Mėsa ir grikiai vaikų mityboje: svarba, įvedimas ir sveiki deriniai

Kai mažylio burnytėje pasirodo pirmieji perliukai, tai ženklas, kad jau metas ragauti rimtesnio maisto. Ir koks ten to maisto rimtumas, jei jame nėra mėsos? Ką jau ką, bet mėsos vertę nuginčyti būtų sunku. Šiame straipsnyje aptarsime mėsos ir grikių svarbą augančio vaiko organizmui, kada ir kaip juos įvesti į racioną, bei kokių derinių reikėtų vengti.

Mėsos svarba augančiam organizmui

Mėsa - pagrindinis maisto produktas, turintis daug maistingų medžiagų, lengvai pasisavinamų baltymų, B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, todėl yra būtina augančiam vaikui. Baltymai - vertingiausia mėsos sudedamoji dalis. Jie ypač reikalingi raumenims ir gyvybiniams organams vystytis.

Geležis ir vitaminai mėsoje

Geležis ne mažiau vertinga mažo žmogučio organizmui. Ji dalyvauja kraujo gaminimo procese ir sumažina anemijos tikimybę. Gimusio kūdikio organizme yra geležies atsargų, tačiau jau pirmąjį pusmetį visi ištekliai praktiškai išsenka. Mažylio dienos geležies poreikis - 0.6 mg, o su amžiumi šis poreikis padidėja iki 1,2 - 1,5 mg.

Maisto produktuose geležis yra dvejopa: vadinamoji hemo (mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, uogose, piene). Pirmoji geležies rūšis, palyginant su antrąja, labai gerai pasisavinama. Daugiausia šio gėrio - raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, jautienoje, neriebioje kiaulienoje, ypač gausu liežuvyje ir širdies raumenyje.

Vitaminų mėsoje taip pat nemažai. Daugiausia - B12, kuris itin svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai bei nervų sistemai.

Kada įvesti mėsą į vaiko racioną?

Nepaisant visų išsakytų liaupsių mėsai, skubėti ją įvesti į mažylio racioną nereikėtų. Pasak specialistų, mėsą reikėtų pradėti duoti nuo šešių mėnesių, jeigu vaikas yra maitinamas mišinukais ir jau yra ragavęs daržovių. Jei mažylis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau irgi jau po daržovių ir kruopų įvedimo.

Kada įtraukti mėsos produktus į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė. Kai mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas mažylis auga ir vystosi individualiai, todėl laikas, kada vaiko valgiaraštyje turi atsirasti mėsa, tėra rekomenduojamas. Jei vaikutis gimė išnešiotas, pirmąjį pusmetį jam užtenka tos geležies, kurios jis gavo gyvendamas mamos pilvelyje. Tačiau jei į pasaulį pasibeldė anksčiau, geležies atsargų jam taip pat pritrūksta anksčiau, nes geležis vaikelio organizme kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą.

Kokią mėsą rinktis ir kaip ją paruošti?

Mažiau alergeniškos ir lengvai virškinamos mėsos rūšys

Mėsa irgi gali alergizuoti. Primaitinti pradėti geriausia nuo mažiau alergizuojančios mėsos, pvz., triušienos. Labai tiktų ėriena, strutiena, taip pat ir žvėriena - stirniena ir briediena (gausu vitaminų ir baltymų, be to, laukiniai gyvūnai neėda jokių koncentruotų pašarų, kurie pakeičia mėsos sudėtį ne į gerąją pusę). Rečiau alerginę reakciją sukelia kiauliena.

Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą. Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta.

Kaip tinkamai paruošti mėsą

Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma.

Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų. Ji turėtų būti verdama pasūdytame vandenyje, nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai). Virti rekomenduojama ant silpnos ugnies. Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta ir sultinga.

Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Įdėkite aliejaus ir kruopščiai išmaišykite. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8-9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų.

Mėsos porcijos vaikams

Per daug - irgi blogai. Pradėti reikėtų nuo šaukštelio, 20 - 30 gramų, palaipsniui (kiekvieną mėnesį iki pirmojo gimtadienio pridedant po dešimt gramų). Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresnis vaikas - ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę.

Mažasis nenuorama per dieną turėtų suvalgyti 2-3 porcijas liesos mėsos arba paukštienos.

Su kuo patiekti mėsą?

Tėveliams dažnai kyla klausimas, su kuo mėsą pateikti. Pasak specialistų - geriausia su šviežiomis arba virtomis ar troškintomis daržovėmis. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis. Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.

Ko reikėtų vengti mėsos patiekaluose vaikams?

Mėsos sultiniai

Negirdykite stipriais mėsos sultiniais - jie apsunkina jautrų skranduką, ypač kūdikiams iki metukų. Mažiems vaikams nerekomenduotinas mėsos sultinys bei jo pagrindu virtos sriubos ar košės. Jame yra toksinių medžiagų, gali sukelti alergiją, įprastai nemažai riebalų. Mėsos sultinys kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojami, nes gali sukelti alergiją. Išimtis - tik gastritu sergantys vaikai, tačiau čia jau kitas klausimas, nes sergančių ir sveikų žmonių mityba - skirtinga.

Riebi mėsa ir subproduktai

Vengti riebios mėsos, paukštienos odelės. Dažnai apsigaunama su kiauliena, nes šioje mėsoje riebalai pasiskirsto daugmaž tolygiai, mažai matosi riebalinių intarpų, taigi susidaro liesos mėsos regimybė, nors taip nėra. Ankstyvame amžiuje vengti mėsos subproduktų: plaučių, kepenų, liežuvių, etc. Vėliau šiuos produktus rekomenduotina valgyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį.

Pramoniniu būdu apdoroti mėsos produktai

Griežtai vengti pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų: virtų kumpių, rūkytų gaminių, dešrelių. Pažintį su pieniškomis dešrelėmis ar rūkyta mėsa reikėtų atidėti iki trejų metų. Pienišos dešrelės maistiniu požiūriu - gana menkavertis produktas, daugelyje jų rūšių kokybiškos mėsos beveik nėra. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba.

Dažnai tėvai mano, kad vaikui suvalgius dvi dešreles per dieną, jau patenkinama rekomenduojama mėsos norma. Deja, „greitai“ paruošiami mėsos patiekalai ne tik nenaudingi, bet ir dėl juose esančių maisto priedų skatina vaiko apetitą ir alkio jausmą. Rūkyta ar virta dešra priskiriama prie mėsos produktų, bet vaiko racione ji tūri būti labai retai. Rūkyti mėsos gaminiai yra sunkiai virškinami, jie turi kancerogeninių medžiagų, daug druskos. Virtos dešros maistinė vertė yra labai menka: ji kupina sočiųjų riebalų rūgščių, įvairių maisto priedų.

Apsigaunama pamačius ant pramoninių mėsos gaminių užrašą “90 proc. mėsos”. Pirkėjas įsivaizduoja, kad ten 90 proc. natūrali mėsa. Pramonininkų ir jūsų supratimas apie mėsą tikrai skiriasi. Pavyzdžiui “kiaulienos baltymai” - tai išdžiovinta, sutrinta į miltelius ir stipriai chemizuota mėsa, kurios vaikų racione tikrai neturėtų būti. Įvardinimas “aukščiausios rūšies mėsos produktas” - taip pat nėra susijęs su puikia mėsos kokybe. Tai susiję su mėsos kiekiu gaminyje bei maisto priedų kiekiu.

Dar blogiau, kad nemažai tėvelių ne tik kasdien maitina savo vaikus pramoniniu pagamintais gaminiais, bet juos dar ir netinkamai apdoroja. Pavyzdžiui beveik visos virtos dešrelės yra skirtos tik virimui, tačiau ypatingai dažnai jos yra kepamos. Aukštoje temperatūroje maisto priedai, nudažantys mėsos gaminį malonia rausva spalva, skyla bei sutrikdo deguonies apytaką organizme, t.y. sutrikdo organizmo funkcijas. Pavyzdžiui, net kalbant apie suaugusių mitybą, 2014 metų sausio mėnesį moksliniame žurnale “The British Journal of Cancer” buvo paskelbta detali Švedijos mokslinio tyrimo ataskaita, kurioje teigiama, per dieną suvartojant 50 gramų perdirbtos mėsos, pavyzdžiui, dešros, padidina riziką susirgti kasos vėžiu. Švedų mokslininkai nustatė, kad kasos vėžio rizika išauga 19 procentų, jei valgote maždaug 114 gramų perdirbtos mėsos per dieną.

Dešrelės ir grilis: patarimai

Daugelis dešreles sieja su vaikyste ne veltui, jos tarp mažųjų, pasak vaikų gastroenterologo, vis dar yra ypač populiarios. Paklaustas, ką, nepaisant šių simpatijų, daryti tėvams - leisti jas vaikams valgyti ar ne, profesorius patarė atkreipti dėmesį į užrašus ant pakuočių. „Jei vaikas nevalgus, yra išrankus maistui, tačiau mėgsta dešreles - nedrauskite jų, tik išrinkite tinkamas. Dešrelių parduotuvių lentynose yra labai skirtingos kokybės, tai išduoda ir nevienodos jų kainos. Patarčiau rinktis tik aukščiausios rūšies, tokiose nebus naudojami pakaitalai ir mėsos bus daugiausia, ji bus geresnės kokybės“, - pasakoja V. Urbonas.

Jis pabrėžia, kad, jei dešrelės ketinate ruošti kepsninėje, etiketes skaityti reikėtų dar akyliau. „Ne visos dešrelės, tiksliau, jų sudėtis ir apvalkalas, yra tinkamos kepti. Todėl būtinai atkreipkite dėmesį, ar ant pakuotės yra parašyta, jog jos yra kepamosios arba skirtos kepti. Tokiose dešrelėse neturėtų būti nitritinės druskos, kuri kepimo metu išskiria kenksmingas medžiagas. Žinoma, nerekomenduojama kepti ir rūkytų dešrelių“, - sako vaikų gastroenterologas. Profesoriaus nuomone, jei dešrelės itin ryškios - gali būti, kad jų sudėtyje yra vaikams valgyti nerekomenduojamų priedų. „Patarčiau rinktis kuo šviesesnes dešreles. Raudoną ar rožinę spalvą dažniausiai suteikia konservavimui skirti nitratai, kurie skyla į jau minėtus nitritus. Gaminių su jais vaikams valgyti nerekomenduojama, jie gali sukelti kvėpavimo sutrikimų, galvos svaigimą, jų vengti turėtų ir linkę į astmą ar alergijas“, - perspėja V. Urbonas.

Gatavi mėsos tyrelės indeliuose

Kad nebūtų mažoka… Pirkdami atidžiai skaitykite gaminio etiketes. Pavyzdžiui, 200 g indelyje avienos su daržovėmis nurodoma, kad avienos yra 10 proc. Vadinasi, suvalgęs visą indelį mažylis gaus tik 20 g mėsos, nors per dieną rekomenduojama 50 g. Vaiko amžius. Jis nurodytas ant kiekvieno indelio. Labiausiai - dėl tyrės konsistencijos. Galiojimo data. Ją surasite ant dangtelio. Jei data nusitrynusi arba neaiškiai parašyta, geriau tokio indelio nepirkti. Kaip ir tokio, kurio dangtelio centras bent truputį papūstas - tai irgi rodo, kad maistas jame jau nebetinkamas naudoti, nors galiojimo data dar gali būti ir nepasibaigusi.

Laikymo sąlygos. Uždarytą indelį visa nebūtina laikyti šaldytuve - tinka kambario temperatūra, tik svarbu, kad nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Pradarytą tyrelę reikėtų laikyti šaldytuve ne ilgiau nei 24 valandas. Į atidarytą indelį nebedėkite šaukštelio, kuriuo maitinote vaikutį - dėl papuolusių į maistą bakterijų jis gali pradėti greičiau gesti. Jei mažylis visos košelės paprastai nesuvalgo, geriau reikiamą kiekį įsidėkite į dubenėlį, o likusią košelę uždarykite ir padėkite į šaldytuvą. Šildymas. Paprasčiausias būdas - įdėti indelį į didesnį indą su karštu vandeniu. Šildyti mikrobangų krosnelėje nerekomenduojama, nes joje maistas sušyla netolygiai.

Vaiko atsisakymas valgyti mėsą

Pirmiausia reikėtų išaiškinti, dėl kokios priežasties vaikas atsisako mėsos. Žinoma, tai yra pakankamai sudėtinga, nes mažieji tų priežasčių gali turėti begales. Maža to, dažniausiai tik patiems vaikams tos priežastys atrodo suvokiamos ir paprastai būna sunkiai paaiškinamos. Penkiametis atsisako valgyti mėsą. Ar tam įtaką gali daryti psichologiniai veiksniai? Gali atsisakyti dėl to, kad nepatinka mėsos skonis, kietumas, patiekimas. Be to, reikia išsiaiškinti, kodėl mažasis stumia mėsos patiekalus į šalį. Atsakykite į klausimus: ar nustojo valgyti tam tikru metu, ar niekada neparagavo? Vaikas gali turėti baimių, susijusių su tam tikru maistu. O gal jis tiesiog yra labai išrankus.

Kada susirūpinti ir kaip reaguoti?

Jau seniai pastebėta, kad maždaug nuo dvejų-trejų metų vaikų racionas tampa labai siauras ir tas laikotarpis dažnai užsitęsia iki pat mokyklos. Vaikas renkasi tik tuos jogurtukus - ir jokių kitų, tik vienos rūšies košę - ir baigta. Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe - tai laikinas periodas ir tokie vaiko pasikeitimai yra laikomi normaliais. Iš tikrųjų nieko bloga, jei vaikas nenori vieno ar kito produkto. Galbūt jam nepatiko jo skonis, kvapas ar spalva, būna, kad mažasis atsisako karšto ar labai šalto maisto. Tiesiog jam neskanu. Nieko tokio, jei dvigubai dažniau reikia virti makaronus, manų košę ar kepti blynus (mat nieko kito nevalgo…). Išrankumo pirmūno racionu vertėtų susirūpinti tada, kai vaikas ima dažnai sirgti, prastėja jo vystymosi rodikliai.

Ar įmanoma vaikui įsiūlyti tam tikrą maistą, jei jis kategoriškai atsisako ir „budi“ prie lėkštės? Nereiktų siūlyti. Jei 10 min. nevalgo patiekto valgio, maistą galima nuimti nuo stalo. Niekuomet nereikia maitinti per prievartą, nes yra svarbu, kad valgymas būtų susijęs su maloniomis emocijomis. Vaikas turi rinktis, ką valgyti, už valgymą ar nevalgymą nereikia nei bausti, nei skatinti. Tegul vaikas valgo tada, kai pajaus alkio jausmą. Vaikui labai svarbu, kaip maistas atrodo, ir tik tada jis renkasi: valgys ar ne.

Su kuo tai gali būti susiję? Su malonumo jausmu. Tėvai verčia valgyti, neleidžia nueiti nuo stalo, kol nebus tuščia lėkštė, skatina saldumynais ir pan. Kaip toks elgesys gali atsiliepti vaikui ateityje? Vertimas valgyti ar vaiko baudimas ilgu sėdėjimu prie stalo, kol lėkštė nebus tuščia, sukelia vaikui pykčio, baimės, pažeminimo jausmus. Spaudimas valgyti skatina valgyti mažiau, sukelia dar didesnį pasipriešinimą, padidina tikimybę, kad vaikas to kišamo maisto ateityje nemėgs.

Vaikas sako, kad darželio maistas skanus, mėsa ten skani, o namie - neskani. Ar tai galima traktuoti kaip tam tikrą manipuliaciją, dėmesio stygių? Jei kalbėtume apie psichologiją, tai išties gali būti vaiko būdas paprašyti papildomo dėmesio ar išlieti savo pyktį. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į realybę - gal jūsų atžala dar neišalko, gal mėsa kitaip paruošta ir jam iš tikrųjų neskanesnė. Galima pasikalbėti su mažuoju, kokie patiekalai jam skaniausi. Gal įtakos turi valgymo aplinka (darželyje valgo visi kartu, namie taip pat rekomenduojama valgyti visai šeimai kartu). Prie stalo patiriamos emocijos taip pat turi įtakos.

Vegetarizmas ir mėsos pakaitalai

Pasitaiko, kad mažyliai natūraliai perima vegetariškos mitybos tradicijas iš tėvų. Pasitaiko, kad patys tėvai nusprendžia už vaiką - pratina prie vegetariškų patiekalų. Tai turi būti labai apgalvotas žingsnis, nes tuomet mėsą reikia keisti kitais produktais. Mėsa - vienas svarbiausių geležies šaltinių, todėl iškyla anemijos (mažakraujystės) grėsmė. Ne paslaptis, geležis iš mėsos įsisavinama daug greičiau nei iš augalinės kilmės produktų. Griežtas vegetarizmas gali būti mitybos nepakankamumo priežastimi, sukelti vitaminų ir mineralų (ypač vitamino B12, vitamino D, kalcio, geležies, cinko) trūkumą.

Pasak šeimos gydytojos Aurikos Jurevičienės, jei vaikas atkakliai nevalgo mėsos, per prievartą tikrai jos nereikėtų jam kišti. Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės. Bet jei ne - tai ne, nes vaikas dažnai instinktyviai atsirenka, kam jo organizmas pasiruošęs ir ko jam tikrai reikia. Kartais turime tikrus vegetarus iš prigimties, o ne iš įsitikinimo, kaip daugelis suaugusiųjų. Tokių vaikų dažnai organizmas prisitaikęs taip, kad išsunkia geležį iš kitų maisto produktų, ir atlikus kraujo tyrimą rodikliai būna visai neblogi. Tokiems vaikams galima duoti profilaktiškai geležies turinčių preparatų, bet tai neturėtų būti gydomosios geležies dozės. Atliekant kraujo tyrimą kreipiamas dėmesys ne tik į hemoglobino kiekį, bet labai svarbu, kiek yra eritrocitų bei koks eritrocitų dydis ir kaip jie užpildyti hemoglobinu.

Kuo pakeisti? Jeigu vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto. Mūsų organizmas turi savybę prisitaikyti. Tarkim, paprastai geležį iš maisto jis įsisavina sunkiai - tik apie 10-15 proc.

Grikių nauda ir integravimas į vaiko mitybą

Grikių maistinė vertė

Populiariuosius grikius dažnai renkamės pusryčiams, tačiau jie, deriniuose su mėsa, tiks pietums, o su daržovėmis - ir vakarienei. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pagal savo maistingumą grikiai gali būti priskiriami super maistui, be to, jie puikiai tinka glitimo netoleruojantiems žmonėms. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė patiekalams siūlo rinktis viso grūdo kruopas, nes jos dar turi papildomų naudų - tirpių ir netirpių skaidulų. „Kruopos vertinamos dėl kompleksinių angliavandenių, tačiau reikėtų neužmiršti, jog jose yra ir naudingų augalinių baltymų, B grupės vitaminų, įvairių mikroelementų. Priklausomai nuo grūdų rūšies, kai kur jų būna daugiau. Tarkime, grikiuose ir bolivinės balandos grūdeliuose randamas didesnis geležies kiekis nei kitose kruopose“, - pastebi E. Gavelienė. „Grikiuose gausu žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų: geležies, magnio, fosforo bei kalio, o taip pat - B grupės vitaminų ir vitamino E. Šios kruopos - puikus augalinės kilmės baltymų šaltinis, praturtintas žmogaus organizmui nepakeičiama aminorūgštimi - lizinu. Be to, grikių kruopos puikiai tinka glitimo netoleruojantiems asmenims“, - teigia gydytoja dietologė.

Kaip pasirinkti ir laikyti grikius

Prekybos centruose galime rinktis iš didelės grikių kruopų įvairovės - jei jos subertos į perregimas pakuotes, vertėtų apžiūrėti grūdelius. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, grikių branduoliai turėtų būti vidutinio stambumo arba stambūs: „Pakuotėje turi būti kuo mažiau suskaldytų ar nelukštentų grikių kruopų. Taip pat neturėtų būti pašalinių priemaišų, pavyzdžiui, kitų kruopų ar smulkių akmenukų. Įprastai grikių laikymo sąlygas ir galiojimo terminą gamintojai nurodo pakuotės etiketėje, bet atidarius pakuotę šias kruopas rekomenduojama suvartoti kuo greičiau. „Žinoma, net ir po galiojimo termino pabaigos, jei grikius laikėte teisingai, jie netaps nevartotini, tačiau gali išsausėti, tad jų skonis nebebus toks, koks turėtų būti. Namuose grikius reikėtų laikyti kambario temperatūroje, sausoje vietoje. Jei namuose labai karšta, grikius galima pasidėti ir šaldytuve - taip sumažės tikimybė kruopose įsiveisti maistinėms kandims. Be to, šių kenkėjų išvengsite ir tuomet, jei grikių kruopas laikysite sandariuose stiklo arba plastiko indeliuose, šviesioje vietoje“, - patarimais dalijasi O. Suchočeva.

Ekspertė pastebi, kad pirkėjai šiuo metu ieško pigesnių arba vidutinės kainos kruopų, o brangesnes perka akcijų metu. „Tai dažno pasirinkimo produktas, kuris daugeliui patinka tiek dėl prieinamos kainos, tiek dėl skonio ir plačių pritaikymo galimybių kulinarijoje. Pirkėjų mėgstamiausi - Lietuvoje užauginti grikiai. Pasak O. Suchočevos, daugiausia sutaupyti galima planuojant savaitės meniu iš anksto. „Taip pat, norint efektyviai apsipirkti, verta pasidomėti šiuo metu taikomomis nuolaidomis, o „Rimi.lt“ programėlėje rasite visą svarbiausią informaciją ir galėsite pasiruošti produktų sąrašą, atsižvelgdami į asmeninius pasiūlymus. Be to, yra galimybė apsipirkti internetu: taip sugaišite dar mažiau laiko ir kils mažiau pagundų nusipirkti to, ko visai nereikėjo, kaip kartais atsitinka einant pro parduotuvės lentynas“, - pataria O. Suchočeva.

Grikių panaudojimas kulinarijoje

Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo tiek skrudintus, tiek neskrudintus grikius panaudoti ruošiant daugybę patiekalų: troškinius, salotas, apkepus su daržovėmis, rizotą, patiekiant juos kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies patiekalų. „Šįkart rekomenduoju pasigaminti grikių su maltos mėsos kukuliukais. Šis patiekalas geras tuo, kad jam galite naudoti turimą mėsą, taip pat pasirinktinai keisti daržoves - jis tiks šeimos pietums, nes kukuliukus įprastai mėgsta ir vaikai“, - sako L. Barčaitė.

Mėsos ir grikių derinys: optimali mityba

Bendros sveikos mitybos rekomendacijos

Dažnai vakarienei rekomenduojami baltymingi patiekalai, bet grikiai, nors ir turtingi angliavandeniais, gali būti išimtis. Dietologė J. Dobrovolskienė, paprašyta įvardinti didžiausią gyventojų daromą mitybos klaidą, teigė, kad tai būtų pusryčių „skubinimas“. „Tai yra turbūt yra visos kartos problema, kai skubama. Ne todėl, kad yra kažkokie blogi produktai, bet todėl, jog dažniausiai tai yra pieno produktai, kurie jau yra paruošti, pavyzdžiui, jogurtai ir varškės desertai, arba javainiai, dar kitaip vadinami „fleikais“, arba sumuštiniai, arba virti kiaušiniai. Tai yra baltyminio maisto perteklius. Tai gali būti rūkyta mėsa, gali būti virta mėsa, net ir sveikai pagaminta, tačiau yra skubos rezultatas. Aš tai tikrai jaučiu ir kai mes susitariame, viskas gerai, tinka ir košės, tinka ir kitos formos, ne tik angliavandeniai, bet ir baltyminės kilmės pusryčiai. Tiesiog per laiko neturėjimą ruošti pusryčius, baltymų yra daugiau suvartojama, o angliavandeninio maisto - per mažai.“

J. Dabrovolskienė pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į laiko intervalus tarp pagrindinių valgymų. Pasak jos, neturėtų būti 6-7 val., o kaip tik tarp pusryčių ir pietų turėtų būti užkandis. „Norėčiau priminti, kad reikia valgyti ne dažniau kaip 2, 5 val. ir ne daugiau, kad tarpas būtų kaip 5 val. Mano patirtis rodo, jog atėjęs į kabinetą žmogus konsultuotis, sako, kad valgo du kartus, nelabai daug, bet svoris nesusireguliuoja, nekrenta ir jam nepavyksta susitvarkyti su maistu. Iš tikrųjų, pradedame valgyti trečią kartą, atsiranda pusryčiai ir čia turbūt svarbiausias dalykas, kurio nedaro didžioji visuomenės dalis: neturi laiko, nenori, nėra išalkę. Taigi, pietūs turėtų įvykti ne daugiau kaip po 5 val. ir nemažiau kaip po 2, 5 val.“

Pietų derinimo principai

Mėsa su kruopomis ar makaronais - sunkus maistas, todėl tokio patiekalo nereikėtų valgyti dažnai. Be to, valgant mėsą su kruopomis, geležies pasisavinama mažiau, nei su daržovėmis. R. Stukas patikslino, kad reikėtų sakyti „sveikatai palankūs pietūs“. Jo nuomone, „sveiki“ nėra visai tinkamas žodis, o sveikatai palankūs pietūs yra tokie, kai žmogus valgo mėsos arba žuvies patiekalą su nemažu daržovių kiekiu. „Garnyrui gali būti ir garuose virtos bulvės ir kas mėgsta valgyti žuvį, prie jos galėtų būti priderinti ryžiai. Tačiau valgant mėsos patiekalą, kruopų nerekomenduočiau, kadangi jose esančios medžiagos slopina geležies įsisavinimą iš mėsos. Taigi, atkreipiu dėmesį į daržoves, būtų gerai, kad būtų bent dviejų rūšių daržovių ir vienos daržovių spalva būtų žalia. Žalios spalvos daržovės turi daug mineralinės medžiagos magnio, o jis saugo mūsų nervų sistemą nuo streso, o nuo streso ir nuo nervų visos ligos. Taigi, jeigu norime būti sveiki, nepamirškime valgyti žalios spalvos daržovių.“ Jis taip pat pabrėžė, kad mėsa neturėtų būti riebi ir pirmiausia rekomenduotų jautieną, tačiau gali būti ir vištiena, triušiena, kalakutiena, o jeigu renkamasi kiauliena, ji turėtų būti liesa.

Ar manų košė yra geras pasirinkimas? Profesoriaus R. Stuko teigimu, ji turėtų būti maisto raciono paįvairinimas, bet ne dažnai vartojamas maistas. „Kadangi biologinė jos vertė yra tikrai maža ir kai aptariame košes, manų košė būtų tarp biologiškai nevertingų, nors ir turi kalorijų.“

Grilio patiekalai vaikams: sveiki pasirinkimai

Lauke gaminamas maistas suburia ir suartina, todėl šiltuoju metų sezonu daugelis mėgaujasi būtent grilio patiekalais. Šašlykai, kepsneliai, mėsainiai ar dešrainiai - ką mėgstamiausio pačirškinti kepsninėje randa daugelis, tarp jų - ir vaikai. Tėvai dažniausiai skyla į dvi stovyklas: mažiesiems leidžiantys mėgautis grilio patiekalais ir manantys, kad jie skirti tik suaugusiems. Vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas paaiškina, kas iš tikrųjų labiausiai kenkia, ir atskleidžia, kaip kepsninėse ruošiamą maistą padaryti palankesnį sveikatai. „Žinoma, geriausia tiek vaikams, tiek suaugusiems būtų visuomet valgyti tik virtą ar garuose ruoštą maistą. Tačiau, be to, kaip ir koks maistas buvo ruoštas, mūsų sveikatai itin svarbios yra ir patiriamos emocijos. Šeimai ar draugams kartu gerai leidžiant laiką, būnant gryname ore ir kuriant smagius atsiminimus, mažinamas stresas, gaminasi laimės hormonai, o tai tiesiogiai veikia ir savijautą“, - sako V. Urbonas ir dalijasi naudingais patarimais tėvais, norintiems grilio patiekalus ruošti sveikiau.

Svarbus ne paruošimo būdas, bet temperatūra. Anot profesoriaus, visai nesvarbu kepsninėje, keptuvėje ar orkaitėje yra ruoštas maistas, sveikatai kenkia ne kuris nors vienas gaminimo būdas, bet aukšta temperatūra. „Ilgesnį laiką ruošiant mėsą ar kitą daug baltymų turintį maistą aukštoje temperatūroje, susidaro kancerogeninės medžiagos. Pavyzdžiui, kepant mėsą 250 laipsnių temperatūroje jų išsiskiria 6 kartus daugiau nei ją ruošiant 200 laipsnių kaitroje“, - teigia V. Urbonas.

Todėl, pasak jo, norint paruošti sveikatai palankesnių ir vaikams tinkamesnių grilio patiekalų, reikėtų rinktis greičiau bei žemesnėje temperatūroje paruošiamą mėsą. „Renkantis tarp populiariausių kiaulienos, jautienos ir vištienos, siūlyčiau pastarąją. Vištienai apdoroti užtenka mažesnės temperatūros ir trumpesnio laiko. Be to, ši mėsa liesesnė, todėl labiau tinkama vaikams, taip pat lengviau virškinama ir turi daugiau baltymų“, - pataria profesorius.

Marinatai, prieskoniai, padažai - ką svarbu žinoti? V. Urbono teigimu, geriausia griliui rinktis šviežią mėsą ir ją marinuoti patiems. „Marinatą geriausia ruošti patiems naudojant aliejų, prieskonines žoleles, pipirus ir tik šiek tiek druskos. Jei perkate jau marinuotą mėsą - tuomet rinkitės tokią, kurioje dominuotų natūralūs prieskoniai, nebūtų daugybės dažiklių ir priedų. Vaikams nepatartina duoti ir aštriais prieskoniais gardintos mėsos, taip pat venkite padažų. O geriausias garnyras - šviežios daržovės“, - teigia vaikų gastroenterologas. Anot profesoriaus, pati svarbiausia taisyklė - patiems nevalgyti ir šiukštu neduoti vaikams ragauti apdegusios mėsos. „Apanglėjusias dalis būtina nupjaustyti. Jei kepate vištieną su odele, ją nuimkite. Beje, labiau apdega mėsa, kurios marinate yra pieno pagrindo produktų, pavyzdžiui, majonezo. Tokių reikėtų vengti“, - sako V. Urbonas.

tags: #ar #valge #vaikas #grukius #su #mesyte

• Svarbu apie vaisiaus įsistatymą nėštumo metu
• Ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimai
• Ką daryti, kai nėštumo metu trūksta oro?
• Ilgai lauktas Drobiazko ir Vanago šeimos pagausėjimas
• Vystymąsi skatinantys žaidimai