Ariogalos gimnazijoje: „Žydų vaikų istorijos“ ir Holokausto atminimas
2019 m. sausio 25 d. vyko Tolerancijos ugdymo centrų, bendrojo ugdymo mokyklų nacionalinė meninė konferencija Ariogaloje „ŽYDŲ VAIKŲ ISTORIJOS“. Renginiu buvo siekiama prisiminti Lietuvoje gyvenusius žydus iki Antrojo pasaulinio karo kartu su jų istorijomis bei pagerbti Holokausto aukas, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.
Gilesniam susipažinimui su istoriniu kontekstu bei to meto fonu, bandymui nustatyti lietuvišką savitumą pagerbiant aukas ir gelbėtojus, kolektyviai prisijungiant prie pasaulinės iniciatyvos „We Remember“ / „Mes prisimename“ tapo tradicija Tolerancijos ugdymo centrams, kitoms švietimo, kultūros institucijoms, daliai Lietuvos žydų bendruomenių atstovų susitikti Ariogaloje. Čia Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Ariogalos gimnazija aštuntą kartą surengė Nacionalinę meninę konferenciją.
Meno ir atminimo galia
Šių metų tema - „Vaikai Holokausto metu“, kurioje vaikai kalba tarsi įsikūnydami į išgelbėtus vaikus. Turbūt dažnas sutiks, jog muzika - tai ne tik garsai, tad renginio uvertiūroje, Ariogalos kultūros centre, skamba vietos gimnazistų atliekamas tematinis kūrinys. Moksleivių pranešimų etiuduose, literatūrinėse-meninėse kompozicijose, vaidybiniuose siužetuose atsispindi to meto žydų vaikų kasdienybė iki Holokausto, paremta sąlygine vaikiška linksmybe bei išgyvenimo transformacijos ištikus karui.
Klirvoterio mokyklos meno projektas pagerbia Holokausto metu žuvusius vaikus
Kaip pastebėjo Tarptautinės komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė, dominuojantis istorijų faktorius - 1941-1945 metų vaikai turėjo „kelias mamas“, kurios buvo gelbėtojos ir tiems išgelbėtiems vaikams, pasibaigus karui, buvo sudėtinga pažinti ir pripažinti tikruosius tėvus. „Nupūskime užmaršties dulkes nuo seno fotografijų albumo, įsižiūrėkime į žmonių veidus, prisiminkime, ką jie patyrė gete“, - taip kalbėjo renginio šeimininkai, Ariogalos gimnazijos mokiniai.
Istorinis kontekstas ir žydų indėlis Lietuvoje
Žydiškoji tematika neatsiejama nuo Lietuvos miestų, didžiąją savo istorijos dalį buvusių daugiataučiais ir daugiakultūriais. Žydų, kaip diasporinės tautos, indėlis į viso regiono raidą, istorinis ir kultūrinis paveldas yra neįkainojamas. Tarpukariu miestuose sparčiai augo verslas ir klestėjo prekyba, kurioje žydų tautybės asmenys vaidino itin svarbų vaidmenį.
Svarbiausi faktai apie žydų bendruomenių veiklą tarpukariu:
- Išsilavinimas buvo itin vertinamas; žydų vaikai pradinę mokyklą galėjo pradėti lankyti nuo 5 ar 6 metų.
- Tradicinės religinės žydų berniukų mokyklos buvo vadinamos chederiais.
- XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo žydų šeimų, kurių vaikai anketose kaip gimtąją kalbą nurodydavo rusų.
- Tarpukariu bendruomenės pamažu atsivėrė ir sėkmingai integravosi į visuomenę, nors lengvas šis procesas tikrai nebuvo.
Skaudžios istorinės pamokos
Antrasis pasaulinis karas atvertė tragiškiausią puslapį žydų tautos istorijoje. 1941 m. prasidėjęs masinis žydų naikinimas - Holokaustas - palietė tūkstančius šeimų. Konferencijos metu daug kartų nuskambėjo mintys, jog tame ar kitame mieste gyveno žmonės, kurie buvo nužudyti ir gatvėse tapo tylu.
Šiandien atmintis nėra vien praeitis - ji yra mūsų šiandienos pasirinkimai: pagarba žmogui, bendruomeniškumas ir pilietinė atsakomybė. Renginio dalyviai ir svečiai prisijungė prie Pasaulinio žydo kongreso inicijuotos akcijos „Mes prisimename“ / „We Remember“, taip dar kartą patvirtindami, kad istorinė tiesa privalo būti saugoma ir perduodama ateities kartoms.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
