Normalus Cukraus Kiekis Kraujyje: Vaikų ir Suaugusiųjų Normos bei Svarba

Cukraus kiekis kraujyje - vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti, kaip veikia mūsų organizmo medžiagų apykaita. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų kūno ląstelėms, o jos kiekį reguliuoja hormonas insulinas, gaminamas kasoje. Tiek per didelis, tiek per mažas gliukozės lygis gali sukelti sveikatos sutrikimų, todėl žinoti normalius skaičius naudinga kiekvienam šeimos nariui - nuo vaikų iki senjorų.

Reguliarus cukraus kiekio tikrinimas leidžia laiku pastebėti pokyčius ir išvengti rimtų ligų, tokių kaip diabetas ar širdies kraujagyslių sutrikimai. Daugelis žmonių apie cukraus kiekį susimąsto tik tada, kai pajunta pirmuosius nerimą keliančius simptomus, tokius kaip nuolatinis troškulys ar nepaaiškinamas nuovargis, tačiau gydytojai pabrėžia prevencijos svarbą. Reguliarus tikrinimasis gali padėti laiku pastebėti prediabetinę būklę, kai gyvenimo būdo pokyčiai dar gali sustabdyti ligos vystymąsi be vaistų įsikišimo.

Gliukozė - tai angliavandenis, kuris teikia mums energiją, būtiną išgyventi. Ji ypač svarbi smegenų veiklai. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, reikalingas hormonas insulinas. Sveiko žmogaus organizme kasa automatiškai išskiria reikiamą kiekį insulino, reaguodama į suvalgytą maistą. Kai insulino nepakanka arba jis neveikia tinkamai, gliukozė kaupiasi kraujyje - taip vystosi hiperglikemija, arba padidėjęs cukraus kiekis.

Angliavandenius, kuriuos vartojate, skaido jūsų kūnas. Šis procesas gamina gliukozę (kuri yra cukraus rūšis). Ši gliukozė yra pagrindinis ląstelių energijos šaltinis. Jūsų kepenų ląstelės, raumenys ir riebalai (riebalinis audinys) naudoja šią gliukozę kaip energijos šaltinį, kad tinkamai veiktų. Tai įmanoma dėl insulino. Gliukozės perteklius, kurio jūsų kūnas nesunaudoja energijai, paverčiamas ir nusėda kaip riebalai. Insulinas atlieka dvi pagrindines funkcijas. Pirmasis - leisti ląstelėms panaudoti susidariusią gliukozę kaip energijos šaltinį. Jūsų kūnas negali perkelti gliukozės į ląsteles iš kraujo, jei insulino lygis organizme yra per mažas arba kai organizmas netinkamai reaguoja į insuliną. Vienintelė medžiaga, mažinanti gliukozės kiekį kraujyje, yra insulinas.

Problemos prasideda tada, kai organizmas nustoja tinkamai reaguoti į insuliną (atsparumas insulinui) arba kasa jo pagamina nepakankamai. Ryte, nieko nevalgius, gliukozės lygis būna žemiausias. Pavalgius, ypač vartojant daug angliavandenių turintį maistą, jis staiga pakyla, o vėliau, veikiant insulinui, vėl nusileidžia.

Cukraus Kiekio Kraujyje Normos

Gliukozės norma priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir to, ar matavimas atliekamas nevalgius, ar po valgio. Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems asmenims yra skirtinga.

Iki 1-5 % asmenų, kuriems nustatyta sutrikusi gliukozės tolerancija, kasmet suserga diabetu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad veniniame kraujyje cukraus kiekis būna iki 10 proc. didesnis nei kapiliariniame, tai lemia gaunamų duomenų skirtumus.

Cukraus Kiekis Kraujyje Vaikams

Skirtumas nedidelis, tačiau vaikų gliukozės lygis gali svyruoti šiek tiek labiau dėl greitesnės medžiagų apykaitos. Naujagimių kraujyje gliukozės (cukraus) turėtų būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/l ir daugiau.

Tačiau net sveikiems vaikučiams dvi valandas po gimimo gali būti trumpalaikė, praeinanti hipoglikemija (gliukozės stoka), gliukozės aptinkama vos 1,7 milimolio. Ši būklė įprastai trunka tol, kol kūdikiai prisitaiko prie aplinkos. Dažniau maitinant maždaug per pusę paros gliukozė pasiekia normą.

Naujagimių Hipoglikemijos Rizikos Grupės

Kai kurie naujagimiai turi didesnę riziką patirti gliukozės trūkumą kraujyje:

• „Cukrinių“ mamų naujagimiai: Rizikos grupei pirmiausia priskiriami diabetu sergančių mamų, kurių kraujyje yra daugiau gliukozės, naujagimiai. Būnant pas mamą jų organizmui cukraus reikėjo gamintis mažiau, jo gamybą slopino saldus mamos kraujas. O kai jau gimsta, gali būti priešingai - gliukozės gali reikėti daugiau. Įpratęs prie saldesnio mamos kraujo, organizmas pradeda kelti maištą.
• „Coliukai“ ir „drambliukai“: Ar vaikutį įtraukti į rizikos grupę, turi įtakos gimimo svoris. Naujagimiai, kurie gimsta stambūs, mamos įsčiose buvo gerai pamaitinti, o po gimimo negauna pakankamai maisto organizmo poreikiams tenkinti. Kad nereikėtų išnaudoti kitų papildomų šaltinių, jų organizmas sumažina cukraus kiekį, kurį vėliau pamažu vėl padidina. Nors laiku, bet per mažo svorio gimusių vaikučių kraujyje cukraus taip pat gali būti per mažai. Tačiau dar mažesnių (5-3 ‰) naujagimių kraujas būtinai tiriamas.
• Paskubėję ir pavėlavę: Neišnešiotukų kraujas taip pat per mažai saldus, nes jų kepenų, kasos ir kitų organų funkcijos dar nebrandžios. Gliukozės stinga ir pernešiotiems kūdikiams, nes dėl nėštumo pabaigoje senka placentos galimybės aprūpinti vaisių svarbiausiomis maisto medžiagomis.
• Ligoniukai ir kiti: Kraujas per mažai saldus gali būti naujagimio, jei jis per tirštas, gimė pridusęs, serga endokrinine, užkrečiamąja liga, turi tam tikrų endokrininės sistemos sutrikimų.
• Sušalėliai: Gliukozės kiekiui kraujyje turi įtakos ir tai, ar vos tik gimęs vaikutis neatvėso. Kūnelis atvėsta tada, kai per šalta gimdykla arba netikėtai mama pagimdo namuose ir aplinkiniai nesumoja naujagimio priglausti prie mamos krūtinės ir užkloti.

„Nesaldaus“ Gyvenimo Požymiai Naujagimiams (Hipoglikemijos Simptomai)

Požymių, kad vaikučiui negera - daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Naujagimis būna dirglus, nes jam trūksta maisto ir neturi kaip to parodyti. Gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Arba, priešingai, kūdikis kvėpuoja labai dažnai. Jei hipoglikemija užsitęsia, tada vaikelis verkia silpnu, spigiu balseliu (kaip sirgdamas meningitu). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų. Šie požymiai išryškėja tik maždaug kas trečiam naujagimiui, kurių kraujyje cukraus yra mažiau nei 1,9 mmol/l. Kiti vaikučiai neparodo jokių ženklų, kad jiems negera.

Naujagimių Hipoglikemijos Gydymas

Ne visų naujagimių cukraus kiekį kraujyje medikai tiria. Jei gerai valgo, yra patenkinti gyvenimu ir mamos jokių skundų neišsako, gydytojai juos palieka ramybėje. Per pirmas 4 valandas po gimimo tiria tik tuos, kurie patenka į rizikos grupę arba išryškėja kokios nors ligos požymių, yra nenumaldomai dirglūs, stoja kvėpavimas, o gydytojai neranda jokios priežasties. Tiria ir atsisakiusius valgyti, ir tuos, kurių mamos išsako savo nerimą dėl vaikučių būklės.

Šiems naujagimiams duriama į kulniuką ir imama kapiliarinio kraujo cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Tada duodama pavalgyti ir maždaug po 30-60 min. vėl tiriama pakartotinai. Jei jame gliukozės dar per mažai, vis tiek neskubama lašinti vaistų. Naujagimis dar kartą pamaitinamas ir po valandos tyrimas kartojamas. Tik tada, jei gliukozė nesiekia normos, jos lašinama į veną. O jei cukraus kiekis yra arčiau normos, kūdikį bandoma dar kartą maitinti arba skiriama lašelinė. Gliukozės skirti tenka ir neišnešiotukui, kuris nesuvalgo viso skirto maisto.

Smegenų badas ir mažylio raida yra glaudžiai susiję, nes cukrus - svarbiausias smegenų maistas. Jei per 24 val. kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Jiems ir jokių raidos sutrikimų neturėtų būti. Tačiau jei cukraus atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 d., vėliau gali sutrikti raida.

Gliukozės Tyrimai ir Diagnozė

Reguliarus cukraus kiekio tikrinimas yra prevencijos pagrindas. Sveikam žmogui rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti cukraus kiekį bent kartą per metus. Gliukozės tyrimai parodo pagrindinę, su gliukozės pakitimais susijusią, ligą - cukrinį diabetą (CD).

Pagrindiniai Gliukozės Tyrimai

• Gliukozės tyrimas nevalgius: Atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Momentinis cukraus matavimas rodo situaciją tik konkrečiu laiko momentu. Jei vakar valgėte daug saldumynų, ryte rodiklis gali būti didesnis, o jei badavote - mažesnis.
• Gliukozės tolerancijos tyrimas (GTT): Radus pakitimų, per mėnesį tyrimą derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verta atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą. Jis tiksliai parodys, ar yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ar cukrinis diabetas. Šis mėginys atliekamas, jeigu kliniškai įtariamas sutrikęs gliukozės toleravimas, nustatomos pereinamos, ribinės gliukozės reikšmės arba įtariamas inkstinis diabetas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSAO) ekspertų rekomendacijas, gliukozės kiekis nustatomas nevalgius ir praėjus 2 valandoms po 75g gliukozės suvartojimo (suaugusiesiems).
• Glikozilinto hemoglobino testas (HbA1c): Jis taip pat žinomas kaip hemoglobino A1c testas. Šiam tyrimui nebūtina būti tuščiu skrandžiu. Jis įvertina jūsų vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per du ar tris mėnesius, matuodamas gliukozės kiekį kraujyje, susietą su hemoglobinu. Jei cukraus kiekis kraujyje yra aukštas, su cukrumi prisijungusio hemoglobino procentas taip pat bus didelis. Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per paskutinius 3 mėnesius.

Kitos Svarbios Detalės Apie Tyrimus

Diabetą diagnozuoti galima tik atlikus laboratorinius gliukozės tyrimus. Giukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai gliukozės kiekiui kraujyje stebėti nėra pakankamai tikslūs, todėl diabeto diagnozei nustatyti netinka. Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus - kapiliarinio kraujo tyrimas.

Buitiniai gliukomačiai turi leistiną paklaidos ribą (paprastai apie 10-15 proc.). Be to, gliukomatis dažniausiai matuoja kapiliarinį kraują (iš piršto), o laboratorijoje dažnai imamas veninis kraujas ir atskiriama plazma. Plazmoje gliukozės koncentracija yra apie 10-12 proc. didesnė nei visame krauje.

Tiriant serumą jokių ypatingų priemonių netaikoma, tik reikia pakankamai greitai atskirti serumą nuo krešulio. Tiriant serumą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad: 1) serumo normos didesnės nei kraujo; 2) kraujas indelyje su raudonu dangteliu negali būti ilgai ruošiamas serumui gauti. Diabetą diagnozuoti sunkiau tuomet, kai randama saikingai padidėjusi gliukozės koncentracija (5,6-10,0 mmol/l). Mažesnė ar didesnė gliukozės vertė paprastai leidžia atmesti arba patvirtinti diabeto diagnozę. Jeigu pakartotinai tiriant gliukozės kiekį nevalgius vis tiek nustatoma saikingai padidėjusi gliukozės koncentracija (5,6-6,7 mmol/l), tuomet atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys.

Cukrinis Diabetas ir Jo Tipai

Cukrinis diabetas - tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia pakitęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę. Jo sergant sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms ir uždegimams. Ligos stiprumas ir progresavimas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės. Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis, o sergant diabetu cukraus kiekiai dažnai svyruoja.

Diabetas skirstomas į du tipus:

• I tipo cukrinis diabetas: I tipui priskiriami asmenys, kuriems dažniausiai nustatomi autoantikūnai prieš insuliną. Susergama jauname amžiuje, gydymui vartojamas insulinas. I-ojo tipo cukriniu diabetu serga apie 5-10 proc. visų diabetą turinčių žmonių. Nors liga gali pasireikšti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu, ji dažniausiai išsivysto vaikams ir jauniems žmonėms. Sergant 1 tipo diabetu, kasos ląstelės, gaminančios insuliną, sunaikinamos (dažniausiai autoimuninio proceso metu, bet gali būti ir dėl kitų priežasčių), todėl organizme nebegaminamas insulinas.
• II tipo cukrinis diabetas: Labiausiai paplitęs antro tipo cukrinis diabetas. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. 2 tipo diabetu dažniausiai serga vyresni kaip 35 metų asmenys, kartais ir vyresnio amžiaus vaikai. Sergant 2 tipo diabetu insulinas organizme gaminamas, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų normalią cukraus koncentraciją kraujyje. Sergant šio tipo diabetu būdingas tam tikras organizmo audinių atsparumas insulinui, todėl gliukozės koncentracijai sumažinti šiems asmenims reikia daugiau insulino nei sveikiems žmonėms.

Diabeto Statistikos ir Rizikos Veiksniai

Šiuo metu pasaulyje stipriai išaugo 2 tipo cukrinio diabeto atvejų skaičius. Diabetu serga daugiau kaip 9% (463 mln.) pasaulio gyventojų ir šis skaičius itin auga tarp vyresnio amžiaus asmenų. Lietuvoje 2019 m. diabetas buvo diagnozuotas 114,3 tūkst. (5,4 proc.) gyventojų, esančių 20-79 m. metų amžiaus grupėje. Pažymima, kad net iki 50 proc. asmenų, kurie serga diabetu, neturi diagnozės. Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų.

Moksliniuose tyrimuose taip pat nustatomas genetinis polinkis, tačiau daug ryškesnis ryšys stebimas su nutukimu bei fizinio aktyvumo stoka. II-ojo tipo cukrinis diabetas yra labiau paplitęs išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, kur taip pat didėja nutukimo mastas, yra mažas fizinis aktyvumas, paplitęs perdirbto maisto vartojimas.

Pagrindiniai II tipo diabeto rizikos veiksniai apima:

• Amžius: daugiau nei 45 metai (tyrimas turėtų būti pakartotas mažiausiai po 3 metų, jei gliukozė buvo normali);
• Nutukimas: (jei kūno masės indeksas viršija 27 kg/m2);
• Padidėjęs kraujospūdis;
• Gestacinis diabetas: arba nėščioji, kurios naujagimio masė viršijo 4 kg;
• DTL cholesterolio koncentracija: mažiau nei 1,0 mmol/l;
• Trigliceridų koncentracija: daugiau nei 2,3 mmol/l;
• Sutrikusi glikemija nevalgius.

Hiperglikemija (Per Didelis Cukraus Kiekis)

Kai gliukozės lygis viršija 7 mmol/l nevalgius arba 11 mmol/l po valgio, kalbama apie hiperglikemiją. Ji gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, streso, fizinio neaktyvumo ar endokrininių sutrikimų.

Daugelis žmonių, turinčių padidėjusį cukraus kiekį (hiperglikemiją), ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Tai vadinama „tyliuoju periodu”. Tačiau ilgainiui gali pasireikšti šie požymiai:

• Nuolatinis troškulys: Geriate labai daug vandens, tačiau troškulys niekur nedingsta, net naktį jaučiate sausumą burnoje.
• Dažnas šlapinimasis: Natūralu, kad jeigu geriate labai daug vandens, padažnėja ir jo pašalinimas iš jūsų organizmo.
• Nuolatinis nuovargis: Jūs greitai pavargstate, sunku susikaupti.
• Padidėjęs alkis: Kadangi gliukozės kiekis kraujyje svyruoja - tai šokteli aukštyn, tai žemyn, jūs norite užkandžiauti ir nuolat jaučiate alkį bei potraukį nesveikam maistui.
• Sunkiai gyjančios žaizdos: Cukrus didelę įtaką daro mūsų išvaizdai bei odai, kurią gali kamuoti įvairios ligos dėl netaisyklingos mitybos. Štai kodėl dėl šios priežasties žaizdos gali gyti kur kas ilgiau nei įprastai.
• Svorio netekimas.
• Šlapimo ir lytinių takų infekcijos.

Hipoglikemija (Per Mažas Cukraus Kiekis)

Kai gliukozės kiekis nukrenta žemiau 3.5 mmol/l, kalbama apie hipoglikemiją. Tokiais atvejais reikia greitai suvartoti cukraus - pavyzdžiui, išgerti stiklinę sulčių arba suvalgyti saldainį. Per mažas arba per didelis cukraus kiekis kraujyje gali būti cukrinio diabeto simptomas.

Hipoglikemijos simptomai yra neaiškūs, nespecifiniai, jie gali pasitaikyti įvairių patologijų metu: silpnumas, mieguistumas, sutrikęs matymas, alkio pojūtis, palpitacija, nervingumas ir t.t.

Hipoglikemijos Priežastys

Pati dažniausia hipoglikemijos priežastis - insulino ir kitų gliukozės koncentraciją mažinančių medikamentų perdozavimas. Sergantiems diabetu hipoglikemija pasitaiko mažiausiai vieną kartą per savaitę. Jos priežastys gali būti tokios:

1. Pernelyg didelė insulino dozė;
2. Netinkamas insulino tipas;
3. Neteisingai parinktas laikas insulino injekcijai;
4. Laiku nepavalgius;
5. Fiziniai pratimai;
6. Alkoholis;
7. Silpnėjanti inkstų funkcija.

Jeigu hipoglikemija randama ne diabetu sergančiam ligoniui, būtina išsiaiškinti jos tipą. Galimi du hipoglikemijos tipai: postabsorbcinė hipoglikemija (ji būna nepavalgius) ir postprandinė hipoglikemija (atsiranda tik pavalgius). Retais atvejais gali būti abiejų tipų derinys.

Postabsorbcinės hipoglikemijos priežastys gali būti įvairios:

• Medikamentai (salicilatai, sulfanilamidai, pentamidinas, alkoholis);
• Kepenų ligos (ūmus sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, virusinis hepatitas, hepatoceliulinio naviko padarinys, lėtinis hepatitas ar cirozė);
• Inkstų ligos ir širdies ligos;
• Badavimas, inkstų funkcijos nepakankamumas;
• Hipofizės hipofunkcija;
• Kasos navikai (ne β-ląstelių kilmės);
• Insulinoma;
• Autoimuninė hipoglikemija;
• Sepsis.

Svarbią reikšmę gliukozės apykaitai turi kepenyse deponuojamas glikogenas. Kortizolio arba STH trūkumas taip pat gali sukelti hipoglikemiją - todėl radus gliukozės koncentracijos sumažėjimą serume taip pat būtina įvertinti hipofizės ir antinksčių funkciją. Jei gliukozės koncentracija serume būna sumažėjusi, o insulino koncentracija padidėjusi, tuomet galima įtarti endogeninį hiperinsulinizmą, kurio priežastys gali būti insulinoma, insulino ar sulfanilureos vartojimas (tyčinis arba netyčinis), antikūnai prieš insuliną ar jo receptorius.

Kaip Išlaikyti Normalų Cukraus Kiekį Kraujyje?

Stebėti cukraus kiekį kraujyje - tai sveiko gyvenimo įpročio dalis, padedanti laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią ligoms. Kiekvienas šeimos narys gali prisidėti - nuo reguliaraus matavimo iki subalansuoto valgymo.

Mityba

• Subalansuota mityba: Tinkamai subalansuota mityba gali žymiai sumažinti cukraus svyravimus ir pagerinti insulino jautrumą. Kad cukraus kiekis kraujyje būtų pastovus, svarbiausia kuo sveikiau maitintis. Būtina subalansuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį.
• Venkite pridėtinio cukraus: Reguliuokite mitybą, venkite saldumynų ir cukraus (ypač gazuotų vaisvandenių). Cukraus vaidmuo šiuolaikinėje mityboje beveik pagrindinis. Geriame saldžius gėrimus, valgome duoną, patiekalus paskaniname padažais, dažnai pietaujame ne namie, bet kavinėse, skanaujame saldumynų, todėl per dieną į mūsų skrandį įkrinta nežinia koks kiekis pridėtinio cukraus.
• Žemo glikeminio indekso produktai: Atkreipkite dėmesį į maisto produktų glikeminį indeksą (GI). Produktai, turintys aukštą GI (balta duona, saldumynai, bulvių košė), sukelia staigius cukraus šuolius, kurie alina kasą. Tuo tarpu žemo GI produktai (viso grūdo kruopos, daržovės, ankštiniai) energiją atpalaiduoja lėtai, padėdami išlaikyti stabilų cukraus lygį.
• Vanduo: Gryną negazuotą vandenį gerti galima ir net rekomenduojama. Dehidratacija gali „sutirštinti” kraują ir šiek tiek iškreipti tyrimų rezultatus.

Fizinis Aktyvumas ir Svoris

• Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas yra antrasis kertinis akmuo. Raumenys, dirbdami fizinio krūvio metu, naudoja gliukozę kaip kurą net ir be didelio insulino poreikio. Net paprastas 30 minučių pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu kiekvieną dieną gali reikšmingai sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti ląstelių jautrumą insulinui. Fizinis krūvis mažina gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje.
• Normalaus kūno svorio palaikymas: Stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį. Anot medikų, daugiau nei pusė žmonių nesirgtų cukriniu diabetu, jei neturėtų antsvorio. Anot statistinių duomenų, aštuoni iš dešimties suserga II tipo cukriniu diabetu dėl nutukimo sutrikdytos medžiagų apykaitos.

Gyvenimo Būdo Korekcijos

• Valdykite stresą: Stresas skatina organizmą išskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie skatina kepenis išleisti sukauptą gliukozę į kraują, kad kūnas turėtų energijos „kovoti arba bėgti”. Mažinkite patiriamą stresą.
• Mažinkite alkoholio kiekį: Mažesnis alkoholio vartojimas gali sumažinti asmens riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, o didesnis vartojimas - gali padidinti riziką. Saikingas alkoholio vartojimas yra ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir du gėrimai per dieną vyrams.
• Meskitę rūkyti: Aktyvūs rūkaliai susiduria su 30-40 proc. didesne diabeto rizika. Rizika didėja priklausomai nuo surūkomų cigarečių kiekio.

Jei jūsų rodikliai yra ties viršutine normos riba arba jau įžengė į prediabeto zoną, gyvenimo būdo pokyčiai yra galingiausias ginklas. Taip pat reikėtų profilaktiškai kas metus pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, net jei jis iki tol nebuvo padidėjęs.

Cukraus Poveikis Sveikatai ir Komplikacijos

Jeigu cukraus mūsų organizme per daug, reakcijų į tai ilgai laukti nereikia. Gliukozės tyrimai rodo, kad kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų Lietuvoje miršta daugiau nei 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugs dvigubai.

Ši liga pavojinga savo vėlyvomis komplikacijomis. Apie 60 proc. sergančiųjų diabetu miršta nuo kraujagyslių ligų, 35 proc. - nuo koronarinės širdies ligos. Cukrus virsta riebalais ir yra viena iš antsvorio priežasčių, taip jis didina cukrinio diabeto, Parkinsono ir Alzheimerio ligų riziką, kenkia nervams, kaulams ir dantims, skatina ankstyvąją sklerozę. Verta žinoti, kad gliukoze minta ir pakitusios, supiktybėjusios ląstelės. Dėl to didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Cukrinis diabetas gali dvigubai padidinti demencijos riziką. Jeigu demencijos rizika bendroje populiacijoje yra apie 10 proc., cukriniu diabetu sergantiems ši rizika yra net 20 proc., o tiems, kurie taip pat serga kitomis kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas ar insultas, demencijos tikimybė yra dar didesnė.

tags: #cukraus #kiekis #vaiko #kraujyje

• IKEA sprendimai mažylių drabužiams
• Apie homeopatinius vaistus nuo kosulio vaikams
• Svarbūs medicinos veidai Elektrėnų gimdymo namuose
• Vandens terapija nėščiosioms Ukmergėje
• Kaip efektyviai ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus globos namuose