Teisinis reglamentavimas: tėvų pareiga išlaikyti vaikus iki 24 metų ir atvirkščiai

Lietuvos įstatymai numato aiškų teisinį reguliavimą, susijusį su tėvų pareiga išlaikyti vaikus, taip pat ir pilnamečius, bei vaikų pareiga rūpintis savo tėvais. Šis teisinis santykis yra įtvirtintas aukščiausiuose teisės aktuose, užtikrinant materialinę paramą šeimos nariams, kuriems jos reikia. Išlaikymo išmokos, arba vadinamieji alimentai vaikams, nėra skola, kurią galima laikinai „atidėti“. Tai - vaiko teisė į išlaikymą.

I. Nepilnamečių vaikų išlaikymas: Pagrindinės nuostatos

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

II. Pilnamečių vaikų iki 24 metų išlaikymas: Teisinės sąlygos ir reikalavimai

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus tęsiasi net ir vaikui sulaukus pilnametystės, esant tam tikroms sąlygoms. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) yra numatyti du tokie atvejai.

1. Išlaikymas nedarbingiems pilnamečiams vaikams

Pirmasis atvejis - kai pilnametis vaikas yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Pavyzdžiui, jeigu vaikas yra gimęs fiziškai ar psichiškai neįgalus, ar neįgaliu tapo vaikystėje dėl persirgtos ligos ir kt. Tokia tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad neįgalūs asmenys, net ir sulaukę pilnametystės, negali visiškai savimi pasirūpinti, jiems yra sunkiau susirasti darbą, kitą pajamų šaltinį ir taip pasirūpinti savo materialine gerove. Todėl siekiant užtikrinti neįgalių asmenų interesus bei visiškos jų išlaikymo naštos neperkelti ant valstybės pečių, tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems neįgaliems vaikams.

2. Išlaikymas besimokantiems pilnamečiams vaikams iki 24 metų

Antrasis atvejis - kai pilnamečiui vaikui, kuris yra ne vyresnis negu 24 metų, yra reikalinga materialinė parama dėl to, kad jis studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (Civilinio kodekso 3.192(1) straipsnis). Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie atitinka šias sąlygas ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Pastaroji tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad besimokantys pilnamečiai asmenys dažniausiai negali pakankamai užsidirbti pragyvenimui, kartu neprarasdami galimybių toliau mokytis, įgyti geresnį išsilavinimą ar darbą. Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad yra diferencijuojama padėtis tų pilnamečių vaikų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje ir tų, kurie jau mokosi aukštojoje mokykloje. Tol, kol pilnametis vaikas mokosi vidurinėje mokykloje, tėvai turi pareigą ir toliau materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti įgyjamas kartu su profesiniu.

Tuo metu tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus, studijuojančius aukštojoje mokykloje, yra pakankamai ribota, kadangi šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda jau tarp aukštosios mokyklos studento, turinčio vidurinį išsilavinimą ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti dviejų grupių kriterijai, kuriuos būtina kiekvieną kartą įvertinti, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštojoje mokykloje besimokančiam pilnametystės sulaukusiam vaikui.

2.1. Kriterijai, susiję su aukštojoje mokykloje besimokančiu pilnamečiu vaiku:

• sunki pilnamečio vaiko turtinė padėtis;
• pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis;
• sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.

Visi šie kriterijai yra privalomai vertinami. Teismas pirmiausia turi nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį - jo turimą turtą, visų rūšių gaunamas pajamas (darbo užmokestį, pašalpas, autorinį atlyginimą, stipendiją ir kt.). Teismas taip pat turi įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą. Tai, jog pilnametis vaikas abejoja savo galimybėmis grąžinti paskolą, pavyzdžiui, jeigu jam nepavyktų gauti darbo po studijų baigimo, negali būti priežastimi perkelti išlaikymo naštą vienam iš tėvų ar tėvams. Svarbu ir tai, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiui vaikui yra taikytinas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus, t.y. aukštojoje mokykloje studijuojantis pilnametis vaikas turi dėti maksimalias pastangas gerai mokytis ir siekti kuo aukštesnių mokymosi rezultatų. Priešingu atveju išlaikymo priteisimas pilnamečiui vaikui reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis.

2.2. Kriterijai, susiję su tėvų galimybėmis teikti paramą pilnamečiui vaikui:

• tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui;
• negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties;
• išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims;
• priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti;
• patiems tėvams turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Visi šie antrajai grupei priskiriami kriterijai taip pat yra privalomai vertinami. Būtina pažymėti, kad teismų praktikoje yra siekiama užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą - net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą - išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo poreikį, išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos - realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, jeigu yra nustatoma, kad pilnametis vaikas mokosi aukštojoje mokykloje, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam yra reikalinga materialinė parama, kurią teikti tėvai turi galimybę, yra galima kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pareikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turi pats pilnametis vaikas, o ne vienas iš jo tėvų, ar globėjų, su kuriuo, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės. Taip yra todėl, nes pagal teisės aktus asmuo, sulaukęs pilnametystės, yra laikomas įgijusiu visišką civilinį procesinį veiksnumą, tad savo teises pilnametis asmuo teisme gali ginti pats, žinoma, jis gali būti atstovaujamas ir advokato.

III. Išlaikymo priteisimo ir vykdymo procesas

1. Kreipimasis į teismą

Jei vaikui išlaikymas nemokamas, išlaikymas priteisiamas teismo tvarka. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis).

Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio kodekso 3.192(1) straipsnis). Bylas dėl išlaikymo priteisimo Lietuvoje nagrinėja apylinkių teismai. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Ieškinį nepilnamečio vaiko vardu gali pareikšti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Ieškinį asmens vardu taip pat gali pateikti asmuo, kuris, vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, gali būti fizinio asmens atstovu pagal pavedimą teisme (advokatas, advokato padėjėjas, kt.). Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, neprivalo naudotis advokato arba kurio nors kito tarpininko paslaugomis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu asmens finansiniai ištekliai nepakankami, asmuo turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Teismo mokesčiai

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Už ieškinio pareiškimą teisme mokamo žyminio mokesčio dydžius reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki 30 000 eurų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 eurų; nuo didesnės kaip 30 000 eurų sumos iki 100 000 eurų - 900 eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 30 000 eurų; nuo didesnės kaip 100 000 eurų sumos - 2 300 eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 eurų. Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnis).

3. Išlaikymo formos ir dydžio keitimas

Teismas gali priteisti išlaikymą vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

IV. Išlaikymo nevykdymo pasekmės ir valstybės vaidmuo

Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atkreipia dėmesį, kad išlaikymo išmokos, arba vadinamieji alimentai vaikams, nėra skola, kurią galima laikinai „atidėti“. Tai - vaiko teisė į išlaikymą. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma per 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų, kurie pradėti dėl daugiau nei 35 tūkst. skolingų asmenų. Toks skaičius gyventojų nevykdo savo prievolės išlaikyti vaikus. „Vienam išlaikymo skolininkui vidutiniškai tenka beveik 7 skolų išieškojimo bylos. Tai reiškia, kad daugelis piktavališkai nemoka ne tik alimentų, bet ir administracinių baudų ar kitų skolų“, - akcentuoja S. Lietuvos antstolių rūmai (LAR) revizijos komisijos pirmininkė, antstolė S.

Antstolė pastebi, kad mamos pajamos išlaikymo mokėtojui išėjus „atostogauti“ nepadidėja. Tai reiškia, kad moteriai tampa dar sunkiau išlaikyti vaiką. „Negaunant viso ar dalies vaikui priteisto išlaikymo, išmokas pradeda skirti valstybė. Vadinasi, tėvų „gegučių“ paliktus vaikus iš dalies išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai. Sodros duomenimis, vaikų neišlaikantys tėvai valstybei yra įsiskolinę 180 mln. eurų“, - tvirtina S. Tyrimai rodo, kad partnerio palaikymas ir įsitraukimas į vaiko auginimą yra vienas svarbiausių moters emocinės gerovės veiksnių. Kai pora išsiskiria, emocinis ir fizinis krūvis dažnai tenka vienai mamai.

Teisingumo ministerija pripažįsta, kad esamas teisinis reguliavimas, leidžiantis vienam iš tėvų nevykdyti savo konstitucinės pareigos išlaikyti vaikus, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Ministerijos parengtu ir šių metų balandį oficialiai įregistruotu Civilinio proceso kodekso 626 str. Išlaikymo skolininkas išlaikymą turi mokėti išlaikymo kreditoriui. Jeigu ieškinį nepilnamečio vaiko vardu pareiškia vienas iš jo tėvų, išlaikymas mokamas ne vaikui, o vienam iš tėvų. Dėl teismo sprendimų priverstinio vykdymo turi būti kreipiamasi į antstolį. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų pagrindu, teismo įsakymai.

1. Baudžiamoji atsakomybė ir išieškojimo apribojimai

Už vengimą išlaikyti vaiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė: tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis).

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą - 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis). Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (Civilinio kodekso 3.204 straipsnis). Išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta tvarka mokanti išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos.

V. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeima apibūdinama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Šioje aukščiausioje teisėje įtvirtinta tiek konstitucinė tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti, tiek konstitucinė vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus reiškia paramos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, tėvams mokėjimą. Tai yra vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais bei jiems padėti teikiant deramą išlaikymą.

1. Sąlygos ir išimtys

Išlaikymo dydį būtina pagrįsti, negalima reikalauti išlaikymo iš vaiko nepateikus jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Reikalinga pateikti išlaidas gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms ir kitiems poreikiams tenkinti - tai yra parodyti realias sumas, kurios yra skiriamos minėtoms reikmėms. Priteisiant išlaikymą yra atsižvelgiama ir į pilnamečių vaikų turtinę padėtį. Teismų praktikoje priteisiamos sumos nėra didelės, kurios gali siekti netgi ir 20 eur per mėnesį, nes dažniausiai vaikų ir tėvų turtinės padėtys būna vienodos arba labai panašios.

Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, bet kuris sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pareiga išlaikyti savo tėvus nėra absoliuti, teismas visuomet atsižvelgia į tai, kaip patys tėvai vykdė savo pareigas vaikams, kaip jais rūpinosi, prižiūrėjo ir kita. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.

Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ar jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės (Civilinio kodekso 3.206 straipsnis). Tokiu atveju vaikas, kuriam priteista išlaikyti savo tėvą/motiną, turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo vienam iš tėvų nutraukimo, nes išnyksta viena iš būtinų aukščiau paminėtų sąlygų “tėvų turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami jiems patiems save išlaikyti”. Žinoma, reiktų įvertinti ir kokio dydžio tas palikimas.

2. Išlaikymo priteisimo procesas iš vaikų tėvams

Parama (išlaikymas) yra mokama šalių susitarimu ar teismo sprendimu kiekvieną mėnesį skiriant tam tikrą piniginę sumą. Kuomet asmenys šios pareigos neatlieka savo noru bendru sutarimu, vykdoma mediacija, kuria siekiama su mediatoriaus pagalba derybų keliu pasiekti kompromisą. Tai yra nemokama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti kilusį ginčą. Tik mediacijai nepasisekus, teisė į išlaikymą gali būti įgyvendinama teismine tvarka. Taigi, norint prisiteisti išlaikymą iš savo pilnamečių vaikų pirmasis būtinas žingsnis yra mediacija, o tik jai nepavykus galima kreiptis į teismą su ieškiniu ir klausimą spręsti teismine tvarka. Toks ieškinys nebus apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

VI. Kitos šeimos išlaikymo prievolės

Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, gali priteisti išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.236 straipsnis). Pilnamečiai vaikaičiai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius. Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.237 straipsnis).

Pagal rentos sutartį viena šalis - rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Pareigą mokėti rentą gali nustatyti ne tik sutartis, bet ir įstatymai, teismo sprendimas ar testamentas (Civilinio kodekso 6.439 straipsnis).

Teisės aktuose numatyta, jog išlaikymą vaikams (tiek nepilnamečiams, tiek tam tikrais atvejais pilnamečiams) turi teikti tėvai. Kas yra vaiko tėvai apsprendžia vaiko gimimo liudijimas (įrašas). Asmenys įrašyti į vaiko gimimo liudijimą (įrašą) ir privalo išlaikyti savo vaikus. Jei nebiologinis tėvas rūpinasi vaikais, jis pareigos išlaikyti jų neturi, tad atitinkamai išlaikymo gauti teisės neturi. Iš nebiologinio tėvo/mamos galima prašyti išlaikymo, jei šie yra pripažinę tėvystę/motinystę, t.y. jie yra įrašyti į vaiko gimimo liudijimą (įrašą) ir tenkina aukščiau paminėtas 2 būtinas sąlygas. Visų pirma reiktų atsižvelgti ar pats vaikas tą nebiologinį tėvą (patėvį/pamotę) laikė tėvu/motina ir ar pats patėvis/pamotė tą vaiką laiko savo vaiku. Jei taip, tai galima prašyti teismo pripažinti tėvystę, įrašyti tą patėvį/pamotę į vaiko gimimo liudijimą (įrašą).

tags: #ar #turi #tevai #islaikyti #vaikus #iki

• Viskas apie apgyvendinimą globos namuose
• Kūrybiniai darbeliai iš gamtos gėrybių
• Stilius ir patogumas su Adidas vaikams
• Kaip padėti vaikų globos namuose
• Rudos išskyros nėštumo metu: kada kreiptis į gydytoją