Paauglystė: pereinamasis amžiaus tarpsnis ir jo ypatumai
Paauglystė - tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Tai laikotarpis, kuris trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Lietuvoje dažnai nesutariama dėl paauglystės chronologinių ribų. Dažniausiai tai laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, trunkančiam nuo 14 iki 25 metų vyrams ir nuo 12 iki 21 metų moterims (t. y. skiriama ankstyvoji paauglystė, vidurinioji ir vėlyvoji paauglystė/jaunystė). Kiti paauglystės pradžią nurodo jau nuo 10 metų amžiaus.
Psichologiniu požiūriu, šis amžiaus tarpsnis yra vienas sudėtingiausių, prieštaringiausių ir įdomiausių. Sunkiausia tiksliai nurodyti paauglystės pabaigą. Psichologiniu požiūriu, šis pereinamasis laikotarpis baigiasi tada, kai asmuo randa savo tapatumą, susikuria savo vertybių sistemą arba numato, kokia ji galėtų būti, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės bei meilės santykius, numato savo ateities planus, sugeba prisiimti atsakomybę.
Paauglystė - tai žmogaus amžiaus tarpsnis tarp vaikystės ir suaugystės (priskiriamas jaunystei). Paauglystės amžiaus ribos yra pakankamai sąlygiškos, formaliai apibrėžiamos dažniausiai nuo 12 iki 18-21 metų. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima suskirstyti į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų).
Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Lytinių hormonų antplūdis (gonadarchė) sukelia sparčios raidos laikotarpį, kuris mergaitėms prasideda apie 10-11-uosius, o baigiasi apie 14-16-uosius, berniukams - apie 11-12-uosius, o baigiasi - apie 15-17-uosius metus. Visi kiti brendimo požymiai galutinai išryškėja apie 17-20 m. merginoms ir apie 19-21 m.vaikinams. Riba tik orientacinė ir nėra griežtai taikoma visiems vaikams, nes įtaką daro ir gyvenamoji aplinka, išgyvenimai, individuali fiziologija.
Paauglystės samprata ir chronologinės ribos
Paauglystė - tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Paauglystės Samprata Ir Chronologinės Ribos. Paauglystė - tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Tai laikotarpis, kuris trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Lietuvoje dažnai nesutariama dėl paauglystės chronologinių ribų. Dažniausiai tai laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, trunkančiam nuo 14 iki 25 metų vyrams ir nuo 12 iki 21 metų moterims (t. y. skiriama ankstyvoji paauglystė, vidurinioji ir vėlyvoji paauglystė/jaunystė). Kiti paauglystės pradžią nurodo jau nuo 10 metų amžiaus.
Psichologiniu požiūriu, šis amžiaus tarpsnis yra vienas sudėtingiausių, prieštaringiausių ir įdomiausių. Sunkiausia tiksliai nurodyti paauglystės pabaigą. Psichologiniu požiūriu, šis pereinamasis laikotarpis baigiasi tada, kai asmuo randa savo tapatumą, susikuria savo vertybių sistemą arba numato, kokia ji galėtų būti, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės bei meilės santykius, numato savo ateities planus, sugeba prisiimti atsakomybę.
Paauglystė - tai žmogaus amžiaus tarpsnis tarp vaikystės ir suaugystės (priskiriamas jaunystei). Paauglystės amžiaus ribos yra pakankamai sąlygiškos, formaliai apibrėžiamos dažniausiai nuo 12 iki 18-21 metų. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima suskirstyti į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų).
Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Lytinių hormonų antplūdis (gonadarchė) sukelia sparčios raidos laikotarpį, kuris mergaitėms prasideda apie 10-11-uosius, o baigiasi apie 14-16-uosius, berniukams - apie 11-12-uosius, o baigiasi - apie 15-17-uosius metus. Visi kiti brendimo požymiai galutinai išryškėja apie 17-20 m. merginoms ir apie 19-21 m.vaikinams. Riba tik orientacinė ir nėra griežtai taikoma visiems vaikams, nes įtaką daro ir gyvenamoji aplinka, išgyvenimai, individuali fiziologija.
Ankstyvojoje paauglystėje atsiranda lytinis potraukis. Asmuo save pradeda laikyti suaugusiu ir siekia tai įtvirtinti atkartodamas suaugusiųjų pomėgius ir veiklas. Šiuo metu išryškėja pirmosios pastangos tapti nepriklausomam nuo tėvų. Taip pat būdingas stiprus prisitaikymas bendraamžių atžvilgiu, lengvai pasiduodama ir jų spaudimui, kartais net blogai įtakai, rizikingoms veikloms. Vidurinėje paauglystėje draugų įtaka išlieka didelė. Vis labiau domimasi priešingos lyties bendraamžiais, užsimezga romantiniai santykiai, patiriama pirmoji meilė, jeigu pastaroji dar nebuvo patirta anksčiau. Tuo pačiu siekiama dar didesnės psichologinės nepriklausomybės nuo tėvų, o dėl artimųjų nenoro šią teisę pripažinti kyla dauguma paauglio konfliktų su suaugusiaisiais. Vėlyvajai paauglystei būdinga didelė nepriklausomybė nuo tėvų, mažėjanti bendraamžių įtaka. Paauglystėje dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją, tapatumo klausimai ypač išryškėja.
Paauglių mąstymo ypatumai ir egocentrizmas
Bandant suvokti paauglių raidos ypatumus svarbiausia yra suprasti jų mąstymą. Šiuo atveju paauglystėje vykstantis formalusis operacinis mąstymas laikomas nauja kognityvine raidos stadija. Formaliajam operaciniam mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti nepriklausomai nuo faktų. Dėl to paaugliai gali laisvai diskutuoti, geriau argumentuoti savo idėjas, vartoti metaforas, palyginimus. Paauglystėje daugiausiai dėmesio skiriama ne realybei, o galimybei. Jų sugebėjimas mąstyti apie tai, kaip viskas turėtų būti, užuot apsiribojus tuo kas yra, leidžia jiems būti idealistais.
Piaget nuomone paauglio reikalavimas, kad realybė paklustu jo idealizmui, rodo atsiradus naują egocentrizmo formą. Formalus operacinis egocentrizmas pasireiškia paaugliui rigidiškai tvirtinant, kad pasaulis taps geresne vieta gyventi tik įgyvendinus jo idealistinę pasaulio sampratą. Paauglys tiki, kad yra labai ypatingas, nepanašus į jokį kitą kokį kada nors gyvenusį asmenį. Tačiau jie negali atskirti, kas jų išgyvenimuose, mintyse yra išties unikalu, nauja visai žmonijai, o kas yra nauja tik jiems patiems.
Dėl tokios savivokos paaugliui atrodo, kad jo emocijos ir jausmai kitokie, intensyvesni ir skausmingesni nei kitų. Taip pat smegenų dalis, kuri reguliuoja sprendimų priėmimą (priekinė kaktinės skilties žievė) vystosi vėliau. Ši smegenų dalis atsakinga už jūsų vaiko gebėjimą planuoti ir galvoti apie savo veiksmų ar impulsų pasekmes bei spręsti problemas. Kadangi ši smegenų dalis pasikeičia vėliausiai, paauglių elgesys dažnai atrodo impulsyvus ir nekontroliuojamas.
Paauglių elgesys ir santykiai su suaugusiaisiais
Paauglystėje paaugliai dažniau renkasi padriką, permainingą ir emocijomis paklūstantį elgesį. Didžiąją laiko dalį nori leisti su draugais, ieško grupių, kuriose galėtų pritapti - „aš esu toks pat kaip ir jie“, „ten mane išklauso“, „mane niekas nemoralizuoja“, „mane paskatina daug ko naujo išbandyti“ (pvz. išgerti, parūkyti), „manęs niekas ten nesmerkia“ - aš esu tarp tų kurie mane supranta.
Ir čia atsiranda didelis noras būti nepriklausomu nuo suaugusių: „aš jau didelis“, „aš jau suaugęs“, „kodėl tu su manimi elgiesi kaip su vaiku“. Šiame tarpsnyje prasideda vieni didžiausių konfliktų su suaugusiais, atsiranda labai didelis pasipriešinimas, prieštaravimas: „tėvai patys blogiausi“, „taisyklės yra visiška nesąmonė“ ir „kaip aš laukiu greičiau išsikraustyti iš šių namų“.
Paauglystėje vyksta naujų autoritetų paieška. Paaugliai prieštarauja, nes nenori būti nugalėti, NORS širdyje pervertina suaugusiuosius ir nori būti į juos panašūs. Paauglys pradeda pastebėti, jog tėvams ne pro šalį būtų išspręsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus. Dažnai dėl blogo paauglių elgesio tėvai linkę kaltinti įsitraukimą į asocialias grupes.
Vaikai ruošiasi šiam amžiaus tarpsniui visą savo gyvenimą: vaikystės patirtis leidžia jiems įgyti įgūdžių, savarankiškumo, pasitikėjimo ir savigarbos, kurių prireiks sėkmingam paauglystės laikotarpio perėjimui ir įžengimui į jaunystę. Šiame etape vaikai vis labiau atsiskiria nuo tėvų, vis dažniau ima naudotis įgytais įgūdžiais. Dabar jis yra beveik suaugęs, gali bendrauti su Jumis beveik apie viską. Šio amžiaus vaikai gali svarstyti naujas idėjas, kurti savo vertybes ir pasirinkti gyvenimo kryptį. Pagrindinė vaiko užduotis šiame amžiaus tarpsnyje - atrasti unikalų identitetą. Šiame amžiaus tarpsnyje jaunuoliai jaučia stiprų poreikį išreikšti save: tai, kas jie yra, o ne tai, kuo jų tėvai nori, kad jie būtų. Svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta šiame etape, yra tas pats, kas vyksta ir kūdikystėje - vaikas eksperimentuoja. Kūdikiai eksperimentuoja su skoniais ir lytėjimu, o paaugliai eksperimentuoja su savo identitetu. Kartais paaugliai gali imti eksperimentuoti su žalingais dalykais, pavyzdžiui, alkoholiu ir kitomis narkotinėmis medžiagomis arba seksu ir santykiais.
Vaikams labiau sekasi sėkmingai pereiti paauglystės laikotarpį, jeigu jų ryšis su tėvais yra šiltas, malonus ir pagrįstas meile, taip pat stabilus, pastovus ir nuspėjamas. Kai jaunuoliai mėgaujasi laiku, leidžiamu kartu su tėvais, jie yra labiau atsipalaidavę kalbėdami su jais, labiau linkę išklausyti tėvų patarimus, išlaikyti pozityvius santykius su jais, suvokia savo tėvus kaip rūpestingus. Jaunuoliai, kurie suvokia savo tėvus kaip kontroliuojančius ar besikišančius į visus jų reikalus, yra linkę vengti savo tėvų, taip pat yra labiau linkę į depresiją ir nerimą.
Šis laikotarpis - tai paskutinis etapas, suteikiantis tėvams galimybę padėti vaikams išbandyti savo sprendimų priėmimo įgūdžius saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Pagal šiuos laikotarpius daromos skirtingos tėvelių klaidos. 1. Tai reiškia, kad vaikas nori priimti sprendimus pats, nenori, kad už jį spręstų tėvai. 2. Vaikas nori išsikalbėti, o tėvams dažnai tokios problemos atrodo nereikšmingos ir nevertos dėmesio. Tėvų atsakas būna: ,,ką čia nusišneki”, ,,čia visiškai nereikšmingas dalykas” ir t.t., taip menkindami vaiko problemas. Tada vaikas supranta, kad tėvai jo nesupras ir savo problemas išsipasakoja draugui. 3. Jei namuose nėra namų taisyklių, o tėvai baudžia paauglį už netinkamą elgesį, prieš tai neaptarę tokio elgesio pasekmių, paauglys jaučiasi blogai, lyg baudžiamas ,,už nieką”.
Kaip tapti geresniu partneriu 2025 m.
Paauglių jausmai ir baimės
Paauglys, paklaustas apie jausmus, dažnai atsako „nežinau“. Kodėl jis neatskleidžia savo jausmų? Paauglys bijo savo pykčio, fantazijų apie mirtį, seksualinių jausmų, dažnai jaučiasi dėl jų kaltas. Todėl labiausiai būtų dėkingas tiems suaugusiesiems, kurie bando atspėti, kas dedasi jo širdyje.
Paaugliai pradeda nerimauti, nes bijo nepateisinti tėvų lūkesčių, nesugeba bendrauti su draugais, baiminasi aplinkinio pasaulio, laukia iš aplinkinių agresijos. Dažnai tėvai įsivaizduoja žiną, ką jaučia vaikas, stebi jį, ieškodami blogio požymių. Iš tiesų neretai paaugliai jaučiasi labai vieniši ir galvoja, kad jų tėvai niekada taip nesijautė. Kita vertus, paauglys, kuris vieną dieną tvirtino, jog nenori gyventi, kitą jau šypsosi. Paauglio vidinis pasaulis kupinas prieštaravimų: noras įsilieti į grupę ir noras išsiskirti, turėti savo požiūrį ir sekti autoritetais, troškimas būti priimtam ir nepasitikėjimas aplinkiniais, pažeidžiamumas ir grubumas. Kai smarkiai kinta gyvenimo aplinkybės, reikia iš naujo susivokti, kas esi, pasirinkti, kaip elgsiesi. Keičiasi paauglio aplinka, bendraklasiai ir draugai tampa kitokie, keičiasi jo kūnas, dažnai jis ima atrodyti svetimas ir negražus.
Savęs vertybės kėlimas ir grupės įtaka
Kaip paauglys siekia aukštesnio savęs vertinimo? Puiku, jei vaikinas ar mergina stengiasi įgyti pasiekimų tokioje srityje, kuri vertinama draugų: sukaupia muzikos kolekciją, užsiima karate. Bet dažnai savo vertė keliama „paprasčiau“ - paaugliai jungiasi į grupeles, kuriose gali pažeminti silpnesniuosius, kautis prieš bendrą priešą, susilieti su stipriu lyderiu. Todėl labai nemėgsta, kai kritikuojama jų grupė, nes tai yra jų „mes“.
Įžengęs į paauglystę žmogus aptinka savo vidinį pasaulį. Paauglys ima galvoti: „Ar aš toks kaip tėvai, ar kitoks? Koks esu kaip vyras ar moteris? Ką noriu veikti?” Paaugliui sunku apibrėžti savo norus, todėl jis labai nori sužinoti, ką apie jį galvoja kiti. Naujai suvoktos mintys ir jausmai jam atrodo reikšmingi ir nepanašūs į niekieno kito. Draugui norisi išpasakoti savo sielos paslaptis, per bendravimą su kitu paauglys pažįsta save. Daugelis suaugusių žmonių atsiskleidžia ir pasitiki tik artimaisiais, o su draugais juos sieja bendresni interesai. Tuo tarpu paauglys visus santykius pradeda ieškodamas visiško pasitikėjimo.
Išvaizda ir tarpusavio santykiai
Viena opiausių paauglių problemų - tai susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Besikeičianti figūra, neįprastose vietose besikalantys plaukai, nuolat iškylantys spuogai. Tad nėra ko stebėtis, kodėl paaugliai tiek daug laiko praleidžia prie veidrodžio. Ir, deja, retai būna patenkinti tuo, ką mato, tačiau kuo labiau paauglys pasitiki savimi, tuo lengviau jam susidoroti su šiomis laikinomis problemomis.
Paauglystės laikotarpiu pakinta berniukų ir mergaičių tarpusavio santykiai. Atsiranda domėjimasis vienas kitu, noras patikti. Mergaitės pralenkia berniukus fiziniu išsivystymu, tai berniukus verčia jaustis nevisaverčiais.
Draugystė ir bendraamžiai
Jaunimas mėgsta laiką leisti kartu su draugais. Šių susitikimų tikslas dažniausiai būna - tiesiog pasėdėti, pabūti kartu. Daugeliui suaugusiųjų toks laiko leidimas atrodo betikslis, bet merginoms ir vaikinams padeda geriau susipažinti, kol jie dar vengia griežtai susiskirstyti į poras. Susitikimai su bendraamžiais leidžia atsipalaiduoti. Su draugais galima jaustis individualybe. Jaunimui yra svarbūs laisvi santykiai ne šeimoje. Kad išsaugoti tvirtus draugiškus santykius reikalinga rimtai atsižvelgti į kitų nuomonę ir norus. Niekur kitur jaunimas taip gerai neišmoksta gerbti kitokį požiūrį kaip bendraudami su bendraamžiais. Jie mokosi suprasti save ir kitus, konkuruoti, mokosi suaugusiųjų santykius.
Su draugais susitikimų metu dalijamasi išgyvenimais, kuriuos ne visada gali atskleisti tėvams, jei santykiai šeimoje pernelyg konfliktiški. Svarbūs draugystės elementai tampa pasitikėjimas, ištikimybė, interesų bei pomėgių bendrumas. Tarp vaikinų draugystės pamatas dažniausiai yra bendri užsiėmimai (automobilių priežiūra, sportas ir kt.), bendra veikla, o merginų - emocinis santykis, abipusis artumas.
Kadangi į jaunimo susitikimus susirenka merginos ir vaikinai, natūraliai susiporuojama. Imamos reikšti simpatijos, flirtuojama, keliamos pavydo scenos, žaidžiami “poravimosi žaidimai”. Kaip pavyzdžiui: Kodėl jaunuoliai eina į kiną? Kokį poreikį jie tenkina? O gi, tenkina intymumo ir privatumo poreikius.
Tikra paauglių draugystė pasireiškia pasiruošimu padėti draugui. Paauglių draugystės idealas - visada kartu, viską pusiau.
Paauglių meilė ir seksualumas
Dažniausiai meilės ir lytinių santykių klausimas tampa aktualus vyresnėse klasėse, kai jaunuoliai jau nebebijo apie šį jausmą atvirai kalbėti. Paauglystė, jaunystė tai lytinio intereso sustiprėjimas. Ima aktyviai reikštis tarpusavio simpatijos, meilės ar susižavėjimo kupini žvilgsiai, prasideda seksualinės patirties kaupimas.
Tyrimai rodo, kad 13% 14-17 metų lietuvių paauglių yra turėję lytinių santykių. 16 - 17 metų amžiaus grupėje paauglių, turinčių seksualinės patirties, yra dvigubai daugiau nei 14 - 15 metų amžiaus grupėje. Vaikinų, turėjusių lytinių santykių, apie pusantro karto daugiau nei merginų.
Palyginę merginų ir vaikinų pirmųjų lytinių santykių motyvus galime pastebėti, kad merginos pirmąją sueitį dažniau (84%) nei vaikinai (39%) yra linkusios aiškinti noru įrodyti meilę draugui ar baime jį prarasti. Vaikinams (63%) daugiau nei merginoms (43%) būdingesnis fiziologinis poreikis. Abiejų lyčių paaugliams labai svarbus pirmųjų lytinių santykių motyvas yra naujų įspūdžių ir pažinimo poreikis. Tai aštrių pojūčių ir išgyvenimų paieška, smalsumas ir noras fiziškai pažinti priešingos lyties asmenį. Taip pat paaugliai siekia atrodyti suaugę ir populiarūs tarp draugų.
Tėvystė paauglystėje: ko tikėtis ir kaip reaguoti?
Brendimas yra eilė natūralių pokyčių, kuriuos išgyvena kiekvienas vaikas. Kai kurie paaugliai ir jų šeimos sunkiau priima ar net priešinasi šiems pokyčiams, o kiti išgyvena šį laikotarpį be didesnių rūpesčių. Paauglystėje vykstantis lytinis brendimas pasireiškia fiziniais, seksualiniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais. Yra sunku numatyti, kiek laiko jūsų vaikas išgyvens brendimą - jis gali trukti nuo 18 mėnesių iki 5 metų.
Paauglystėje nuotaikos pokyčiai, energijos lygio ir miego įpročių svyravimai yra normali raidos dalis, kaip ir svyravimai tarp siekio elgtis nepriklausomai ir noro sulaukti tėvų paramos. Tai gali sukelti sunkumų tėvų ir vaikų santykiuose. Brendimo metu fiziniai, hormoniniai ir emociniai pokyčiai taip pat gali sukelti elgesio pokyčius - paauglys gali pradėti kitaip bendrauti su šeima ir draugais. Pavyzdžiui, iki tol buvęs meilus ir daug bendraujantis vaikas gali pradėti elgtis atžagariai, mažiau bendrauti, daugiau laiko leisti savo kambaryje. Arba, priešingai, buvęs uždaresnis vaikas, pradeda ieškoti socialinių ryšių už šeimos ribų, užmezga daug įvairių pažinčių.
Jūsų vaikas turi sukurti savo tapatybę ir todėl jam reikia plėsti pažinimo ribas už savo šeimos ribų. Paaugliai mezga naujas draugystes, jungiasi į įvairias grupes ir taip kaupia patirtį apie santykius. Jie nori išmėginti įvairias veiklas ir mokosi įveikti neišvengiamus iššūkius, kurie gali kilti, kai paauglys praplečia savo socialinio pasaulio supratimą. Paaugliai, mokydamiesi atsiskirti ir tapti individualia, atskira nuo tėvų, asmenybe, neretai pradeda abejoti tėvų draudimais ir taisyklėmis.
Brendimas ir paauglystė yra laikas, kai vaikai tampa savarankiškesni (pavyzdžiui, patys atvyksta į mokyklą ir iš jos). Kartu paaugliai gali pradėti tyrinėti savo seksualinę ir lytinę tapatybę susitikinėjant su patinkančiais bendraamžiais (ir ne tik) ir mezgant romantiškus santykius. Paaugliai ir jaunuoliai taip pat gali būti jautrūs savo išvaizdai ir kūno pasikeitimui. Privatumas ir asmeninė erdvė jiems gali tapti labai svarbu.
Kaip padėti paaugliui?
Nuotaikos svyravimai yra normalūs ir tikėtini paauglystėje. Vienas geriausių būdų yra saugus ir patikimas ryšys su paaugliu - jūsų sūnus ar dukra turi būti užtikrinti, kad jūs, tėvai, esate suaugusieji, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima kalbėtis sudėtingomis temomis, nebijant smerkimo ar gėdos. Pagirkite savo paauglį už jo pastangas, pasiekimus ir teigiamam elgesį. Stenkitės palaikyti savo paauglių saviraišką, net jei kai kurie iš jų saviraiškos būdų jums atrodo keistai, pavyzdžiui, šukuosena arba keistas ar kitoks drabužių pasirinkimas. Mokykitės priimti savo vaikų privatumo poreikį. Visada pasibelskite prieš įeidami į jų kambarį. Jei gerbsite savo augančio vaiko privatumo poreikį, tai tiesiogiai sustiprins jūsų santykius su juo.
Paaugliai dažniausiai yra susirūpinę dėl savo brendimo požymių, kūno formos ir dydžio. Geriausias dalykas, kurį galite padaryti, tai klausytis be smerkimo ir paaiškinti, kad kūnai būna įvairių formų ir dydžių. Užjauskite vaikus dėl pokyčių, kuriuos jie patiria, ir patikinkite juos, kad pokyčiai yra normalūs ir kad daugelis yra tik laikini. Jei jūsų vaikui dėl brendimo atsirado odos bėrimų ar spuogų, pasikalbėkite su juo, kaip jis jaučiasi. Jei tai vargina vaiką, paklauskite, ar norėtų kreiptis į gydytoją. Jei jūsų vaiko branda prasidėjo ankstyvame arba vėlyvame amžiuje, tuomet jis / ji gali jaustis kitoks nei bendraamžiai. Galite nuraminti paauglį, paaiškindami, kad kiekvieno asmens raida vyksta savo tempu.
Dažnai pasitaiko, kad tėvai ir paauglys daugiau ginčijasi tarpusavyje, ir tai normalu. Tėvų gerai apgalvotos pastangos padėti paaugliams priimti teisingą sprendimą gali būti ne tai, ko jie tikisi išgirsti. Stenkitės išlikti ramūs paauglių pykčio protrūkių metu. Turėkite omenyje, kad jūsų vaikas nenori jūsų nuliūdinti ar įskaudinti; jis tiesiog gali nesuvokti, kaip jo žodžiai jus veikia. Atminkite, kad tai laikina. Konfliktas su paaugliu dažniausiai yra vienas sunkiausių ir yra ženklas, kad jūsų vaikas bręsta. Prieš kalbėdami apie problemą, palaukite, kol vaikas nurims. Vaikai mokosi, kaip reguliuoti savo emocijas pagal tai, kaip jūs reaguojate, kai namuose kyla konfliktas. Aktyviai klausykite. Skirkite laiko išklausyti savo vaiką ir parodykite jam, kad iš tikrųjų klausotės ir bandote suprasti jo požiūrį. Paaugliai labai jautrūs nepagarbai, todėl susitelkite ir kantriai išklausykite vaiko nuomonę, net kai nepritariate jai. Būkite atviri savo jausmams. Paaiškinkite, kaip vaiko elgesys jus veikia.
Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis. Tuo metu keičiasi kūnas, mąstymas, bandoma suvokti, kas aš esu bei kuo skiriuosi nuo kitų. Kylančius emocinius sunkumus būtina spręsti kuo greičiau, nes į juos nereaguojant gali vystytis dar sudėtingesni ir gyvenimo gerovę trikdantys reiškiniai, tokie kaip, depresija, panikos atakos, nemiga, sutrikusi sveikata. Kaip atpažinti ir padėti paaugliui susidūrus su emociniais sunkumais, pataria psichologė bei viena iš „Mentor Lietuva” vasaros stovyklos vadovių Vaida Galkontaitė.
„Vaizdžiai tariant, asmens emocijos ir elgesys yra tarsi ledkalnis. Šiuo atveju elgesys yra ledkalnio viršūnė, kuri matoma ir pastebima, tačiau po ja slypi dar didesnis darinys - emociniai sunkumai, kuriuos sudėtinga pamatyti. Kylančios emocijos veikia mūsų elgesį. Pavyzdžiui, jei vyrauja nuolatinė įtampa, nerimas, priešiškumas, tuomet natūralu, kad paauglys ieško būdų, kurie padėtų tuos jausmus sumažinti. Deja, nutinka taip, kad pasirenkami būdai yra žalingi ir neefektyvūs, tokie kaip, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, smurtas”, - apie ryšį tarp emocijų ir elgesio kalbėjo specialistė.
Pasak psichologės, manyta, kad paauglių emociniai ir elgesio sunkumai būna ryškiausi 15-16 metų amžiaus, tačiau dirbdama su jaunimu ji pastebi, kad elgesio sunkumai pasireiškia anksčiau - jau 12-13 metų vaikams. Galima numanyti, kad tam įtakos turi ankstesnis vaikų brendimas.
Tyrimai rodo, kad paauglių patiriami emociniai ir elgesio sunkumai per pastaruosius 10 metų padidėjo. Tam įtakos gali turėti tai, jog vaikai sulaukia mažiau dėmesio iš savo šeimos ir artimųjų. Svarbu nuo kūdikystės atsiliepti į vaiko saugumo, meilės, fizinius poreikius, padėti vaikui pažinti aplinkinį pasaulį bei savo emocijas, priimti, vertinti vaiką tokį, koks jis yra, nesistengiant jo pagerinti”, - sakė stovyklos vadovė.
Vaikui svarbu, kad suaugusieji, ypač artimiausi, padėtų save suvokti bei rodytų teisingą pavyzdį, kaip priimti savo emocijas. Tuo tarpu paauglio mąstymas keičiasi, jis gali pradėti suvokti abstrakčius dalykus, labiau pažįsta save, supranta priežasties ir pasekmės ryšį, tad turi daugiau galimybių atrasti tinkamų būdų priimti savo emocijas”, - pasakojo specialistė. Ji pabrėžė, jog paauglystėje labai svarbu, kad šalia būtų bent vienas suaugęs asmuo, kuris paaugliui galėtų būti pavyzdžiu ir parodytų įvairių būdų, kaip priimti emocijas bei tinkamai jas išreikšti.
Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės. Visgi, reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiai.
Nors paauglystė yra laikotarpis, kai jaunuoliams vis svarbesni tampa draugai, tačiau svarbūs išlieka ir tėvai. „Jų užduotis yra atsižvelgti į paauglio poreikius, tokius kaip, saugumas, pripažinimas, pasitikėjimas. Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės. Visgi, reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiai”, - patarė psichologė V. Galkontaitė.
Saugumą, būtinas ribas, o kartu ir pakankamą laisvę paaugliai randa vasaros stovyklose. „Paauglystėje atsiranda poreikis būti su bendraamžiais, bet svarbu, jog būtų suaugęs asmuo, kuris paaugliui taptų autoritetu. Deja, dažnu atveju tėvų autoritetas paauglystėje sumažėja ir tai yra natūralus procesas. Tuo tarpu stovykla yra puiki erdvė ne tik būti tarp bendraamžių, mokytis bendrauti, įsilieti į grupę. Šalia taip pat yra vadovas, kuris paaugliui tampa draugišku autoritetu”, - sako Vaida Galkontaitė. - „Stovykloje paauglys gali saugioje aplinkoje mokytis pažinti savo emocijas, jas įvardinti bei išreikšti, stiprinti pasitikėjimą savimi. Patirtis joje padeda geriau pažinti save bei sėkmingiau prisitaikyti realiame gyvenime, tad svarbu pasirinkti vaiko poreikius atliepiančią bei tinkamomis vertybėmis besivadovaujančią stovyklą.”
Kada Kreiptis Į Specialistus? Jei paauglys pradeda elgtis agresyviai, atsitraukite ir paaiškinkite jam, kad galėsite tęsti pokalbį, kai jis nurims. Suteikite savo paaugliui... Paauglystė - tai laikas, kai žmogus pradeda kelionę į suaugusiųjų pasaulį, ir dažniausiai tai įvyksta su nedidele doze chaoso ir sumaišties.
Vienas iš pagrindinių šio amžiaus uždavinių - padėti vaikams pradėti giliau pažinti save. Tėvams ir auklėtojams tenka sudėtinga užduotis - leisti vaikui suprasti, kaip jis mato save ir kaip jį mato kiti. Svarbu skatinti vaiką išmokti atskirti emocijas ir suprasti, ką jam iš tikrųjų reiškia patiriami jausmai. Šio laikotarpio pagrindinis tikslas yra išmokyti vaiką atlikti vidinę analizę ir vertinti savo pojūčius, siekiant suprasti, kas yra „tiesa - melas“ arba „saldumas - kartėlis“. Kartais vaikui gali atrodyti, kad jį užvaldo vidinis sukūrys. Tuomet itin svarbu, kad šalia būtų kantrus suaugęs žmogus, kuris galėtų padėti išnarplioti šį emocinį kamuolį. Nors ankstyvoji paauglystė atrodo kaip chaotiškas ir emocijomis perpildytas laikas, būtent dabar dedami pamatai būsimoms vertybėms ir savivokai. Skatinant vaiką gilintis į savo veiksmų priežastis, jis mokosi suprasti ne tik savo elgesį, bet ir visą jį supantį pasaulį. Tad nors šis laikotarpis ir kelia iššūkių, jis taip pat yra nepaprastai įdomus. Padėdami vaikui suprasti save, suaugusieji prisideda prie jaunos asmenybės augimo. Šis laikotarpis nėra lengvas, tačiau jame slypi daug gražių ir įdomių momentų.
Paauglystė dažniausiai yra įvardijama kaip greitų bei esmingų psichologinių ir fiziologinių pasikeitimų laikotarpis. Šiame laikotarpyje augantis vaikas susiduria su vidiniu poreikiu įtvirtinti save ir savo tapatybę, atsiskirti nuo savo tėvų / globėjų, atskleisti savąsias galimybes. Paauglystėje baigia formuotis svarbios asmens savybės tokios, kaip suvokimas ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už veiksmus ir pasirinkimus, gebėjimas įvertinti ir valdyti rizikas, įsitvirtina vertybės. Būtent paauglystėje mokomasi bendradarbiauti, užmegzti ir valdyti draugystės bei meilės ryšius. Tačiau nepaisant aukščiau paminėtų svarbių pokyčių asmens gyvenime šis periodas yra vis dar sunkiai suprantamas. Dauguma paauglių išgyvena šį amžiaus laikotarpį su įvairiais jausmais dėl prielaidų, kurias kiti turi apie juos.
„Paauglys“ gali būti patogi etiketė, tačiau tarkim daikto pasirinkimas pagal savo apsibrėžtą etiketę nesuteikia garantijos, kad ji parinkta tinkamai. Paaugliai yra sunkūs ir su jais neįmanoma susikalbėti. Tai vienas dažniausių mitų apie šią amžiaus grupę, nes paauglius sudėtinga valdyti. Daugelis tėvų su baime laukia, kada jų vaikai taps paaugliais. Jie iš anksto psichologiškai ruošiasi vaikų paauglystei su nuostata, kaip sunku bus susitvarkyti su savo jaunuoliais. Įprasta girdėti komentuojant, kad dabar jūsų vaikas yra tik kūdikis, bet palaukite ir sužinosite, ką reiškia auginti vaikus, kai jūsų vaikas taps paaugliu. Ne tik tėvai ir kiti suaugusieji tikisi, kad šie teiginiai pasitvirtins po kelerių metų. Šiuos pasisakymus girdi ir augantys vaikai. Jie auga klausydamiesi tokių neteisingų nuostatų ir dauguma jų atitinkamai pasiruošia.
Paaugliai yra tokie savanaudiški ir nieko nevertina. Daugelis tėvų jaučiasi nusivylę, kad jų paaugliai vaikai yra susikoncentravę tik į savo poreikius ir mano, kad jie yra savanaudiški ir nemoka vertinti tėvų pastangų. Tačiau paaugliai gali būti savanaudiški ar nesavanaudiški, kiek gali būti ir suaugusieji. Nėra biologinių įrodymų, kad paaugliai yra daugiau savanaudiški nei kitos amžiaus grupės. Vaikai elgiasi savanaudiškai, greičiausiai todėl, kad jie yra „išlepinti“ arba turi tam tikrų neišspręstų emocinių ar psichologinių klausimų. Ir kodėl taip nutinka? Nes mūsų visuomenėje daug kas vertinama pagal grynųjų pinigų vertę. Vaikai yra didžiausia jų tėvų investicija. Kai kurie tėvai stengiasi suteikti savo vaikams viską, ko patys neturėjo vaikystėje - daiktų arba saugios aplinkos. Ir dažnai tai supainioja su per dideliu nuolaidžiavimo vaiko norams ar net „gadinimu“ - paaugliams nėra būtinos pareigos, jų prašymai tenkinami besąlygiškai, pavyzdžiui, perkant vertingesnius daiktus nei išgali tėvai ar patys jie gali sau leisti ir pan. Kitas aspektas - tėvai labai nori, kad vaikai teigiamai reaguotų į jų pastangas rūpintis jais. Jie jautriai reaguoja, kai paauglys su nepasitenkinimu žvelgia į tai. Klaidinga būtų manyti, kad vaikas nevertina tėvų rūpesčio, nes yra paauglys. Gali būti kažkokios kitos priežastys, dėl kurių vaikas nėra dėmesingas ar dėkingas tėvams, bet ne amžiaus tarpsnis. Deja, daugeliu atvejų tėvai turi pamąstyti ir prisiimti atsakomybę, jei jų vaikai, įskaitant paauglius, yra orientuoti į save ir turi sunkumų išreiškiant dėkingumą.
Technologijos sugadina paauglius. Kitas populiarus klaidingas požiūris į paauglius yra tai, kad jie pernelyg priklausomi nuo technologijų ir juos neigiamai veikia jų mobilieji telefonai, internetas ir socialiniai tinklai. Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra pasiekusi aukštą lygį tiek paauglių (ir net vaikų), tiek ir suaugusiųjų tarpe - abi amžiaus grupės vis daugiau laiko praleidžia su savo mobiliaisiais įrenginiais. Taigi, nėra teisinga kaltinti vien paauglius dėl plataus technologijų naudojimo.
Paaugliai greitai įsitraukia į neatsakingus santykius. Šis įsitikinimas susijęs su suaugusiųjų nerimu, kad paauglių susižavėjimo santykiai labai greitai peršoks į fizinius santykius. O neatsakingas seksas reiškia didesnę ankstyvo nėštumo ar paauglių tėvystės tikimybę. Lietuvoje yra siekiama, kad jau mokykloje būtų pradėtas lytiškumo ugdymas, paaugliai būtų supažindinami su apsisaugojimo priemonėmis. Lietuva pagal statistiką niekuo nesiskiria nuo kitų ES šalių - ankstyvų lytinių santykių ir ankstyvo tapimo tėvais tendencijos mažėja. Ir dar svarbu paminėti, kad paauglių ir jaunuolių apklausos duomenys teigia, kad jie kritiškiau vertina „apgaudinėjimą“ artimuose santykiuose (moralę) nei suaugusieji. Kita vertus, paaugliai ir jaunuoliai elgiasi pagal visuomenėje priimtinas / leidžiamas normas.
Paaugliai nori savarankiškumo, labiau klauso savo draugų ir tėvai jiems nebėra svarbūs. Tiesa, kad paaugliai siekia savarankiškumo. Tačiau nuomonė, kad tėvai nėra svarbūs jų gyvenime arba, kad draugai yra daug svarbesni, nėra teisinga. Taip, paaugliai nori ryšio ir ieško bendravimo už šeimos ribų su kitais, draugais, mokytojais, būrelių vadovais ir treneriais. Bet jie taip pat nori ryšio savo šeimose, su savo tėvais, seneliais ir broliais ir seserimis. Tai, ko jie iš tikrųjų trokšta, yra tarpusavio priklausomybė ir abipusiškumas, kitaip tariant, bendrystės. Paauglių bendraamžiai dažnai kelia nerimą tėvams. Jie neretai mano, kad jų vaikai labiau vadovaujasi savo draugų, o ne savo mamos ar tėčio patarimais. Tai klaidingas įsitikinimas. Daugybė tyrimų apie tėvų ir vaikų ryšį teigia, kad dauguma mažų vaikų dievina savo tėvus. Jie nori jiems įtikti. Tačiau, kai suaugusieji pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą vaikais jiems augant, tokie vaikai pradeda daugiau kreiptis pagalbos į savo draugus ar kitus asmenis, kuriais jie pasitiki.
Paaugliai negerbia ribų ir visada bando ribas. Tai klaidinantis įsitikinimas, nes tai yra ne apie pagarbą. Tai daugiau apie paauglystės raidos uždavinius, o paauglystė yra tyrinėjimo, smalsumo ir naujumo ieškojimų laikas. Smalsumas staigiai ir stipriai auga paauglystėje. Taip yra todėl, kad vystosi tam tikros smegenų dalys, kurios skatina motyvaciją ir atlygio siekimą. Ir kartu su jomis atsiranda ryšiai tarp smegenų struktūrų, dėl ko paaugliai gali suvokti vis sudėtingesnius dalykus, jų mąstymas ir veiksmai tampa tikslingesni. Daugeliui vaikų kūrybiškumas atsiskleidžia paauglystėje, o elgesį formuoja paauglių patirtis ir išmokti įgūdžiai.
Kuo svarbu atsisakyti klaidingų nuostatų ir įsitikinimų apie paauglystę? Nes tai padeda atsiverti ir priimti į paauglystę įžengusį vaiką be jokio šališkumo. Paprastai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į paauglystę prasideda nuo 9 iki 13 metų. Kokie gi požymiai gali padėti nustatyti, jog prasidėjo naujas etapas? 1. Vaikas nustojo reaguoti į prašymus, tapo slėpingesnis, demonstruoja agresiją. 2. Prasideda problemos mokykloje: vaikas atsisako mokytis, neatlieka namų darbų, dažnai ginčijasi su tėvais, greitai praranda susidomėjimą pradėtu darbu. 3. Nenori tvarkyti kambario, daro netvarką, atsisako ką nors daryti namuose. 4. Reikalauja asmeninės erdvės, ignoruoja šeimos vertybes ir daugiau laiko praleidžia su draugais, o ne su šeima. 5. Jis gėdijasi savo tėvų, nepakenčia jam rodomo švelnumo apraiškų. 6. Vėlai eina miegoti, pirmenybę teikia bendravimui socialiniuose tinkluose. 7. Lygiuojasi į įvairiausius jaunimo stabus ar vyresnius draugus, stengiasi atrodyti vyresnis. 8. Reikalauja daugiau laisvės, tampa savikritiškas, labai neorganizuotas. 9. Dažniau apninka prasta nuotaika, susierzina dėl smulkmenų, piktai reaguoja į tėvų juokelius. 10. Daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai. Paauglystė yra labai rimtas jūsų vaiko gyvenimo etapas. Parodykite savo vaikui pagarbą. Stenkitės ne taip agresyviai reaguoti į paauglio išpuolius. Palaikykite jį ir priimkite jį tokį, koks jis yra. Svarbiausia, kad jūsų vaikas jaustų palaikymą, supratimą ir meilę! Atminkite, kad šiuo laikotarpiu jūsų sūnus tampa jaunuoliu, o dukra - mergina.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
