Arbata nuo slogos vaikams: nauda ir kenksmingumas

Ruduo - metas, kai prasideda įvairios virusinės infekcijos ir kvėpavimo takų ligos. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, daugelis pasikliauja natūraliomis priemonėmis, tarp kurių svarbią vietą užima vaistažolių arbatos. Tinkamai parinktos ir paruoštos arbatos gali padėti ne tik palengvinti peršalimo simptomus, bet ir sustiprinti imunitetą, pagerinti miego kokybę ar virškinimą. Tačiau svarbu žinoti, kokias arbatas verta turėti namuose ir kaip jas teisingai ruošti, kad jos išsaugotų visas naudingąsias savybes, o ypač - kaip jas saugiai vartoti vaikams.

Tėvams neįmanoma jaustis ramiai, kai jų vaikas sloguoja. Negalėdamas lengvai kvėpuoti, vaikas tampa irzlus, jam sunku kęsti tokius simptomus. Kuo vaikas yra mažesnis, tuo sunkiau jam yra kęsti slogą. Slogos priežastys būna įvairios: ją gali sukelti virusinė arba bakterinė infekcija, alergija, sudirgimas, vaikams - kartais ir svetimkūnis nosyje. Vis tik dažniausia slogos priežastis yra virusinės peršalimo ligos, kai prasideda ūminis nosies ertmės gleivinės uždegimas, ir ji pradeda išskirti gausų sekretą. Kūdikiams ir mažiems vaikams peršalimas ir sloga gali būti sunki liga. Vaikas tampa nervingas, irzlus, negali miegoti. Jis gali prarasti apetitą arba jam darosi sunku ryti, tuomet ima mažėti svoris. Koks bebūtų metų laikas, slogą įveikti norisi kuo greičiau. Vaikui pradėjus sloguoti, svarbu gerai valyti jo nosį. Rūpinkitės, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, nes jie suskystina gleives. Reikia periodiškai vėdinti kambarį, gerai ir drėkinti orą. Jeigu vaikas jau pakankamai didelis, kad miega savoje lovoje su pagalve, pasistenkite, kad ji būtų kiek aukščiau. Galite pagalvę padėti po čiužiniu, arba priekines lovos kojas pakelti ant knygų ar kito paaukštinimo. Gydyti slogą galima ir natūraliais preparatais, kurie nesukelia cheminiams vaistams dažnai būdingų pašalinių reiškinių.

Naudingiausios vaistažolės šaltajam sezonui

Anot specialistų, pagrindinės, šaltuoju periodu itin naudingos vaistažolės galėtų būti šeivamedžių žiedai, erškėčių vaisiai, imbierų šakniastiebiai, čiobrelio žolė, pušų pumpurai, islandinių kerpenų gniužulai, šalavijų lapai, svilarožių šaknys, gysločių lapai, liepų žiedai, aviečių lapai. Taip pat naudinga pipirmėtė, kuri padeda virškinimui ir suteikia gaivumo, melisa, raminanti nervų sistemą ir padedanti užmigti, ramunėlė, švelniai raminanti ir mažinanti uždegimą, bei imbieras, cinamonas ir gvazdikėliai, kurie stiprina kraujotaką, šildo ir gerina nuotaiką.

Arbatos, padedančios peršalus

Juoduogių šeivamedžių žiedai itin tinka pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, nes sutrumpina ligos eigą. Juose esantys kvercetinas, kemferolis ir kiti flavonoidai slopina virusų, ypatingai gripo A ir B, taip pat - koronaviruso dauginimąsi ir blokuoja patekimą į ląstelę. Erškėčių vaisiai pasižymi itin gausiu vitamino C kiekiu, o imbierų šakniastiebiai - antimikrobiniu poveikiu. Tyrimai patvirtina, kad imbieras itin slopina respiracinio sincitinio viruso plitimą, kuris yra dažnas kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjas.

Čiobreliui būdingas atsikosėjimą lengvinantis poveikis, pušų pumpurai skystina tirštas gleives, sumažina nosies užgulimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Islandinių kerpenų gniužulai kaupia polisacharidus, kurie padeda sumažinti gerklės dirginimą ir perštėjimą, o šalavijų lapai turi priešuždegiminį, antiseptinį poveikį, lengvina atsikosėjimą.

Vaistinių svilarožių šaknys padeda palengvinti sausą kosulį ir gerklės dirginimą, gysločių lapai ramina kosulį ir padeda sušvelninti balso užkimimą, o liepų žiedai gerai žinomi dėl savybės mažinti temperatūrą, skatinti prakaitavimą, tačiau taip pat padeda sausam kosuliui ir pasižymi antimikrobiniu poveikiu.

Ne tik sveikatai, bet ir nuotaikai

Specialistės pabrėžia, kad ne visos vaistažolių arbatos naudojamos tik gydymui. Kai kurios labiau skirtos maloniam ritualui, nuotaikai pakelti ir šildančiam jaukumui sukurti. Pavyzdžiui, pipirmėtės ar citrinžolės arbata dažnai geriama dėl gaivos, levandos - dėl aromato ir ramybės pojūčio. Mišiniai su džiovintais vaisiais ar uogomis paprastai pasirenkami dėl skonio. Melisa, liepžiedžiai ir levanda tinka geresniam miegui, o pipirmėtė, pankolis, kmynai ir ramunėlė gerina virškinimą.

Teisingas paruošimas ir dažniausios klaidos

Užpilta vaistažolių arbata turėtų būti uždengiama, palaikoma 5-10 minučių ir geriama 2-3 kartus dienoje. Paruoštą arbatą galima saldinti medumi, tačiau tai daryti reikėtų arbatai atvėsus, kad medus suteiktų antimikrobinį poveikį ir neprarastų vertingų medžiagų. Norint išvengti neigiamos šilumos įtakos medaus naudingoms savybėms, dėkite jį į arbatą ne metaliniu, o mediniu šaukšteliu.

Viena dažniausių klaidų ruošiant vaistažolių arbatą yra per karštas vanduo - verdantis vanduo gali sunaikinti eterinius aliejus, tad rekomenduojama užpilti arbatą 80-90 °C temperatūros vandeniu.

Kita klaida yra per ilgas arbatos laikymas - ilgai stovinti arbata praranda veikliąsias medžiagas, todėl ją geriausia išgerti per 15-30 minučių.

Taip pat nereikėtų padauginti žolelių, nes per stipri koncentracija kartais gali net dirginti. Vienam puodeliui užtenka 1-2 arbatinių šaukštelių. Žoleles būtina saugoti nuo drėgmės ir saulės, laikyti sandariose stikliniuose induose. Verta pastebėti ir tai, kad kai kurios žolelės užgožia viena kitą: pavyzdžiui, ramunėlė dažnai nustelbia kitų žolelių skonį, todėl ją geriau gerti atskirai.

Ne visos vaistažolės tinka visiems

Kai kurios vaistažolės nėra tinkamos nėščiosioms, maitinančioms moterims, vaikams ar žmonėms, vartojantiems vaistus, tad prieš geriant stipresnius žolelių nuovirus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Arbatos turėtų būti vartojamos saikingai - kasdieniam malonumui ar lengvam stiprinimui, o ne kaip vienintelis gydymo būdas rimtesnių ligų atvejais. Įvairias vaistažoles vartoti ne ilgiau kaip 7-14 dienų, būtinai atsižvelgiant ir į gretutines ligas. Pavyzdžiui, autoimuninėmis ligomis sergantiems asmenims prieš vartojant rausvažiedės ežiuolės preparatus reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Ilgalaikis liepų žiedų vartojimas nerekomenduojamas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, o gleives kaupiančios vaistažolės, tokios kaip islandinė kerpena ar gyslotis, dėl galimos sąveikos su kitais vartojamais vaistais, turėtų būti geriamos praėjus 2 valandoms po preparatų vartojimo. Ilgesnis nei rekomenduojamas vaistažolių vartojimas gali lemti alerginių reakcijų atsiradimą ar virškinamojo trakto dirginimą, pasireiškiantį vėmimu ar pykinimu.

Vaistažolių arbata vaikams: atsargumas ir tinkamos dozės

Nors ne viena karta užaugo nuo pat kūdikystės girdoma ramunėlių, kmynų ir kitokiomis vaistingomis arbatėlėmis, dabar gydytojai jų duoti kūdikiui ir mažyliui pataria daug atsargiau. Kūdikiui ir mažyliui iki 2 m. amžiaus apskritai neskubėkite duoti vaistažolių arbatų, nebent reikalui esant nuo vidurių pūtimo, pilvo dieglių ar užkietėjusių vidurių. Žindomam vaikučiui galima duoti 1-4 arbatinius šaukštelius pilvo pūtimą mažinančios arbatos, kad neskaudėtų pilvuko. Vyresniam vaistažolių arbatų galima šiek tiek duoti, kai to reikia, tačiau nevalia pamiršti, kad bet kuri žolė - vaistas.

Gydytojos manymu, jaunos mamos arbatėles ruošia dažnai gerokai per stiprias. Leistina koncentracija priklauso nuo amžiaus, vaistažolės ir negalavimo. Norint paruošti silpnesnę 1 proc. arbatą reikia 3 g vaistažolių naudoti 300 ml vandens. Stipresnė 3 proc. ruošiama vyresniam vaikui arba esant ūmiai ligai. 3 g vaistažolių užplikome 100 ml vandens.

Jeigu vaikui arbata neskani, bet jam būtina gerti daugiau skysčių (pvz., karščiuoja), galima duoti silpnesnės. Jeigu jų reikia riboti (vaikas serga tam tikra širdies ar inkstų liga), paruoškite stipresnės arbatos, bet mažiau.

Matuojant vaistažoles šaukšteliais (kiekis per parą):

• kūdikiui - 0,5 arb. š. vaistažolių;
• 1-3 metų vaikui - 1 arbatinis šaukštelis;
• 3-6 metų vaikui - 1 desertinis šaukštas;
• 6-12 metų vaikui - 1 valgomasis šaukštas;
• vyresniems vaikams - iki 2 valgomųjų šaukštų.

Svarbiausios taisyklės vaikams:

• Iki 3 m. amžiaus patartinos arbatos ne daugiau nei iš trijų rūšių vaistažolių, o geriausiai - iš vienos.
• Vaikams nevalia duoti nuodingų, stipriai veikiančių augalų - kurpelės, durnaropės, maudos ir pan.
• Vaistažolių arbatos gerti 2-4 sav., tada daryti pertrauką bent savaitę ir žoles pakeisti.
• Niekada negalima duoti kūdikiui nepasitarus su gydytoju net ir labai gero ar žinomo gamintojo maistinių, vaistažolinių papildų. Daugelio jų yra mažai žinomų Lietuvoje augalų, jų dalių. Ne visuomet instrukcijose aprašomas galimas poveikis kūdikio organizmui.
• Kai kurios vaistažolės gali alergizuoti, pvz., žemuogių, mėtų, raudonėlių ir kt.
• Itin atsargiai naudokite žoles, kurios gali daryti įtaką endokrininei sistemai, pvz., šalavijus, dilgėles, eleuterokoką, ženšenį, apynius ir kt.
• Nepamirškite, kad vaistažolės yra VAISTAI, kurie gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu naudojami netinkamai, pvz., per daug ar per ilgai.
• Kasdien vartokite švelnius, neutralaus poveikio vaistinius augalus, pvz., ramunėles, melisą, džiovintas uogas (erškėtrožes, mėlynes, juoduosius serbentus). Visos vaistažolės veikia gana aktyviai, todėl jų negalima girdyti vaikui be saiko ir ilgai. Tinkamiausias gėrimas sveikam vaikui yra ŠVARUS VANDUO.
• Visada geriau vietinės vaistažolės nei egzotinės. Prie vietinių vaistažolių mūsų organizmas pratęs, su jomis užaugo kelios kartos.

Imunitetui stiprinti

Imunitetas priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo, kasdienio buvimo gryname ore, dienos režimo, grūdinimo ir kitų veiksnių. Svarbu vengti stipriai veikiančių sintetinių vaistų, ypač antibiotikų. Pamirštama, kad taip gydantis netrukus galima vėl sulaukti ligos. Mat išvengus natūralaus karščiavimo ir viso sveikimo periodo nesivysto natūrali organizmo apsauga, nesustiprėja imunitetas.

Svarbu kasdien gauti pakankamai natūralaus vit. C. Geriausias šaltinis - švieži vaisiai, daržovės. Žiemą ir pavasarį naudinga skanauti šaldytų juodųjų serbentų, spanguolių, bruknių, raugintų kopūstų. Vyresni vaikai gali valgyti svogūnų ir česnakų. Puikus vitamino C šaltinis, stiprinantis imunitetą, yra įvairios vitaminingos arbatėlės. Geriausia - erškėtrožių vaisių antpilas. 3 valgomuosius šaukštus vaisių užplikykite 1 l verdančio vandens ir palikite termose nakčiai. Ryte nukoškite ir gerkite visą dieną tiek, kiek norisi.

Taip pat skani ir daug vitaminų turinti žemuogių, juodųjų serbentų, mėlynių lapų ar vaisių arbata. Taip pat ir iš pušų spyglių ir pumpurų, šeivamedžio žiedų ir vaisių, čiobrelių, dilgėlių, jonažolių. Vitaminais organizmą papildo beržų, raktažolių, gervuogių, dilgėlių lapai ir šermukšnių, šaltalankių vaisiai.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai

Nuo kosulio

Kosulys - labai dažnas mūsų palydovas šaltuoju sezonu. Tai svarbiausias kvėpavimo takų ligų požymis, kurį gali sukelti daugybė priežasčių. Kosulys atsiranda, kai kvėpavimo takuose yra dirgiklis, nuo kurio organizmas stengiasi išsivaduoti.

• 3 valg. š. šeivamedžio žiedų užplikyti 1 l verdančio vandens. Ši arbata tinka esant peršalimui, sausam kosuliui su krūtinės karkalais.
• 1 valg. š. vaistinės noteros užplikyti 0,5 l vandens ir palaikyti pusvalandį. Gerti prieš valgį sergant tracheitu, astma, tuberkulioze.
• 1 valg. š. šalavijo užplikyti 1 stikline vandens, palaikyti valandą, gerti 3-4 k.

Saldymedžio šaknis, kuri laikoma viena seniausių vaistažolių, nuo seno vartojama įvairiems negalavimams gydyti. Glicirizinas, pagrindinė veiklioji medžiaga, lemia saldų skonį, antioksidacines, priešuždegimines ir antimikrobines savybes. Saldymedžio šaknis gali padėti palengvinti viršutinių kvėpavimo takų ligas. Tyrimų su gyvūnais išvadose teigiama, kad saldymedžio šaknies glicirizino ekstraktas padeda palengvinti astmą. Nors nedideli tyrimai su žmonėmis rodo panašius rezultatus, reikalingi išsamesni ilgalaikiai tyrimai. Be to, riboto kiekio mėgintuvėlių ir žmonių tyrimai rodo, kad saldymedžio šaknų arbata ir ekstraktas gali apsaugoti nuo slogos ir užkirsti kelią gerklės skausmui po operacijos.

Eukalipto lapų arbata

Aromatinga, gaivinanti ir praktiška - eukalipto lapų arbata daugeliui asocijuojasi su lengvesniu kvėpavimu, ypač peršalus. Eukalipto lapų vertė slypi veikliųjų medžiagų derinyje: 1,8-cineolyje (dar vadinamame eukaliptoliu), taninuose, flavonoiduose ir organiniuose rūgščiuose. Eukalipto arbata tradiciškai vartojama kvėpavimo takų negalavimams palengvinti. Klinikiniai duomenys rodo, kad 1,8-cineolis gali palengvinti simptomus lėtinio bronchito ar sinusito atvejais ir sutrumpinti ūminių kvėpavimo takų infekcijų trukmę. Eukalipto lapų antioksidantai (flavonoidai, fenolinės medžiagos) padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tiek laboratoriniai, tiek gyvūnų modelių tyrimai rodo, kad eukalipto junginiai gali slopinti uždegiminius mediatorius.

Eukalipto arbata ruošiama kaip užpilas. Plikykite 4-5 minutes. Vartojama 2-3 puodeliai per dieną trumpais kursais (5-10 dienų). Vaikams savarankiškai nerekomenduojama vartoti dėl kvėpavimo takų jautrumo ir stipraus aromato. Ypač venkite karštų garų inhaliacijų.

Prieskoniai - ne tik skoniui, bet ir naudai

Norint arbatą praturtinti naudingomis medžiagomis, ją galima paskaninti įvairiausiais prieskoniais. Prieskoniai į arbatą dedami ne tik dėl skonio ar aromato. Daugelis jų nuo seno vertinami dėl natūralių savybių, kurios ypač aktualios šaltuoju metu ir pajutus peršalimo simptomus.

• Cinamonas dažnai vartojamas tuomet, kai jaučiamas šaltkrėtis ar bendras kūno atšalimas.
• Gvazdikėliai vertinami dėl intensyvaus aromato ir savybių, kurios padeda nuraminti sudirgusią gerklę.
• Imbieras laikomas vienu efektyviausių prieskonių peršalimo metu. Jis gali palengvinti gerklės skausmą ir palaikyti bendrą organizmo atsparumą virusams.
• Kardamonas padeda palengvinti kvėpavimą, sumažinti sunkumo jausmą po valgio.
• Ciberžolė dažnai naudojama siekiant sustiprinti šildančių gėrimų poveikį, ypač derinant su imbieru ar juodąja arbata.

Ruošiant imbierų arbatą šviežią imbierą geriausia sutarkuoti arba stipriai sutraiškyti, kad išsiskirtų gingerolis - medžiaga, pasižyminti priešuždegiminiu poveikiu.

tags: #arbata #nuo #slogos #vaikams

• kaip gauti gimimo liudijimo išrašą
• Antakalnio vaikų ligoninės Pulmonologijos skyrius: paslaugos ir informacija
• skaitykite daugiau apie apleistą vaikų sanatoriją
• ką reiškia baltos nuosėdos šlapime besilaukiant
• Akupunktūra gimdymo metu: atsakymai į dažniausius klausimus