Rotavirusinė infekcija ir krūtimi maitinami kūdikiai: simptomai, gydymas ir prevencija

Rotavirusinė infekcija yra ūmus rotavirusų sukeltas skrandžio ir žarnyno uždegimas. Rotavirusinė infekcija yra tipiška žarnyno infekcija. Rotavirusas - labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Jis sukelia pilvo skausmą, dažną gausų viduriavimą skystomis išmatomis, vėmimą bei karščiavimą. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje vaikai ir kūdikiai dažniausiai šia liga serga gruodžio - balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus.

Kaip plinta rotavirusinė infekcija?

Infekciją sukelia rato formos virusai - rotavirusai. Rotavirusinės infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Jis su išmatomis rotavirusus išskiria į aplinką. Užsikrečiama per burną. Rotavirusine infekcija užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu. Pagrindinis RVI rizikos veiksnys - užterštos rankos. Rotavirusai - pakankamai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4 - 20 laipsnių temperatūrai, jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, virinant.

Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas kurį laiką ir nustojus viduriuoti, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Šia infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, yra pagrindiniai virusų platintojai, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena. Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, todėl užsikrėsti ir susirgti rotavirusine infekcija jie gali keletą kartų.

Kas serga rotavirusine infekcija?

Rotavirusinė infekcija yra viena dažniausių ūmaus gastroenterito priežasčių vaikams, tačiau ja serga ir suaugusieji. Sunkiausia rotaviruso sukelta žarnyno infekcijos forma sergama užsikrėtus pirmą kartą, todėl ji dažniausiai nustatoma kūdikiams nuo 3 mėn. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 - 35 mėnesių amžiaus kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos požymių. Lietuvoje didžiausi sergamumo RVI rodikliai yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Visame pasaulyje kasmet rotavirusu serga 100 milijonų žmonių. Europos Sąjungos šalyse kasmet roto virusu suserga apie 3,5 mln. vaikų iki 5 metų, apie 90 tūkst. hospitalizuojami. Lietuvoje kasmet registruojami 2-4 tūkst. rotavirusinės infekcijos atvejų, apie 80% pacientų hospitalizuojami.

Rotavirusinės infekcijos simptomai

Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 15 val. Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24 - 72 valandų po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos, dažnesnės vidutinio sunkumo formos. Neretai patys pirmieji simptomai primena peršalimą: kosulys, gerklės skausmas, sloga. Rotavirusinė infekcija pasireiškia vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių.

Liga paprastai prasideda ūmiai ir pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų, vemiama 3 - 4 kartus per parą. Daugeliu atveju, ligonis pradžioje pradeda vemti (vemiama 3-5 kartus per parą), viduriavimas prasideda kiek vėliau. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Karščiavimas gali būti labai įvairus, kūno temperatūra gali būti subfebrili iki labai aukštos ir trunka iki 3-4 dienų. Mažylis greitai netenka labai daug skysčių. Tipiniai simptomai - staigus vėmimas, vandeningas viduriavimas, karščiavimas, pilvo spazmai, stiprus silpnumas. Dažniausiai rotavirusu užsikrėtęs vaikas karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų.

Dehidratacija - didžiausias pavojus

Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Kūdikiai ypatingai greitai netenka skysčių, o tai yra pavojinga gyvybei. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Didelis organizmo skysčių netekimas (dehidratacija) gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems. Jų organizme vandens atsargos mažesnės, o netenkama jo greitai ne tik viduriuojant, bet ir vemiant, karščiuojant, dažniau kvėpuojant. Jei vaikui pasireiškia dauguma aukščiau išvardintų simptomų ir laiku nesikreipiama į gydytojus, jo sveikatos būklė gali labai pablogėti.

Būtina atpažinti dehidratacijos požymius:

• Sumažėjęs šlapinimasis: Sausesnės ar ilgai sausos sauskelnės (kūdikiams - mažiau nei 4-6 šlapios sauskelnės per parą), tamsus, koncentruotas šlapimas vyresniems vaikams.
• Sausa burna ir liežuvis: Gleivinės sausos, lipnios, liežuvis apsinešęs.
• Verkimas be ašarų.
• Įdubusios akys.
• Įdubęs didysis momenėlis (kūdikiams iki 1-1,5 metų).
• Vangumas, mieguistumas: Vaikas neįprastai ramus, vangiai reaguoja į aplinką, sunkiai pažadinamas. Arba, priešingai, gali būti labai irzlus.
• Šaltos, blyškios ar „marmurinės“ rankos ir kojos.
• Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas.
• Sumažėjęs odos elastingumas: Sugnybus odos raukšlę, ji atsistato lėtai.
• Stiprus troškulys (pradžioje), vėliau, dehidratacijai sunkėjant, vaikas gali atsisakyti gerti.

Rotavirusinė infekcija ir krūtimi maitinami kūdikiai

Kūdikius iki 2-3 mėn. amžiaus nuo šios ligos apsaugo laikinas įgimtas imunitetas. Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Tačiau žindymas nuo rotavirusinės infekcijos neapsaugo, bet žindomi kūdikiai (ypač iki 6 mėn. amžiaus) serga lengvesne ligos forma. Krūtimi maitinami kūdikiai gali sirgti rotavirusu.

Priešingai paplitusiam mitui, vėmimą, viduriavimą sukeliantys virusai nepatenka į mamos pieną ir per jį užsikrėsti negalima, todėl nutraukti žindymą ar maitinimą mamos pienu taip pat nėra priežasties. Priešingai, mamos pienas yra labai svarbus kūdikiui, nes tyrimai rodo, kad mamos piene esančios medžiagos taip aktyviai kovoja su rotovirusu, kad kai kurios medikų organizacijos net rekomenduoja paskiepijus nuo rotoviruso laikinai nutraukti žindymą, nes mamos pieno imuninės medžiagos gerokai sumažina vakcinos efektyvumą. Žindymo tęsimas tokioje situacijoje yra labai svarbus mažylio sveikimui - mamos piene esančios medžiagos kovos su virusu - ir taip pat kaip pagalba atstatant skysčius, gaunant maistinių medžiagų.

Jeigu po žindymo kūdikis smarkiai - fontanu - vemia, gali būti praktiška žindyti dažnai ir trumpai, kad vienu metu į skrandį patektų nedidelis kiekis pieno. Leidusi pažįsti minutę ar dvi tuo metu, kai pienas aktyviai teka ir mažylis ryja, atitraukite jį nuo krūties 3-5 minutėms. Po to vėl priglauskite ir pažindykite tiek, kol pastebėsite pieno tekėjimą. Kūdikiui, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą obuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių tyrės be karvės pieno, džiūvėsėlių, ryžių košės, miltinių produktų. Svarbu žinoti, kaip atskirti, kada jis jau pradėjo viduriuoti. Ligos metu mažylis gali norėti žįsti dažniau, nes žindymas taip pat ramina ir mažina skausmą.

Kai kūdikis viduriuoja ir vemia svarbu laikytis tų pačių higienos normų, kaip ir sergant mamai - plautis rankas, valyti paviršius, skalbti karštu vandeniu suterštus drabužius, vengti kontakto su kitais asmenimis. Sirgimo laikotarpiu mažylis gali norėti daugiau būti ant rankų, nešiojamas, glaustis prie mamos ar tėčio. Ant peties užsidėkite dvigubą rankšluostėlį, ar turėkite šalia storesnį vystyklą, kad mažyliui pradėjus vemti turėtumėte į ką sugerti išvemtus skysčius. Jeigu kūdikis užmigo, galite pabandyti paguldyti jį į lovelę ar vežimėlį, tačiau nepalikite vieno: arba būkite kartu su juo kambaryje, arba atsigabenkite ten, kur reikia būti jums. Vėmimo epizodas gali prasidėti bet kuriuo metu, taip pat ir miegant, ir mažyliui gali reikėti jūsų pagalbos. Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirginimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo. Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą.

Rotavirusinės infekcijos gydymas

Nėra specifinio rotavirusų sukeltos infekcijos gydymo. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai tokiu atveju nėra efektyvūs ir neskiriami. Paprastai rotavirusinė infekcija savaime praeina per 3-7 dienas. Svarbiausias tikslas - atstatyti prarastus skysčius ir neleisti vaikui dehidratuoti. Jei ligos eiga yra lengva, skysčius galima atstatyti daugiau geriant rehidratuojančiais junginiais papildytus skysčius.

Pirmosiomis valandomis po vėmimo ar intensyvaus viduriavimo svarbiausia - rehidracija. Tinka oraliniai rehidratacijos tirpalai (ORT), kuriuos rasite vaistinėse. Juose yra optimalus kiekis druskų (elektrolitų) ir gliukozės, padedančių organizmui efektyviai pasisavinti vandenį. Tai pats geriausias skystis viduriuojančiam vaikui. Girdykite po truputį (šaukšteliu ar iš buteliuko/puodelio), bet labai dažnai (kas kelias minutes), ypač po kiekvieno viduriavimo ar vėmimo epizodo. Jei vaikas stipriai viduriuoja, gydytojas gali paskirti vartoti elektrolitų tirpalą. Jis padeda efektyviau atgauti prarastas mineralines medžiagas nei vanduo ar kiti skysčiai. Esant stipriai dehidratacijai ligoninėje pacientui gali būti lašinami skysčiai į veną (kai gėrimas apsunkintas).

Viduriavimui palengvinti gali būti paskirti žarnyno adsorbentai (pvz., diosmektitas). Kai pavyksta išlaikyti skysčius ir vėmimas aprimo, pereikite prie lengvo, mažai riebalų turinčio maisto. Tinka kruopų košės (ryžių, avižų, manų - virtos vandenyje), virtos bulvės, džiūvėsėliai, sausiukai, bananai, virti obuoliai, liesa virta ar troškinta mėsa/paukštiena, natūralus jogurtas. Probiotikai su tam tikrais kamienais (pvz., Lactobacillus rhamnosus GG, Saccharomyces boulardii) gali sutrumpinti viduriavimo trukmę kai kuriems pacientams. Cinkas (dažniau rekomenduojamas vaikams) gali padėti greičiau atsistatyti žarnyno gleivinei - dėl dozavimo pasitarkite su gydytoju. Vaistai nuo karščiavimo: Jei vaikas karščiuoja ir blogai jaučiasi, duokite paracetamolio ar ibuprofeno pagal svorį.

Ko reikėtų vengti? Priešingai paplitusiam mitui, viduriuojančiam vaikui negalima duoti gazuotų gėrimų, taip pat sulčių, pieno produktų. Venkite saldžių gėrimų (sulčių, vaisvandenių, kompotų), nes cukrus gali sustiprinti viduriavimą. Badavimas gali prailginti viduriavimą ir susilpninti organizmą. Venkite: riebaus, kepto, aštraus maisto, pieno produktų (išskyrus jogurtą ar kefyrą, jei vaikas juos toleruoja), žalių daržovių ir vaisių (išskyrus bananus, virtus obuolius), kol viduriavimas nesumažės.

Rotavirusinės infekcijos diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją?

Tik pagal ligos požymius rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, reikalingi nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Diagnozei patvirtinti reikalingas rotaviruso antigeno nustatymas išmatose.

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei:

• Kūdikis yra jaunesnis nei 3-6 mėnesiai.
• Pastebite ryškių dehidratacijos požymių (ypač vangumą, sausas sauskelnes ilgiau nei 4-6 val., įdubusį momenėlį, įdubusias akis).
• Vaikas atsisako gerti skysčius.
• Vaikas labai dažnai ir gausiai vemia (ypač jei vėmaluose žalsvas skystis).
• Išmatose ar vėmaluose yra kraujo.
• Vaikas skundžiasi labai stipriu pilvo skausmu.
• Vaikas aukštai karščiuoja (virš 39°C).
• Vaikas yra neįprastai mieguistas, vangus, sunkiai prižadinamas.
• Viduriavimas ir/ar vėmimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ir būklė negerėja.
• Jūs labai nerimaujate dėl vaiko būklės.

Rotavirusinės infekcijos prevencija

Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika - skiepijimai rotavirusine vakcina. Lietuvoje kūdikiai nuo rotaviruso skiepijami nemokamai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Pirmoji vakcinos dozė įskiepijama 2 mėn. Vakcina yra skirta vaikams iki 6 mėnesių. Ji yra geriamoji. Išgėrus vakciną vaiko žarnynas įgauna apsaugą nuo rotavirusų. EMA (trump. European Medicines Agency) yra užregistruotos dvi vakcinos: „Rotarix“ ir „RotaTeq“. Priklausomai nuo pasirinktos vakcinos, vaikai yra skiepijami nuo 6 iki 24-32 savaičių amžiaus, 2/3 dozės. Rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcina - vakcinaciją pradėti ir baigti ta pačia vakcina. Rotaviruso skiepai yra veiksmingi, tačiau kaip ir daugelis kitų vakcinų nesuteikia 100 proc. apsaugos. Skiepyti vaikai gali susirgti rotavirusine infekcija, bet liga nebus sunki, nes jų žarnynas jau bus „matęs“ šiuos virusus. Dažni nepageidaujami poveikiai yra viduriavimas, irzlumas, vėmimas ir subfebrilus karščiavimas.

Higienos svarba

Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose: rankų higiena - pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose - tėvai.

Sergančiojo izoliavimas ir aplinkos higiena:

• Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs rotavirusinei infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas.
• Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli sergantis vaikas ar kūdikis, būtina gerai vėdinti.
• Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
• Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu.
• Slaugantieji turi kuo dažniau plautis rankas, vėdinti patalpas, dezinfekuoti ir kruopščiai nuvalyti paviršius, žaislus, kuriuos galėjo liesti susirgęs vaikas. Jei yra galimybė, rekomenduojama naudoti vienkartinius indus, rankšluosčius ir patalynę.

tags: #ar #krutimi #maitinami #kudikiai #serga #rotavirusu

• Kaip užtikrinti tinkamą vaiko vystymąsi per mitybą
• Informacija apie dingusių nepilnamečių paiešką Jonavoje
• Išsamus gidas apie vaistų vartojimą žindymo laikotarpiu
• Atliekų rūšiavimo svarba vaikams
• Moderni erdvė vaikų ugdymui Pagirių „Pelėdžiuke“