Ar verta vaiką vesti į vyresnę grupę darželyje? Išsamus gidas tėvams

Sprendimas, ar vaiką vesti į vyresnę grupę darželyje, neretai kelia tėvams daug klausimų ir abejonių. Šiame straipsnyje remsimės specialistų patarimais ir tėvų patirtimi, kad padėtume jums priimti geriausią sprendimą jūsų vaikui.

Vieni tėvai svarsto, ar laukti rudens ir vesti dukrą į bendraamžių grupę, nekreipiant dėmesio į raidą, o kiti - "prašytis" pas vyresnius bamblius. Pagrindinis nuogąstavimas dažnai kyla dėl galimo vaiko raidos sulėtėjimo jaunesniųjų grupėje arba, priešingai, nepakankamo prisitaikymo prie vyresniųjų tempo.

Vaiko branda: ne tik savarankiškumo įgūdžiai

Ar verta vesti vaiką į vyresnę grupę? Svarbiausia - įvertinti vaiko brandą. Iš pirmo žvilgsnio vaikutis gali atrodyti labai pasiruošęs darželiui, pavyzdžiui, valgo pats, daro į puodelį ir gerai kalba. Tačiau ne tik savipagalbos (savarankiškas valgymas, sauskelnių atsisakymas ir pan.) įgūdžiai rodo vaiko brandą.

Kyla klausimas: kokia jo emocinė, kokia jo fizinė raida? Pavyzdžiui, Vilhelmas jau puikiai kalbėjo 1m3mėn., sauskelnių visiškai atsisakė tik metais vėliau, bet lopšelio jis siaubingai nenorėjo lankyti. Teisybę pasakius, jis ir dabar neitų į darželį, jei tik turėtų tokią galimybę. Tiesiog yra toks vaikas, kuris emociškai geriausiai jaučiasi namuose. Pavyzdžiui, Morta išėjo į lopšelį pusantrų ir ten jaučiasi it žuvis vandeny. Ir, žinoma, namuose jai labai patinka, tačiau su džiaugsmu eina į darželį. Tiesiog vaikų emociniai pasauliai nėra vienodi. Ir ne tik emociniai. Vienas vaikas veržiasi draugauti su kitais, o kitas - nelabai.

Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai. Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.

Mišraus amžiaus grupės: privalumai ir galimi iššūkiai

Lietuvoje yra mišraus amžiaus grupių. Išties mišraus. Tokios grupės gali būti vadinamos „mišriomis“, „heterogeninėmis“, „šeimyninėmis“, „vertikaliomis“ ir panašiai. Sakoma, kad tada vaikas gali stebėti aplinkinius ir įgyti didesnį spektrą kompetencijų nei „homogeniškose“ grupėse. Taip pat sakoma, kad tokiose grupėse vaikai užmezga labiau jų poreikius ir gebėjimus atitinkančias draugystes.

Lopšelių (kuriuose turėtų būti vaikai nuo vienerių iki trejų metų), mano galva, pagrindinė užduotis - pradinė vaiko socializacija ir savipagalbos įgūdžių ugdymas. Taigi lopšelių grupėse gyvybiškai svarbu, kad būtų ir metinukų, ir trimečių. Į ją ateina mažuliukas vaikutis, kuris su pasigėrėjimu žiūri į vyresnius ir visko iš jų mokosi: mokosi savarankiškai valgyti, sėstis ant puoduko, savarankiškai užmigti per pietų miegelį, palaukti savo eilės, savarankiškai apsirengti ir t.t. Vyresniukai...atiduoda duoklę, nes...prieš metus ar dvejus lygiai taip pat juos išmokė grupėje esantys vyresnėliai. Vyresnis vaikas mokosi padėti mažiukui, mokosi empatijos ir kantrybės. Be to, jis jau būna apsipratęs su aplinka ir jaučiasi joje visiškai saugus. Kadangi jis gali padaryti daugiau, nei mažyliai, auga jo pasitikėjimas savimi. Žodžiu, auga vaiko savivertė, pasitikėjimas savo jėgomis, jis nebijo iššūkių ir mąsto „aš galiu!“ bei mažėja jo egocentrizmas, nes jis mokosi padėti kitam.

Kaip būtų sunku patikėti, įrodyta ir mišrių grupių nauda kognityvinei raidai. Esmė ta, kad geras pedagogas daugiau dėmesio skiria vyresnėliams, o šie savo ruožtu per žaidimą ir kitus būdus visą tą informaciją perduoda jaunesniems, kurią šie sugeria ypač gerai ir greitai.

Tačiau tėvai dažnai pervertina tą buvimą su vyresniais ir sumenkina buvimą su jaunesniais. Nesu sutikusi tėvų, kurie gailėtųsi „per vėlai“ išleidę vaiką į darželį/mokyklą, tačiau esu sutikusi ne vienus, kurie gailėjosi išleidę „per anksti“. Vis dėlto, jeigu vaikas bus vienintelis tokio amžiaus, o kiti - bendraamžiai, jie tikrai nedegs noru priimti į savo būrį mažiuko. Yra buvę atvejų, kai didieji, susiskaldę į mini grupes, naujokui, ypač jaunesniam, sunkiai leidžia pritapti. Vaikai greitai pajunta savo pranašumą ir to kito silpnas vietas, gali iškilti net smulkaus terorizavimo grėsmė.

Kad mišraus amžiaus grupės būtų sėkmingos, turi būti įgyvendintos tam tikros sąlygos:

• Vyresnių vaikų skaičius turi būti proporcingas jaunesnių.
• Turi būti profesionalūs pedagogai, išmanantys darbo su heterogeniškomis grupėmis subtilybes.
• Turi būti tam pritaikyta ugdymo programa.

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo svarba priimant sprendimą

Tėvams neretai yra sunku priimti šį sprendimą vieniems, nes namuose jie vaiką mato vienokį, tuo metu pedagogų požiūris gali skirtis. Anot Anos Račiuvienės, mokyklų ir darželių tinklo „Pažinimo medis“ pavaduotojos ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui: „Sociume, grupėje, tarp vaikų jis gali elgtis kiek kitaip, čia labiau atsiskleidžia vaiko bendradarbiavimo, savireguliacijos, gebėjimo susikaupti ir dirbti įgūdžiai. Galime sakyti, kad tėvai savo vaiką labai puikiai pažįsta vienoje aplinkoje, o pedagogas - visai kitoje. Abiejų šių pastebėjimų visuma padeda priimti geriausią sprendimą vaikui. Todėl taip svarbu yra bendradarbiauti ir keistis informacija.“

Su šiais pastebėjimais sutinka ir Lukas Benevičius, organizacijos „Ugdymo meistrai“ partneris, darželio ir mokyklos „Patirčių slėnis“ bendraįkūrėjas. Jo pastebėjimu, sprendimas turėtų priklausyti ne tik nuo vaiko raidos, bet ir nuo tėvų pasiruošimo bei pedagogų. Abu pašnekovai akcentavo, kad ypač svarbu, kad šeima būtų rami dėl savo sprendimo. Tyrimai rodo, kad tik tada, kai vaiko neblaško neišspręsti santykiai, įtampos, vidinės dilemos, jis mokymuisi ir pasaulio pažinimui gali skirti visą dėmesį ir jėgas.

L. Benevičiaus nuomone, negerai, jei sprendimą dėl pirmos klasės paliekama priimti tik tėvams - yra rizikos, kad jie pasirinks neteisingai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, anot jo, jei ir nenori prisiimti atsakomybės, turėtų tėvams bent jau rekomenduoti, ar vaikui jau laikas į mokyklą, ar dar vertėtų likti ikimokyklinėje grupėje.

Prieš priimant sprendimą tėvams reikėtų ne tik stebėti savo vaiką, bet ir turėti labai glaudų ryšį su priešmokyklinės grupės mokytoju, juk tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai Lietuvoje vadovaujasi konkrečiam vaiko amžiui būdingais pageidaujamais gebėjimais. Specialistas yra tas asmuo, kuris vaiką mato betarpiškai, fiksuoja jo pasiekimus ir pataria, ar jau gali 6 m. amžiaus vaikas keliauti į mokyklą. Jis mato vaiką sociume, mato, kaip jam sekasi, su kokiais sunkumais susiduria ir kaip jam pavyksta juos įveikti.

Amžius nėra vienintelis rodiklis

A. Račiuvienė neneigia, kad amžius yra svarbu, tačiau pabrėžia, kad kiekvieno vaiko kelias yra savitas, todėl vertinti kiekvieną vaiką svarbu individualiai. Anot L. Benevičiaus, kategoriškas sprendimas, kada vaikui pradėti mokyklą, priimtas sausai atsižvelgus vien į vaiko amžių, tik sukuria įtampą. Yra vaikų, kurie į mokyklą galėtų eiti ir penkerių - jie jau skaito, yra labai smalsūs, bet yra ir tokių, kurie būdami net ir septynerių ar aštuonerių, dar tikrai galėtų likti darželyje.

Sprendžiant klausimą, ar vaikas yra pasiruošęs mokyklai, vertinama kompleksiškai: svarbu ne tik vaiko žinios, kalbos ir motorikos išsivystymas, bet ir dėmesio sutelkimas, gebėjimas užduotį atlikti iki galo, noras mokytis, emocinė savireguliacija, socialiniai įgūdžiai, savarankiškumo įgūdžiai. Mokyklai pasiruošęs vaikas yra tas, kuris turi tinkamą santykį su savimi, su kitais vaikais, aplinka ir užduotimi. Pasiruošimas mokyklai - tai ne tik mokėjimas skaičiuoti ir pažinti raides, dar labai svarbu socialiniai įgūdžiai, savireguliacija, pasitikėjimas savimi, noras pažinti pasaulį, pagal amžių - savarankiškumo įgūdžiai ir atsakomybės jausmas.

Skaičiuoti, skaityti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius, bet socialinėms-emocinėms, savarankiškumo ir atsakomybės kompetencijoms suformuoti reikia kelerių metų. O jos itin svarbios mokykloje, todėl joms darželiuose turėtų būti skiriama daug dėmesio. Tuo metu paklaustas, kokie įgūdžiai, jo nuomone, reikalingi būsimam pirmokui, L. Benevičius akcentavo bazinius dalykus. „Manau, kad pažinti raides ir bent domėtis skaitymu jau reikėtų. Bandyti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą irgi būtų gerai. Svarbūs ir matematiniai gebėjimai - mokėti sudėti ir atimti nedidelius skaičius pirmokui irgi praverstų“, - vardijo ugdymo specialistas. Jo nuomone, tai, kad vaikas jau pasiruošęs į mokyklą, bene labiausiai parodo jo smalsumas, nuolatinis klausimų uždavimas sau ir kitiems.

A. Račiuvienės nuomonė kiek kitokia. Kartais vaikas gali rodyti labai didelį entuziazmą mokytis, būti vaikščiojanti enciklopedija, skaičiuoti ir skaityti, bet atidžiau stebint vaiką galima pamatyti, kad akademinius gebėjimus jis išvystęs kaip kompensaciją, nes išgyvena labai daug nerimo ir ypač kontakte, nepasitiki savimi, jam sunku rasti kalbą su bendraamžiais, įsitraukti į bendrą žaidimą. Ir tokiu atveju, sakytų, su mokykla ir akademiniu ugdymu nereikėtų skubėti, o padėti vaikui vystyti jo socialines-emocines kompetencijas.

Vaikas darželyje: adaptacija, socialiniai įgūdžiai ir kasdienybė

Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai. Darželio lankymas gali suteikti daug naudos, tačiau turi ir savų iššūkių.

Darželio privalumai

• Savarankiškumo ugdymas: Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškesni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus.
• Socialinių įgūdžių lavinimas: Vaikai mokosi bendrauti platesniame rate, tartis, išlaukti eilės, išklausyti kitus, pažinti ir prisitaikyti prie įvairių charakterių. Tokia socialinė įvairovė padeda lavinti empatiją, savireguliaciją ir gebėjimą megzti draugystes.
• Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai: Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų.
• Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės: Tai padeda lengviau adaptuotis mokykloje.
• Papildomas ugdymas: Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu.

Galimi darželio iššūkiai

• Sudėtinga adaptacija: Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo.
• Individualaus dėmesio stoka: Darželių (ypač valstybinių) grupėse dažnai būna labai daug vaikų.
• Dažnos ligos: Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas.
• Pedagogų ir kitų specialistų kompetencijos stoka: Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti.
• Šeimos ir pedagogų požiūrių nesuderinamumas: Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis.

Darželio pasirinkimas ir adaptacija

Nėra oficialių reikalavimų, apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas. Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.

Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių ir daugiau individualaus dėmesio vaikui. Tačiau ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valstybinę. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirba patyrę ir atsidavę pedagogai.

Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.

Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalūs, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis. Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojomis, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais.

Verčiau palaukti, nei paskubėti

Jeigu darželio priešmokyklinio ugdymo pedagogai motyvuotai sako, kad vaikas dar nepasiruošęs mokyklai, tėvams nevertėtų nereaguoti į tokias pastabas. „Gal iš tikrųjų geriau pratęsti priešmokyklinį ugdymą, negu išleisti nepasiruošusį vaiką į mokyklą. Dar metus paaugęs jis ateis emociškai ir fiziškai pasirengęs pirmai klasei ir įsilies į ją be streso. Kaip aš kartais sakau - kam skubėti? Juk skubėdami mes iš esmės atimame vienus metus iš vaikystės ir pridedame prie darbinio stažo metų“, - kalbėjo A. Račiuvienė.

Jeigu tėvų ir pedagogų nuomonės nesutampa, yra galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę (PPT) tarnybą, kur kvalifikuoti specialistai ištirs vaiko pasiruošimo lygį ir pateiks aiškias rekomendacijas. Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, ir, specialistų nuomone, svarbiausia tėvams rasti šį atsakymą prieš žygiuojant į pirmą klasę.

Kas nutinka, kai į tą pačią klasę ateina skirtingų gebėjimų vaikai? Teoriškai turėtų išlošti tas, kuris kažkiek atsilieka, tačiau praktiškai būna visaip. Tai gali priklausyti nuo mokytojo, vaiko šeimos ir net atmosferos klasėje.

Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija, išsakyta Švietimo įstatyme, - į pirmąją klasę vaikai privalo ateiti sulaukę 7 metų, o jei vaikas bręsta anksčiau ir tai nustato specialistai -jis gali eiti į pirmąją klasę nuo 6 metų. Tėvams patariama stebėti savo vaikų brandą, konsultuotis su specialistais ir tik tuomet nuspręsti nuo kada leisti vaiką į priešmokyklinę grupę, o taip pat ir pirmąją klasę.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016 vaikų skaičius darželio grupėse nustatomas atsižvelgiant į amžių ir raidos ypatumus.

Svarbu nepamiršti, kad grupės dydis - tik vienas iš daugelio veiksnių. Skaičiai gali daug ką parodyti, bet jie neatskleidžia esmės - kasdienio ryšio tarp mokytojo ir vaikų. Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui. Tačiau ir didesnės grupės turi savų privalumų. Jose vaikai mokosi bendrauti platesniame rate, tartis, išlaukti eilės, išklausyti kitus, pažinti ir prisitaikyti prie įvairių charakterių. Tokioje aplinkoje kiekvienas mažylis gali augti pagal savo tempą, jaustis saugus, reikšmingas ir kartu mokytis būti bendruomenės dalimi.

tags: #ar #verta #vaika #vesti #i #vyresne

• Licencijavimo reikalavimai socialinės globos įstaigoms
• Garbės kodeksas ir mafijos pasaulis Sibire
• Kaip palengvinti dantukų dygimą: silikoninių karolių nauda
• Dešimtmetis pokyčių vaikų globos sistemoje
• Kaip gauti gimimo liudijimą Lietuvoje