padaryti, kad jaunuolių, kurie palieka švietimo sistemą neįgiję bent vidurinio išsilavinimo, skaičius būtų kuo mažesnis; kaip mokyklose užtikrinti moksleivių gerovę. Seimas pritarė siūlymui griežtinti pamokų lankomumo užtikrinimo tvarką, sukuriant teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam ir sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti.
Iššūkiai švietimo sistemoje ir realaus gyvenimo pavyzdžiai
Pastaruoju metu Lietuvoje susiduriama su iššūkiais, kurie tiesiogiai veikia mokinių ateitį ir pasitikėjimą švietimo sistema. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) informuoja, kad dėl egzaminų rezultatus skaitmenizuojančios įmonės klaidos skaičiuojant valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus nežymiai keičiasi apie 5 proc. valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Atestatų duomenys buvo atiduoti LAMA BPO, tačiau kyla klausimų dėl tikslumo. Ministerija inicijuos auditą būsimiems paslaugų tiekėjams, o nuo kitų metų testai bus pildomi elektroniniu būdu, siekiant atviresnių rezultatų.
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) valstybinių brandos egzaminų rezultatuose įsivėlusią klaidą vadina absurdiška. „Absurdiška, kad taip gali įvykti. Tai yra tiek įmonės, kuri įvėlė tokią klaidą, tiek Nacionalinės švietimo agentūros, kuri organizuoja visą procesą, atsakomybė“, - teigė LMS viceprezidentas. Tokios situacijos gali sukelti didelį stresą abiturientams ir netgi pakeisti jų planus dėl tolesnio mokymosi ar karjeros, kai paaiškėja, kad mokyklos nebaigė.
Kiti iššūkiai susiję su mokyklų prieinamumu. Vasaros pradžia - nerimo laikas vilniečiams tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus. Rasti jiems vietą mokykloje, tokioje, kokioje norėtų, o ne toje, kurią siūlo savivaldybė, - nemenkas iššūkis. Tėvų pasakojimai atskleidžia, kad net ir norint mokytis, biurokratiniai ir sisteminiai trūkumai gali tapti kliūtimi gauti kokybišką išsilavinimą norimoje įstaigoje. Tokios problemos, nors tiesiogiai nesusijusios su mokyklos nebaigimu, gali demotyvuoti ir paveikti mokinių mokymosi rezultatus bei apsisprendimą.
Asmeninė patirtis: išsilavinimo siekis sudėtingais laikais
Mokytoja Elzbieta Gražina atvirai pasakoja apie savo gyvenimo kelią. „Gimiau 1934 m. Igliaukoje Marijampolės apskrityje. Mūsų šeima tarpukario Lietuvoje gyveno skurdžiai. Mano tėveliai buvo mažažemiai naujakuriai, tėvas - neįgalus, šeimoje augo 7 vaikai. Trūko maisto, mitome beveik vien bulvėmis. Mano vaikystės svajonė - prisivalgyti duonos iki soties. Ji išsipildė tik tada, kai man suėjo 18 metų ir pradėjau mokytojauti.“ Elzbieta savarankiškai išmoko pirmo skyriaus kursą dar namuose, žiūrėdama pro brolio petį, ir džiaugėsi, kad mokykloje ją po mėnesio perkėlė į antrą skyrių.
„Mokyklai trūko būtiniausių priemonių. Nebuvo vadovėlių, todėl pamokos medžiagą mokytojai diktuodavo, o mums, mokiniams, reikėjo sukti galvą su kuo ir kur užsirašyti. Iš ko tik nemėginome gaminti rašalo: iš suodžių, burokėlių, „cheminių“ pieštukų. Labai saugojome turimą plunksną, galandome jos šonus į plytą, kai imdavo storai rašyti. Sąsiuvinį atstodavo bet koks popieriaus gabalas: mokesčių kvito kita pusė, maišas nuo trąšų, laikraščio pakraščiai ir kt. Nesvarbu, kad visko trūko, aš laiminga lankiau mokyklą, mokslas sekėsi labai gerai, mokiausi penketais.“
Tačiau Elzbieta Gražina vidurinės mokyklos nebaigė. „Šeima gyveno labai neturtingai, todėl baigusi 9-tą klasę, įstojau į Marijampolės mokytojų seminarijos antrąjį kursą ne tik dėl stipendijos, bet ir dėl to, kad neįsivaizdavau savo ateities be mokyklos“. Elzbieta Gražina pasirinko mokytojos kelią ir tai lėmė jos socialinė padėtis, o svarbiausia - pašaukimas. Ji nė nenumanė, kad taps šeimos pedagogų dinastijos pradininke.
Nors vėliau Elzbieta studijavo lietuvių kalbą universitete neakivaizdiniu būdu, jos pirminis sprendimas, nulemtas aplinkybių, leido jai įgyti profesiją ir realizuoti save švietimo srityje.
Diskusijos apie išsilavinimo vertę
Šiandieninėje visuomenėje vyksta diskusijos apie formaliojo išsilavinimo svarbą. Kai kurie teigia, kad „yra tų pavyzdžių daug, kad nebaigęs mokyklos būna puikus verslininkas, bet įdomu būtų pažiūrėti kokia statistika, kokiam procentui žmonių taip jau pasisekė ir koks procentas nuėjo laukais nebaigę tų 12 klasių“. Iš tokių kalbų kartais susidaro įspūdis, kad nebaigti mokyklos yra visiška norma, nes esą beveik visi tokie gudrūs, kad ir taip gyvenime labai daug pasieks. Tačiau kalba eina apie elementarų išsilavinimą, toli gražu ne apie chemijos ar fizikos dėsnių žinojimą, o apie tai, ką apskritai žmogus gauna baigęs vidurinę mokyklą.
Daugelis tėvų pritaria minčiai, kad „savo vaikus spausiu baigti mokyklą, nors ir kokie jie protingi besijaustų ir be jos“. Tuo tarpu kiti svarsto, kad „jei bus reikalas ir žmogus supras, kad jam mokslo reikia - pasibaigs vėliau. Ir išvis, priverstas baigti, kad ir mokyklą - ją baigs, bet išsilavinimo neįgys.“ Nors „per prievartą proto neįdėsi“, daugelis mano, kad „jei laiku paspausi tai paskui ir ačiū pasakys, kai nurims paaugliški hormonai“. Šios nuomonės rodo, kad išsilavinimo vertė ir keliai iki jo yra sudėtinga ir daugiasluoksnė tema, kurioje susiduria asmeniniai pasirinkimai ir visuomenės lūkesčiai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
