Nuo vaiko iki paauglio: augimo iššūkiai ir tėvų vaidmuo

Kiekvieno vaiko gyvenime ateina metas, kai jis pradeda žengti pirmuosius žingsnius į savarankiškumą. Šis kelias kupinas atradimų, bet kartu ir iššūkių, tiek vaikams, tiek jų tėvams. Nuo sprendimų priėmimo iki finansinio raštingumo, nuo emocinės brandos iki vertybių ugdymo - visos šios sritys formuoja asmenybę ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei palaikymo.

Savarankiškumas ir saugumas namuose: ką turi žinoti vaikas?

Anaiptol ne kiekvienas 6-erių ar net keleriais metais vyresnis vaikas gali būti paliktas vienas namuose. Prieš vaikui liekant vienam namuose reikėtų pasiruošti. Svarbu įvertinti vaiko brandą ir emocinę būklę. Ar jis didžiuosis savimi, ar jaus baimę? Valstybės institucijos ir tėvai skirtingai vertina, nuo kokio amžiaus vaikus galima palikti be priežiūros.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir JAV be priežiūros negalima palikti vaikų iki 12 metų amžiaus. Latvijoje pasirinkta 7 metų amžiaus riba. Kitose šalyse tikslus amžiaus cenzas nenustatytas, tačiau reikalaujama pakankamos vieno palikto vaiko brandos. Lietuvoje siūloma nepalikti paauglių iki 14 metų be priežiūros nuo 22 iki 6 valandos. Tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas teigia, kad mokyklinio amžiaus vaikas jau yra pakankamai savarankiškas pabūti vienas, pabrėždamas, kad svarbiausia yra ne amžius, o vaiko pasirengimas ir gebėjimas priimti atsakomybę.

Praktiniai patarimai tėvams, paliekant vaiką vieną namuose:

1. Išmokykite vaiką priimti sprendimus. Pavyzdžiui, ką reikia daryti trūkus vamzdžiui? Kam reikia skambinti, jeigu apsipylei karšta arbata?
2. Išaiškinkite, kada skambinti namiškiams ir gelbėjimo tarnyboms. Reikiamus telefono numerius surašykite ant lapelio, jį priklijuokite prie šaldytuvo ar kitoje matomoje vietoje.
3. Išmokykite įvertinti, kas stovi už durų. Reikėtų atsiminti, kad nevalia iškart atverti durų ir pirmiausia būtina pažiūrėti pro akutę bei sužinoti, kas stovi už jų.
4. Susitarkite dėl elgesio taisyklių. Pasikalbėkite apie skirtingų prietaisų naudojimą, televizoriaus žiūrėjimą, žaidimą kompiuteriu. Susitarkite, ar, kol jūsų nėra, vaikui reikia būti tik namuose, ar galima išeiti į lauką, parduotuvę.
5. Pasirūpinkite namų saugumu. Patikrinkite, ar nėra potencialių pavojų.
6. Pasirūpinkite veikla ir užduotimis. Pasirūpinkite, kad vienas namuose likęs vaikas būtų užsiėmęs.
7. Susitarkite dėl grįžimo laiko. Aiški rutina padeda vaikui jaustis saugiau.
8. Įspėkite patikimus kaimynus. Vaiką supažindinkite su šiais kaimynais, kad jis žinotų, į ką kreiptis pagalbos prireikus.

Emocinis brandumas ir paauglystės iššūkiai

Tėvai neretai kreipiasi į vaiko teisių apsaugos specialistus, susidūrę su vaikų priešgyniavimu ir praradę savitvardą. Tėvai skundžiasi, kad, kai vaikas neklauso, pradeda trūkti kantrybės ir sunku valdytis. Kaip laiške rašo tėtis Rimvydas, jo dešimtmetis nuolat atsikalbinėja, maištauja, pastaruoju metu dažniausi jo žodžiai - „nedarysiu“, „nenoriu“, „neisiu“. Pasitaiko, kad neištvėrus vaikas subariamas pakeltu tonu, pagrasinamas. Po tokių situacijų dažniausiai kyla konfliktai, kurių pasekmės būna skaudžios: tarp tėvų ir vaikų prarandamas pasitikėjimas, nebėra nuoširdžių pokalbių, supratimo ir palaikymo.

Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Paprastai vaikai yra linkę prieštarauti tėvams, kai jiems trūksta tėvų dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi. Ypač tarp brolių ir seserų vyrauja neteisybės ar nelygybės pojūtis, kai tėvai skirtingai teikia dėmesį savo vaikams. Tokiais atvejais rekomenduojama skirti laiką kiekvienam vaikui su kiekvienu iš tėvų atskirai, t. y. skirti individualų laiką vaikui.

Kita dažna prieštaraujančio elgesio priežastis yra nuovargis. Kai vaikas yra pavargęs, jis yra linkęs savo emocinį būvį išlieti ant artimiausių žmonių. Tėveliams patariama kartu su vaiku atrasti, kokie būdai vaikams padeda atsipalaiduoti, pailsėti. Nereta tėvų ir vaikų konfliktų priežastis yra vaikų savarankiškumo problema. Šiuolaikiniai vaikai yra įpratę prie įvairių pramogų bei veiklų, kurias dažniausiai organizuoja tėvai. Dėl to vaikai, turėdami neužimto laiko, reiškia pretenzijas tėvams, nes jiems nuobodu ir nėra ką veikti.

Paaugliai ir emociniai sunkumai

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis. Tuo metu keičiasi kūnas, mąstymas, bandoma suvokti, kas aš esu bei kuo skiriuosi nuo kitų. Kylančius emocinius sunkumus būtina spręsti kuo greičiau, nes į juos nereaguojant gali vystytis dar sudėtingesni ir gyvenimo gerovę trikdantys reiškiniai, tokie kaip depresija, panikos atakos, nemiga, sutrikusi sveikata. Psichologė Vaida Galkontaitė pataria, kaip atpažinti ir padėti paaugliui susidūrus su emociniais sunkumais.

Daugelis mokslinių tyrimų nurodo, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję tarpusavyje. Vaizdžiai tariant, asmens emocijos ir elgesys yra tarsi ledkalnis. Šiuo atveju elgesys yra ledkalnio viršūnė, kuri matoma ir pastebima, tačiau po ja slypi dar didesnis darinys - emociniai sunkumai, kuriuos sudėtinga pamatyti. Kylančios emocijos veikia mūsų elgesį. Pavyzdžiui, jei vyrauja nuolatinė įtampa, nerimas, priešiškumas, tuomet natūralu, kad paauglys ieško būdų, kurie padėtų tuos jausmus sumažinti. Deja, nutinka taip, kad pasirenkami būdai yra žalingi ir neefektyvūs, tokie kaip alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, smurtas.

Pasak psichologės, manyta, kad paauglių emociniai ir elgesio sunkumai būna ryškiausi 15-16 metų amžiaus, tačiau ji pastebi, kad elgesio sunkumai pasireiškia anksčiau - jau 12-13 metų vaikams. Galima numanyti, kad tam įtakos turi ankstesnis vaikų brendimas. Tyrimai rodo, kad paauglių patiriami emociniai ir elgesio sunkumai per pastaruosius 10 metų padidėjo. Tam įtakos gali turėti tai, jog vaikai sulaukia mažiau dėmesio iš savo šeimos ir artimųjų. Svarbu nuo kūdikystės atsiliepti į vaiko saugumo, meilės, fizinius poreikius, padėti vaikui pažinti aplinkinį pasaulį bei savo emocijas, priimti, vertinti vaiką tokį, koks jis yra, nesistengiant jo pagerinti.

Emociniai sunkumai gali pasireikšti įvairiais būdais tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaikams bei paaugliams emociniai sunkumai pasireiškia nerimu, kuris kyla be konkrečios priežasties ir netikėtose situacijose, įvairių situacijų vengimu ir atidėliojimu, nuolatinės vidinės įtampos pojūčiu, smurto ir agresijos apraiškomis. Neišspręsti paauglystėje, suaugus emociniai sunkumai kyla siekiant sėkmingai prisitaikyti visuomenėje, realizuoti save darbinėje srityje bei kuriant artimus, sveikus santykius su kitais žmonėmis, taip pat didėja polinkis vartoti psichotropines medžiagas.

Vaikas nėra pajėgus kontroliuoti savęs, kad išvengtų emocinių sunkumų, tačiau paauglys jau gali atrasti tam tinkamų būdų. Vaikui svarbu, kad suaugusieji, ypač artimiausi, padėtų save suvokti bei rodytų teisingą pavyzdį, kaip priimti savo emocijas. Tuo tarpu paauglio mąstymas keičiasi, jis gali pradėti suvokti abstrakčius dalykus, labiau pažįsta save, supranta priežasties ir pasekmės ryšį, tad turi daugiau galimybių atrasti tinkamų būdų priimti savo emocijas. Ji pabrėžė, jog paauglystėje labai svarbu, kad šalia būtų bent vienas suaugęs asmuo, kuris paaugliui galėtų būti pavyzdžiu ir parodytų įvairių būdų, kaip priimti emocijas bei tinkamai jas išreikšti.

Paaugliui reikalingos lankstesnės taisyklės

Nors paauglystė yra laikotarpis, kai jaunuoliams vis svarbesni tampa draugai, tačiau svarbūs išlieka ir tėvai. Jų užduotis yra atsižvelgti į paauglio poreikius, tokius kaip saugumas, pripažinimas, pasitikėjimas. Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės. Visgi, reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiai. Saugumą, būtinas ribas, o kartu ir pakankamą laisvę paaugliai randa vasaros stovyklose. Stovykloje paauglys gali saugioje aplinkoje mokytis pažinti savo emocijas, jas įvardinti bei išreikšti, stiprinti pasitikėjimą savimi.

Vertybinis ugdymas - tvirto charakterio pagrindas

Daugybės dalykų nepaliekame savieigai. Suprantame, kad tai - ilgas procesas, rezultatų nesitikime po vienos dienos, vienos savaitės, o dažnai dar ir po mėnesio reikia padėti ir priminti. Kai norime, kad vaikas išmoktų važiuoti dviračiu - kantriai jį to mokome. Kai norime, kad vaikas išmoktų valytis dantis - taip pat jį to mokome. Tačiau vertybinio ugdymo dažnai nepaisoma.

Pasak Karalienės Mortos mokyklos pedagogės Viktorijos Urbonaitės, svarbu nepamiršti, kad vertybinis stuburas formuojasi ikimokykliniame amžiuje. Deja, dažnai pamirštame, kad ugdymas susideda iš trijų dalykų: auklėjimo, lavinimo ir mokymo. Mokymas - tik trečdalis to, ką mes, mokytojai, darome. Sutikite, kad vaikus ne tik mokyti, bet ir auklėti yra be galo svarbu, o vertybinis ugdymas - didelė to dalis. Mokytoja pabrėžia, kad labai svarbu patiems vadovautis vertybėmis, kurios bus skiepijamos vaikams.

Vaikai mato ir girdi, ar mokytojos žodžiai atitinka realybę, ar ji nesukčiauja, nebandydama rasti pasiteisinimo. Į mokymosi veiklas integruojant vertybes nepakanka tik gerų norų - mokytoja privalo pati būti pavyzdžiu, turi būti garbinga, laikytis duoto žodžio. Tai galioja ir tėvams. Jei trokštame, kad mūsų vaikai turėtų tvirtą vertybinį stuburą, visų pirma jį turime turėti patys.

Iššūkiai vertybiniame ugdyme

Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau mokyklų, įtraukiančių charakterio ir vertybinį ugdymą į ugdymo programas. Vis dėlto mokykloms tai - nelengva užduotis, nes jos įsitraukia palyginti vėlai, pradėti reikėtų jau ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Dar viena kliūtis ugdant vertybes yra tai, kad dažnoje šeimoje nėra kalbama apie vertybes arba jų yra mokoma netinkamai. Pavyzdžiui, mums vaikai vis dar papasakoja, kad tėvai moko trenkti atgal arba nesilaiko saugaus eismo taisyklių, kai mes apie jas nuolat kalbame mokykloje.

Daugelyje šeimų apie vertybes tiesiogiai nėra kalbama: mes, tėvai, tikimės, kad vaikai įgis supratimą apie vertybes automatiškai, beveik stebuklingai. Sąmoningas vertybių mokymas prasideda suvokimu, kokios mūsų pačių vertybės, ir ar randame laiko apie jas diskutuoti. Be to, reikia vadovautis tomis vertybėmis kasdien. Giriami ir skatinami vaikai dažniau būna empatiški ir nuoširdūs, net ir ankstyvame amžiuje. Dėl to tėvai, palaikantys šiltus santykius su vaiku, lengviau juos moko vertybių: jų vaikai auga mylinčioje aplinkoje, ir jie bus labiau linkę demonstruoti meilę kitiems.

Kaip ugdyti vertybes?

• Būkime sąmoningi ties tuo, ko mokote. Viskas slypi ne mūsų žodžiuose, o veiksmuose. Jei vaikams sakysime, kad futbolo esmė - gerai praleisti laiką ir stiprinti komandą, bet po varžybų pirmiausia klausime, kas laimėjo, vaikai išmoks, kad laimėjimas yra už viską svarbesnis.
• Padėkime vaikui ugdyti empatiją. Empatija - užuojautos pagrindas, o užuojauta - visų vertybių pagrindas. Vaikai negali mokytis empatijos vien paprašyti ją jausti.
• Daug kalbėkime apie savo vertybes ir kodėl jos mums svarbios. Kas yra sąžiningumas? Kada ir kaip tinkamai padėkoti? Paaiškinkime, kodėl priėmėme konkretų sprendimą vadovaudamiesi savo vertybėmis.
• Apibūdinkime pastebėtą vertybę. „Tu toks dosnus!“, „Tu pati išsiaiškinai, kas užduota namų darbams!“
• Atsispirkime norui pamokslauti. Pamokslavimai veikia tik tada, kai vaikai yra pasiruošę mokytis. Paverskime pamoką aktualia vaikui.
• Dalyvaukime bendruomenės veikloje ir savanoriaukime. Vaikas turi matyti, kad rūpinamės didesnės bendruomenės gerove.
• Palaikykime vaiko iniciatyvas. Kai vaikas su darželio draugais nusprendžia pradėti savąjį „Darom!” projektą, padėkime jiems viską suorganizuoti.
• Diskutuokime. Rinkimės knygas ir filmus, kurie padėtų formuoti vaiko vertybes ir charakterį. Vien tik pažiūrėti filmo ar perskaityti knygos negana - užveskime diskusiją apie tą, ką skaitėme ar žiūrėjome.
• Sąmoningai mokykime vaiką mėgautis sportiniu žaidimu. Visi turėtume būti mokomi elgesio per sporto varžybas.

Finansinis raštingumas: kaip vaikai gali užsidirbti?

Vaikų finansinis ugdymas yra svarbi savarankiškumo dalis. Lina Banytė-Surplienė, tinklaraščio „Raising free kids“ įkūrėja, siūlo šešis būdus, kaip vaikai gali užsidirbti pinigų.

1. Papildomi darbai ar paslaugos tėvams. Tai - paprasčiausias, labiausiai paplitęs ir legalus būdas vaikams užsidirbti pinigų. Jie tiesiog gali atlikti sutartą darbą tėvams ir už tai gauti užmokestį. Svarbu, kad vaikui mokėtumėte tik už tokį darbą, už kurį mokėtumėte kitam žmogui (pvz., ne už šiukšlių išnešimą, nes tai - vaiko pareiga). Mokėti reikėtų rinkos kainą ir išsireikalauti kokybiško darbo.
2. Darbai ar paslaugos kitiems. Tai gali būti kaimynų šuns pavedžiojimas, gėlių palaistymas, maisto nupirkimas senoliui ar net matematikos pamokos mažesniam kaimynų vaikui. Svarbu, kad kaimynams būtų priimtina mokėti už siūlomas paslaugas, susitarti dėl kainos ir užtikrinti paslaugų kokybę.
3. Iš verslumo. Šis būdas - tai galimybių ką nors nusipirkti pigiau ir parduoti brangiau ieškojimas. Pavyzdžiui, mokyklinės Kaziuko mugės - puiki proga išbandyti savo verslumo sugebėjimus.
4. Parduoti senus daiktus. Jei namai prigrūsti senų ir nebereikalingų daiktų, galite pasiūlyti vaikui užsidirbti parduodant žaislus, žaidimus, drabužius ar net išaugtą dviratį. Jei tėvai padeda, turėtų pasiimti dalį atlygio, siekiant parodyti, kaip veikia realus pasaulis.
5. Priduoti depozitą. Šis būdas tinka ir patiems mažiausiems - jau nuo 3 metų vaikai gali kartu su jumis priduoti butelius ir skardines. Svarbu, kad leistumėte vaikui ne tik įdėti depozitą, bet ir gautą lapelį išsikeisti į tikrus pinigus kasoje.
6. Susirasti darbą. Šis būdas tiks tik vyresniems - Lietuvoje galima dirbti nuo 14 metų. Ankstyvas darbas moko vaiką disciplinos, parodo, koks sunkus gali būti menkai apmokamas darbas ir gali paskatinti labiau mokytis.

Kad ir kiek metų būtų jūsų vaikui, jis tikrai gali išnaudoti nors vieną iš šių būdų, norėdamas užsidirbti papildomų pinigų.

Vaikų uždarbio būdai ir tėvų pagalba

Tinkamas miegas - geros savijautos ir mokymosi pagrindas

Miego trūkumas yra didžiulė problema, kuri lemia ne tik prastesnius rezultatus, bet net ir elgesio problemas. Visi žino, kad miegas yra būtinas vaikams ne tik tam, kad jaustųsi žvalūs, bet ir dėl augimo hormono, kuris išsiskiria būtent naktį. Be to, mieguisti mokiniai tikrai išmoksta daug mažiau nei išsimiegoję pakankamai. Miegas siejamas ir su mitybos sutrikimais - išsimiegoję žmonės nemalšina nuovargio saldumynais.

Wilsono (JAV, Viskonsino valstija) pagrindinės mokyklos pirmos klasės mokytoja Stacy Karlsen mokyklos puslapyje pasidalijo lentele, kurioje labai tiksliai įvardinta, kokio amžiaus vaikai, kada turi eiti miegoti priklausomai nuo to, kada jie turi keltis. Daugiausiai tėvų pagyrų sulaukė itin paprastas lentelės naudojimas. Vertikaliai nurodytas vaiko amžius, viršutinėje eilutėje - laikas, kada vaikas turi keltis į mokyklą ar darželį. Suvedus šiuos abu duomenis, susikirtimo taške sužinosite, kada jūsų vaikas turi jau miegoti.

Pavyzdžiui, jei norite, kad šešiametis atsikeltų septintą ryto, aštuntą vakaro jis jau turi miegoti. Dvylikametis galvą ant pagalvės turėtų padėti tik 21.15 val. Tiesa, kai kurie pastebėjo, kad norėdami laiku nueiti miegoti, vaikai niekad nespės atlikti užduotų namų darbų. Kiti pastebėjo, kad vaikai nėra vienodi, daugelis jų turi individualius poreikius, tad į lentelėse negali būti lyginami. Tačiau tėvams patariama laikytis rutinos ir savaitgaliais ar per atostogas, kiek tik įmanoma, nes rutina padeda vaikams jaustis saugiau ir užtikrina kokybišką miegą.

tags: #ar #vis #dar #esi #vaikas #12

• Vaikiškos dainelės internete
• Pažinkite save per gimimo datos numerologiją
• Muslininė patalynė kūdikiams
• Ilgalaikis žindymas: ką svarbu žinoti mamoms
• Valstybinių ir privačių darželių kainos