Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų Mokymosi Tikslų Supratimas ir Ugdymosi Kontekstai

Mokytis vaikas pradeda gana anksti ir jau tuomet formuojasi jo požiūris į mokymąsi. Nors yra nemažai vaiko pasiekimų tyrimų, tačiau tik nedaug - mokymosi tikslų supratimo kaitos. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vaikai supranta laiko sąvokas, erdvės santykius ir mokymosi tikslus įvairiais amžiaus tarpsniais, kokie veiksniai daro įtaką šiam suvokimui ir kokie ugdymo metodai gali padėti vaikams geriau orientuotis aplinkoje ir suprasti mokymosi prasmę. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais, psichologijos teorijomis ir ikimokyklinio ugdymo gairėmis.

Mokymosi Tikslų Sampratos Tyrimai Ikimokykliniame Amžiuje

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti mokymosi tikslų sampratą ikimokykliniame amžiuje. Tam buvo atlikti du tyrimai. Pirmajame tyrime, siekiant palyginti ketverių ir šešerių metų vaikų bei ikimokyklinio amžiaus berniukų ir mergaičių mokymosi tikslų supratimą, dalyvavo 121 ikimokyklinio amžiaus vaikas. Antrajame tyrime, siekiant palyginti kaimo ir miesto vaikų mokymosi tikslų supratimą, buvo apklausti 62 penkiamečiai.

Duomenys buvo renkami taikant tris metodikas - „Pasakojimo siužeto pasirinkimas“ (Li, 2004a), „Pasakojimo užbaigimas“ (Wang and Leichtman, 2000), „Gimtadienio norų tyrimas“ (Li, 2004a) - ir atliktas jų kiekybinis bei kokybinis kodavimas. Pirmojo tyrimo rezultatai atskleidė, kad šešerių metų vaikai nuosekliau nei ketverių metų vaikai apibūdina mokymosi reikšmę.

Kalbos Suvokimo Svarba Vaikų Raidai ir Mokymosi Tikslų Supratimui

Gebėjimas suprasti kalbą yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Kalba apibūdinama kaip ženklų sistema, atliekanti pažintinę (informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo), išreiškimo (ekspresinę, norų, tikslų, jausmų), bendravimo (komunikacijos, informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkcijas. Bet kokia mintis kyla ir plėtojasi kartu su kalba. Kuo aiškiau įsisąmoninama mintis, tuo tiksliau ji išreiškiama žodžiais, sąvokomis, sakytine, o vyresniame amžiuje - ir rašytine kalba.

Psichologai kalbą tyrinėja kaip pažinimo, mąstymo ir bendravimo priemonę. Bendraujant svarbu ne tik žodžiai, bet ir intonacija, mimika, gestai, neverbalinės (nežodinės) išraiškos priemonės. Kalbėdamas vaikas geriausiai ir tiksliausiai išreiškia savo poreikius, mintis ir emocijas, praneša aplinkiniams jam reikšmingą informaciją ir paskatina juos vienaip ar kitaip veikti.

Kalbos suvokimas yra kalbos vienetų, t. y. įvairių kalbos garsų analizė ir sintezė. Suprasti kalbą padeda jos leksika, t. y. žodžiai. Svarbiausia žmogui yra dalykinė žodžio reikšmė. Kalbos supratimas - tai minties elementų analizė ir sintezė, sąvokų ir sprendimų, atspindinčių tikrovės daiktų ir reiškinių santykius, suvokimas. Abu procesai - kalbos suvokimas ir supratimas - tarpusavyje glaudžiai susiję. Žodžių prasmė suprantama tik tada, kai vaikas išmoksta sieti konkrečius daiktus, jų požymius ir veiksmus su juos atitinkančiais žodžiais, t. y. išmoksta suvokti pačią kalbą. Kalbai išmokti bei ją suprasti svarbią reikšmę turi gramatika ir jos dėsningumai.

Lyčių Skirtumai Kalbos Suvokime

Čikagos Northwesterno universiteto mokslininkai pirmieji nustatė, kad vaikams atliekant kalbėjimo užduotis, tam tikra mergaičių smegenų sritis yra aktyvesnė nei analogiška berniukų smegenų sritis. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių - abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus.

Ugdymosi Kontekstų Kūrimas ir Principai

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Kontekstų Įvairovė Ikimokykliniame Ugdyme

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Šis požiūris išskiria kelis pagrindinius kontekstus:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.

Suvokimo Bendrieji Aspektai

Suvokimas, percepcija (lot. perceptio), visuma psichinių procesų, dėl kurių susidaro suvokinys (perceptas) sąmonėje. Suvokiama tada, kai sudirginamos atitinkamų nervų galūnės - receptoriai. Suvokimas susijęs su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, jį veikia pažinimo motyvai, emocijos, pojūčiai, bet yra ne jų suma, o kokybiškai skirtinga pažinimo pakopa, kurią apibūdina sąveika su kitais psichiniais procesais, individo savybėmis ir patirtimi.

Suvokimo specifiką nusako suvokimo daiktiškumas, selektyvumas (iš daugybės veikiančių stimulų atrenkami ir suvokiami tik tie, kurie sužadina subjekto budrumą), suvokimo visybiškumas, struktūriškumas (visumos dalių struktūriniai santykiai), konstantiškumas, įprasminimas (būdingas tik žmogaus suvokimui, reiškiasi daiktų funkcijų, jų reikšmės samprata ir žodiniu jų pavadinimu). Ankstesnė patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija.

Šias savybes veikia sensorinių sistemų funkcionavimas, amžius, intelektas, socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Pagal vyraujančias sensorines sistemas skiriama regimasis, girdimasis, lytimasis ir kiti, pagal suvokiamos tikrovės ypatumus - erdvės (daiktų erdvinių savybių), kalbos, muzikos, kito žmogaus, judėjimo, laiko suvokimas. Anksti išmokstama skirti dydį ir kiekį.

Laiko Suvokimo Raida Ikimokykliniame Amžiuje

Laiko suvokimas yra labai sudėtingas procesas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdieniniame savo gyvenime nuolatos susiduria su erdvės ir laiko suvokimu, per mažas šių dalykų suvokimas gali sukurti vaikų mokymosi, komunikavimo ar kasdienio gyvenimo problemas. Laiko suvokimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus, įgytos gyvenimiškos patirties, nuolat keičiasi. Laiko suvokimo jausmas dar neapibendrintas, o taikymo sfera labai siaura. Kasdieninė mūsų gyvenimo veikla, jos ritmas padeda susidaryti sąlyginiams laiko suvokimo refleksams.

Amžiaus Tarpsniai ir Laiko Suvokimas

• Trejų Metų Vaikai: Apie trečius metus vaikui sunku įvertinti ir išmatuoti laiką. Sunku vien todėl, nes pirmiausia reikia nurodytą intervalą įvertinti, o paskui jį išmatuoti.
• Penkerių Metų Vaikai: Penkerių sulaukęs vaikas atpažįsta keletą raidžių ir moka suskaičiuoti iki penkių-dešimties, tačiau gerai supranta tik pirmųjų 3-5 skaičių prasmę. Jis taip pat supranta žodžių šalia, už, po reikšmę, suvokia tokius terminus kaip rytas, vakaras, vėliau, po to, vakar, rytoj, bet laikrodžio dar nepažįsta. Tokio amžiaus vaikas jau moka papasakoti, kaip reikėtų padaryti vieną ar kitą darbą, gali atpasakoti įvykių seką laike, apibūdinti daiktus, nusakyti jų savybes.
• Šešerių Metų Vaikai: Šešerių metų vaikai geriau išmoksta prieveiksmius, reiškiančius įvykių greitį ir laiko lokalizaciją, prasčiau - prieveiksmius, reiškiančius trukmę ir nuoseklumą. Laiko santykiai yra santykiški, todėl svarbu, kad vaikai mokėtų tiksliai vartoti specialius žodžius.

Veiksniai, Formuojantys Laiko Jausmą

Laiko jausmą formuoja veiklos motyvacija ir požiūris į veiklą. Įvairių įvykių kupinas turiningas laikas bėga nepastebimai, jo trukmę vertinti labai sunku. Ir priešingai, kuo vaikui monotoniškesnė laiko tėkmė, kuo skurdesnis veiklos turinys, tuo ilgesnė atrodys laiko trukmė palyginti su realiąja. Uždavinių įtaką laiko trukmės suvokimui galima išreikšti tokiu dėsniu: visomis tomis pačiomis aplinkybėmis laikas atrodo trumpesnis, kai organizmas aktyvesnis. Juo didesnio aktyvumo reikia uždaviniui spręsti, tuo labiau atrodo, kad jam yra skirta mažiau laiko.

Motyvacijos įtaka laiko trukmės suvokimui matyti iš to, kaip žmogus vertina savo veiklą. Kai esamo situacija žmogaus nedomina, o dėmesys nukreiptas į būsimą veiklą, laikas prailgsta. Vaikams nustatant laiką įtakos turi suinteresuotumas veikla. Įdomi veikla prabėga greitai, jos trukmės vaikai tarsi nepastebi, todėl ir vertina neobjektyviai.

Laiko Suvokimo Ugdymo Metodai

Svarbu su vaikais stebėti gamtoje vykstančius pokyčius bei susieti juos su laiku. Nedidelius laiko tarpus, savaitės dienas, savaitės laiko tarpą ir vienos minutės trukmę, paremtus sensoriniu patyrimu, vaikai mokosi nustatyti pagal savo veiklą. Laiko vaizdinių formavimo metodika apima serijacijos pratybas. Taip pat svarbu supažindinti vaikus su įvairiais laiko matavimo prietaisais ir paaiškinti, kaip jais naudotis.

tags: #mokymosi #tikslu #supratimas #ikimokykliniame #amziuje

• Sužinokite apie nuodingus augalus jūsų sode
• kaip originaliai pasveikinti gimtadienio proga
• Vaikų mokymas naudotis puoduku
• Vaisiaus ir naujagimio širdies ritmo sutrikimai
• Pavasarinė kepurė naujagimiui: į ką atkreipti dėmesį?