Arterinės hipertenzijos gydymas nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali paveikti ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Vienas iš svarbiausių šių pokyčių yra kraujospūdžio reguliavimo sutrikimai, galintys sukelti arterinę hipertenziją. Tai rimta medicininė problema, reikalaujanti atidaus stebėjimo ir tinkamo gydymo, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.

Hipertenzija: kas tai?

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, yra būklė, kai kraujo spaudimas arterijose nuolat viršija normalų lygį. Medicinoje norma paprastai laikoma iki 120/80 mmHg, o apie hipertenziją kalbame tuomet, kai rodikliai pasiekia ar viršija 140/90 mmHg. Aukštas kraujo spaudimas dažnai vystosi be jokių akivaizdžių požymių, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau organizme jau vyksta procesai, kurie ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus ar net smegenis. Hipertenzija - tai ne vienkartinis kraujospūdžio šuolis, kuris gali įvykti dėl streso ar kavos puodelio.

Hipertenzijos tipai nėštumo metu

Nėštumo metu gali pasireikšti keli hipertenzijos tipai:

• Lėtinė arterinė hipertenzija: Nustatoma, jei AH yra diagnozuojama prieš nėštumą, iki 20-osios nėštumo savaitės ar po gimdymo išlieka 12 savaičių. Lėtinė arterinė hipertenzija būna maždaug 1-6 proc. nėščiųjų. Terminas lėtinė hipertenzija apima pirminę ir antrinę hipertenziją.
• Gestacinė hipertenzija: Išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20 nėštumo savaitės, ir paprastai išnyksta po gimdymo.
• Preeklampsija: Sunkesnė būklė, pasireiškianti aukštu kraujospūdžiu ir kitais simptomais, tokiais kaip proteinurija (baltymo buvimas šlapime). Preeklampsija yra preeklampsijos komplikacija, pasireiškianti traukuliais.
• Eklampsija: Preeklampsijos komplikacija, pasireiškianti traukuliais.

Preeklampsijos metu kraujospūdis dažnai pasiekia aukštus rodiklius, atsiranda galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, tinimai. Tai yra signalai, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Hipertenzijos priežastys ir rizikos veiksniai

Kai kalbame apie hipertenziją, labai svarbu suprasti, kad ši būklė dažniausiai atsiranda ne dėl vieno konkretaus veiksnio, o dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių.

Gyvenimo būdo veiksniai

Viena dažniausių hipertenzijos priežasčių yra nesveikas gyvenimo būdas. Per didelis druskos vartojimas - tai tiesioginis kelias į padidėjusį kraujo spaudimą, nes natris sulaiko skysčius organizme ir didina kraujagyslių apkrovą. Taip pat didelę reikšmę turi nutukimas, nes perteklinis svoris verčia širdį dirbti intensyviau. Kitas svarbus veiksnys - fizinis neaktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas lemia ne tik svorio augimą, bet ir kraujagyslių elastingumo mažėjimą.

Paveldimumas

Ne viską galime kontroliuoti patys - nemažą reikšmę turi ir paveldimumas. Jei jūsų tėvai ar seneliai turėjo aukštą kraujospūdį, tikimybė, kad ši problema palies ir jus, išauga. Sergantieji pirmine arterine hipertenzija iš tėvų yra paveldėję ne tik medžiagų apykaitos, nervų, endokrininės sistemų ypatumus, bet yra perėmę ir šeimos įpročius (mitybą, gyvenimo būdą), skatinančius neigiamą išorinių veiksnių įtaką.

Antrinių hipertenzijos priežastys

Antrinė hipertenzija atsiranda tada, kai aukštas kraujo spaudimas yra kitos ligos pasekmė. Dažniausiai ją lemia inkstų ligos, nes būtent inkstai reguliuoja skysčių ir natrio balansą organizme. Endokrininės sistemos sutrikimai - pavyzdžiui, skydliaukės problemos ar antinksčių nepakankamumas - taip pat gali sukelti nuolatinį spaudimo padidėjimą.

5-10 proc. pacienčių, sergančių antrine arterine hipertenzija, padidėjusio AKS priežastis būna inkstų ligos (renalinė arterinė hipertenzija) - inkstų parenchimos ligos, navikai, inkstų arterijų stenozė. Kitos priežastys gali būti endokrininės ligos (endokrininė arterinė hipertenzija) - feochromocitoma, akromegalija, Kušingo-Kono (Cushing-Conn) sindromas, tirotoksikozė; aortos ligos - aortos aterosklerozė ir aortos koarktacija; vaistų (kontracepcinių, kortikosteroidų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas, piktnaudžiavimas narkotikais (kokainu, amfetaminu).

Kiti rizikos veiksniai

Pirminę arterinę hipertenziją pasireikšti skatina ir prisidėję išoriniai veiksniai bei jų sąveika. Pirminę arterinę hipertenziją skatina konstitucinis tipas (hipersteninis), gyvensena - mitybos pobūdis (gausus valgomosios druskos vartojimas, kalio, magnio, kalcio stoka maiste), piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinis nejudrumas, nutukimas; psichiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai (psichinis stresas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, triukšmas, aplinkoje esantis švinas, arsenas, anglies disulfidas, varis, kadmis).

Širdies liga serganti moteris turi būti ištiriama iki nėštumo arba bent pačioje nėštumo pradžioje - per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Širdies liga sergančios moters sveikatą per visą nėštumą turi prižiūrėti ne tik šeimos gydytojas, bet ir akušeris ginekologas, kardiologas, prireikus kardiochirurgas.

Jeigu moteris serga trofoblastine liga (tai liga, kuomet sutrinka gemalo gaurelinio dangalo raida), nėščiųjų hipertenzija gali būti nustatyta ankstyvesniu nėštumo laikotarpiu, t.y.

Hipertenzijos simptomai ir požymiai

Vienas sudėtingiausių dalykų, kalbant apie aukštą kraujospūdį, yra tai, kad ilgą laiką jis gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų. Todėl hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“. Žmogus gali jaustis visiškai normaliai, bet tuo metu arterijos jau patiria padidintą apkrovą, o širdis dirba kur kas intensyviau, nei turėtų.

Ankstyviesiems klinikiniams požymiams būdinga rytais užeinantis galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, emociniai sutrikimai, meteolabilumas, širdies plakimai, kardialgija, vazomotorinis labilumas, dusulys fizinio krūvio metu, kraujavimas iš nosies.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra galvos skausmas, svaigimas, regos sutrikimai, širdies plakimo padažnėjimas ir nuolatinis nuovargis. Kartais pasireiškia ir pykinimas, krūtinės skausmas. Jei dažnai svaigsta galva, nuolat jaučiamas stiprus galvos skausmas, matymas tampa neryškus, o kartu pasireiškia pykinimas ar skausmas krūtinėje, tai gali būti ne paprastas stresas, o hipertenzinė krizė.

Labai svarbu žinoti, kad hipertenzijos požymiai ne visada juntami. Didelė dalis žmonių sužino apie aukštą kraujo spaudimą tik atlikę profilaktinį patikrinimą arba patyrę rimtesnę komplikaciją, pavyzdžiui, širdies priepuolį.

Hipertenzijos diagnostika nėštumo metu

Nėščiosioms diagnozuoti pirminę arterinę hipertenziją nėra lengva, tenka diferencijuoti nuo kitų nėščiųjų hipertenzijų, bet svarbiausia laiku atpažinti preeklampsiją. Nėščiosioms pirminės arterinės hipertenzijos diagnozė nustatoma remiantis buvusia arterine hipertenzija, AKS >140/90mmHg kartotinai matuojant ir papildomais kriterijais.

Kraujospūdžio matavimas

Arterinė hipertenzija nėščiosioms diagnozuojama, kai diastolinis AKS>90mmHg nustatomas du kartus (pertrauka tarp matavimų 4val. ir daugiau), diastolinis AKS>110mmHg - vieną kartą. Didelio laipsnio hipertenzija patvirtinama, kai diastolinis AKS>120mmHg nustatomas vieną kartą arba kai diastolinis AKS>110mmHg - du kartus (pertrauka tarp matavimų 4val. ar ilgesnė).

Remiantis PSO, tarptautinės hipertenzijos draugijos (THD) ir Europos hipertenzijos draugijos (EHD) rekomendacijomis, arterinė hipertenzija nėščiosioms diagnozuojama atsižvelgiant į absoliutų AKS dydį (>140/90mmHg) arba pagal tai, kiek kraujospūdis padidėja (sistolinis >25mmHg ir(ar) diastolinis >15mmHg) lyginant su AKS, buvusiu iki nėštumo ar pirmuoju nėštumo trimestru. Svarbu, kad hipertenzija būtų patvirtinta bent du kartus. Normaliai AKS pradeda mažėti jau pirmuoju nėštumo trimestru. Jei, reguliariai matuojant 48val., nustatomas padidėjęs AKS, nėščiųjų hipertenzijos grėsmė vėlesniu nėštumo laikotarpiu yra didesnė.

Kiti tyrimai

• Šlapimo tyrimas: Siekiant nustatyti proteinuriją, kuri yra preeklampsijos požymis.
• Kraujo tyrimai: Siekiant įvertinti inkstų ir kepenų funkciją.

Diferencinė diagnostika

Svarbu atskirti pirminę arterinę hipertenziją nuo kitų hipertenzinių nėščiųjų būklių: nėščiųjų hipertenzijos, preeklampsijos, taip pat antrinės (simptominės) hipertenzijos.

Hipertenzijos gydymas nėštumo metu

Nėščiųjų pirminės arterinės hipertenzijos gydymo tikslas - sumažinti trumpalaikę riziką motinai ir nepakenkti vaisiui. Nėščiųjų gydymo taktika turi kai kurių ypatumų. Nebūtina siekti, kad AKS grižtų į normą, tačiau, jei pažeisti inkstai, AKS reikia sumažinti iki 140/90mmHg. Gydant ypač svarbu išvengti hipotenzijos ir didelių AKS svyravimų, tikrinti nėščiosios AKS - kas 2-3 savaites nėštumo pradžioje ir kas 1 savaitę nuo nėštumo vidurio iki gimdymo.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Jeigu spaudimas yra pakilęs tik šiek tiek, moters ir vaisiaus būklė yra normali, skiriamas nemedikamentinis gydymas, t.y. rekomenduojama daugiau ilsėtis, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai vandens, kartais apribojamas druskos suvartojimas.

Svorio kontrolė - viena svarbiausių priemonių: net 5-10 % kūno masės sumažėjimas gali pastebimai pagerinti spaudimo rodiklius. Druskos vartojimo ribojimas taip pat yra esminis žingsnis - rekomenduojama neviršyti 5 g per dieną. Vietoj druskos verta rinktis prieskonines žoleles, o perdirbtų maisto produktų - vengti. Kraujospūdžiui labai palanki yra DASH dieta (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension), kuri akcentuoja daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, liesus baltymus ir sveikuosius riebalus. Tokia mityba ne tik sumažina spaudimą, bet ir gerina bendrą savijautą.

Medikamentinis gydymas

JAV rekomenduojama pradėti gydyti vaistais, kai diastolinis spaudimas 100mmHg ir daugiau, Kanados hipertenzijos draugija - kai 90-95mmHg. Arterinės hipertenzijos gydymo vaistais nauda neabejotina, kai diastolinis spaudimas yra 110mmHg ir didesnis ar diastolinis padidėjęs mažiau, bet pažeisti inkstai ar kiti organai. Hipotenzinių vaistų skiriama, kai 140/90mmHg AKS nustatomas pirmuoju nėštumo trimestru, kai yra vidaus organų pažeidimų ar proteinurija.

Nėščiają, kurios AKS yra 170/110mmHg ir daugiau, reikia nedelsiant hospitalizuoti. Jei moteris iki nėštumo vartojo vaistus, kurie gali pakenkti vaisiui - AKF inhibitorius, kalcio kanalų blokatorius, AT₁ receptorių blokatorius, tai būtina juos pakeisti nepavojingais - metildopa, labetaloliu, diuretikų nėštumo metu neskiriama.

Ar antihipertenzinius vaistus galima vartoti nėštumo pradžioje, vienos nuomonės nėra, nes nepakanka didelės apimties metodiškai pagrįstų tyrimų. Laikomasi nuomonės, kad vaistų nereikia skirti, jei pirmojoje nėštumo pusėje kraujospūdis tampa normalus savaime. Kai yra hipertenzija po gimdymo, reikia skatinti maitinti krūtimi. Žindyvei galima skirti metildopą, labetalolį, kalcio kanalų blokatorius. Reikėtų vengti diuretikų, nes jie mažina pieno kiekį, ir beta adrenoblokatorių (atenololio, metoprololio), nes jų kaupiasi motinos piene.

Nėščiųjų hipertenzijai gydyti dažniausiai rekomenduojama metildopa ir labetalolis. Jeigu nustatomas ne tik aukštas kraujo spaudimas, bet ir baltymas šlapime, t.y. Jeigu moters kraujo spaudimas yra nuolat aukštas (t.y.

Gimdymo valdymas

Dėl sunkios hipertenzijos dažniau prireikia pirma laiko sukelti gimdymą ar atlikti cezario pjūvio operaciją. Dažnai sunki arterinė hipertenzija komplikuojasi preeklampsija. Tai dar labiau sunkina nėščiosios būklę, didina perinatalinį mirtingumą bei sergamumą. Kai sunki hipertenzija komplikuojasi preeklampsija, atliekama cezario pjūvio operacija.

Sergančiosioms nėščiųjų kardiomiopatija rekomenduojamas natūralus gimdymas taikant epidurinę anesteziją, kuri sukelia mažiau komplikacijų negu cezario pjūvio operacija. Gimdyvei neleidžiama stangintis, paskutinėje gimdymo stadijoje naudojamos akušerinės replės.

Prognozė

Daugelio moterų, sergančių nesunkia ir nekomplikuota hipertenzija, nėštumo prognozė nesiskiria nuo sveikųjų. Moterys sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus naujagimius. Vis dėlto joms neretai gimsta mažesnio svorio ir ūgio naujagimiai, kuriems vėliau dažniau nei normalaus svorio naujagimiams atsiranda arterinė hipertenzija. Kartais sunki arterinė hipertenzija nėštumo laikotarpiu lemia sunkias vaisiaus ir motinos komplikacijas.

Blogą nėštumo prognozę lemia prasidėjusi preeklampsija, plaučių edema, ūminis inkstų ar kepenų nepakankamumas, hemoraginis insultas, diseminuotos intravazinės koaguliacijos sindromas. Dėl priešlaikinio placentos atsidalijimo vaisius gali žūti gimdoje.

Dažniausiai po gimdymo motinos kraujo spaudimas sumažėja ir tampa normalus, t.y. toks, kol buvo iki gimdymo (su sąlyga, kad iki nėštumo jis buvo normalus, t.y.

Komplikacijos

Arterinė hipertenzija gali komplikuotis hipertenzine krize - dėl staiga labai padidėjusio AKS pasireiškiančia ūmine hipertenzine encefalopatija su insulto pavojumi, kairiosios širdies pusės perkrova su gresiančia plaučių edema, krūtinės anginos priepuoliu, retai aortos atsisluoksniavimo pavojumi. Pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijoms būdinga: hipertenzinė angiopatija (ankstyvosios aterosklerozės požymiai), hipertenzinė retinopatija, hipertenzinė kardiomiopatija (kairiojo skilvelio hipertrofija, koronarinė širdies liga, kairiosios širdies nepakankamumas), hipertenzinė encefalopatija (laikini kraujotakos sutrikimai, smegenų išemija ir infarktas), hipertenzinė nefropatija (proteinurija, azotemija).

tags: #arterines #hipertenzijos #gydymas #nestumo #metu

• Sauga ir patogumas vaikams
• Nuostabi kelionė po mūsų organizmą
• Sužinokite apie vaiko lyties nustatymo metodus
• Kaip efektyviai įtraukti tėvus į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą?
• Rekordiškai maži naujagimiai ir jų išgyvenimas