Socialinės garantijos Lietuvoje: nuo nėštumo iki vaiko priežiūros atostogų

Vaiko gimimas - ypatingas įvykis, kuriam ruošiantis svarbu žinoti ne tik apie būsimus džiaugsmus, bet ir apie socialines garantijas. Lietuvoje dirbančioms (ir tam tikroms kitoms socialiai draustoms) moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos („dekretas“) ir už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka. Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamam laikotarpiui. Jos skiriamos nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 1 metai. Vaiko priežiūros atostogos (VPA) suteikiamos pasibaigus NGA iki kol vaikui sueis 18, 24 arba 36 mėn., t. y. atostogų trukmę pasirenka patys tėvai.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims Lietuvoje priklauso nėštumo ir gimdymo atostogos bei už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka iš „Sodros“. Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. NGA skiriamos suėjus 30-ai nėštumo savaitei. Išeiti šių atostogų galima ne anksčiau nei likus 70 dienų iki numatomos gimdymo datos.

Pavyzdys: Jei numatoma gimdymo data yra 2025 m. gegužės 1 d., teoriškai atostogos galėtų prasidėti nuo 2025 m. vasario 21 d. ir tęstis iki 2025 m. liepos mėn. Pastaba: Jei gimdymas įvyksta anksčiau nei planuota, atostogų trukmė nesutrumpėja - 56 dienos po gimdymo vis tiek suteikiamos. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsia, bet bendra 126 dienų trukmė išlieka (atostogos po gimdymo atitinkamai sutrumpėja).

Kada kreiptis dėl nėštumo ir gimdymo atostogų?

  1. Pasitarkite su gydytoju: Aptarkite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju (akušeriu-ginekologu), nuo kada tiksliai išeisite šių atostogų. Gydytojas išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.
  2. Informuokite darbdavį (jei dirbate): Nors „Sodra“ informuos darbdavį apie jūsų atostogas, visada pravartu informuoti ir pačiai. Norėdami gauti motinystės pašalpą, privalote likus ne mažiau nei 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos atvykti pas darbdavį ir parašyti motinystės atostogų prašymą.
  3. Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos: Tai svarbiausias jūsų žingsnis norint gauti pinigus. Sistema dažniausiai jau rodys jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį pagal gydytojo išduotą pažymėjimą. Užpildykite ir pateikite. „Sodra“ jus informuos el. paštu. Prašymą pateikti galite elektroniniu būdu arba atvykus į „Sodros“ skyrių ne vėliau nei praėjus 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.

Nėščia moteris konsultuojasi su gydytoju

Išmokos trukmė specifiniais atvejais

  • Komplikuotas gimdymas / Daugiavaisis nėštumas: Atostogos pratęsiamos papildomomis 14 dienų (viso 140 d.).

Kam priklauso motinystės išmoka?

Norint gauti motinystės atostogų pašalpą, turite turėti privalomąjį stažą. Gydytojas turi būti išdavęs elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.

Būtinas stažas:

  • Iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turite ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.

Svarbios išimtys dėl stažo:

  • Reikalaujamo stažo neįgijote dėl to, kad prieš tai turėjote vaiko priežiūros atostogas, t. y. darbdavys buvo suteikęs prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogas. Tokiu atveju, motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.
  • Teisę į motinystės išmoką įgijote nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nesate draudžiama motinystės socialiniu draudimu, tačiau turite reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, o neapdrausta motinystės socialiniu draudimu tapote per 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
  • Taip pat „Sodra“ numato ir kelias išimtys, kodėl galite nebūti sukaupę privalomojo stažo, pavyzdžiui, iki šiol auginate prieš tai gimusį vaiką iki 3 metų, jums yra ne daugiau nei 26 metai amžiaus ir iki šiol studijavote bendrojo, profesinio ugdymo ar aukštosios mokyklos dieninėse ar nuolatinėse studijose ir kt.

Motinystės išmoka

Motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų) ir tėvystės (kol vaikui sueis 1 mėnuo) atostogų pašalpa siekia 100 proc. jūsų kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio.

Sodros motinystės išmokos skaičiuoklė

Kaip apskaičiuojama išmoka?

Išmoka apskaičiuojama pagal jūsų kompensuojamąjį uždarbį. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas (atlyginimą „ant popieriaus“), turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį.

Pavyzdys: Jei teisė į išmoką (atostogų pradžia) atsiranda 2025 m. balandį, bus vertinamos pajamos nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Jei atostogos prasideda 2025 m. vasario 21 d., imamas pajamų laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Išmokos dydis

  • Minimali išmoka: Mėnesinė išmoka (bruto) negali būti mažesnė nei 8 BSI dydžiai (nuo 2016 m. sausio 1 d. - 148,33 eur. per mėnesį).
  • Maksimali išmoka („lubos“): Nėra taikomos fiksuotos mėnesinės „lubos“, kaip vaiko priežiūros ar ligos išmokoms. Tačiau kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio skaičiuojama išmoka, negali viršyti tais metais galiojančios socialinio draudimo įmokų bazės („Sodros lubų“) (nuo 2016 m. sausio 1 d. - 1424 eur. per mėnesį).

Mokėjimas ir mokesčiai

Visa apskaičiuota išmoka už 126 dienas (arba 140 dienų po komplikuoto gimdymo) paprastai sumokama iš karto per nustatytą terminą po prašymo pateikimo ir sprendimo priėmimo.

Iš išmokos išskaičiuojami mokesčiai:

  • PSD (Privalomasis sveikatos draudimas): 6,98 % nuo visos priskaičiuotos sumos.
  • GPM (Gyventojų pajamų mokestis): Taikomas pagal galiojančius tarifus.
  • NPD (Neapmokestinamasis pajamų dydis): Taikomas tik pateikus atskirą prašymą (GPS9). NPD dydis priklauso nuo išmokos dydžio ir MMA.

Pavyzdys: Tarkime, apskaičiuota motinystės išmoka yra 1000 Eur (bruto). Išmoka į rankas ≈ 1000 - 69.80 - 39.89 = 890.31 Eur. Atminkite, kad tai tik preliminarūs skaičiavimai, skirti bendram supratimui.

Individuali veikla ir motinystės išmokos

Dirbant su individualios veiklos pažyma užtikrinamos tos pačios garantijos (išskyrus darbo netekimo) kaip ir darbuotojams pagal darbo sutartį. Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėn. Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.

Kaip individualios veiklos pajamos įtraukiamos į motinystės išmokas?

Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas „Sodrai“ ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais.

Esmė tokia, kad vykdant IDV draudžiama pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. Jeigu žmogus dalyvauja kaupimo sistemoje, papildomai skaičiuojamos 3 proc.

Kaip ir kada mokėti įmokas?

  • VSD įmokos turi būti mokamos avansu - pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d.
  • SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d.

Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.

Kiek mokesčių mokėti?

Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į „Sodros“ išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.

  • VSD įmokos: Tarifas - 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%.
  • PSD įmokos: Tarifas - 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). PSD įmokos mokamos kas mėnesį nuo MMA.

Atkreipkite dėmesį, kad įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje.

Ar galima dirbti pagal individualią veiklą vaiko priežiūros atostogų metu?

Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką. Nuo 2021 sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams, mat abu jie, - tiek mama, tiek tėtis, - būdami vaiko priežiūros atostogose gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais.

Vaiko priežiūros atostogos (VPA) ir išmokos

Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. Šį pasirinkimą tėvai turi padaryti labai atidžiai, nes vėliau nebebus galima pakeisti pašalpos mokėjimo trukmės (atostogų trukmę bei pašalpų gavėją, t.y. mamą arba tėtį, bus galima keisti).

Vaiko priežiūros išmokos variantas Išmokos gavimo laikotarpis Išmokos dydis (nuo kompensuojamojo uždarbio) Išmokos dydis („į rankas“)
18 mėnesių Visas laikotarpis 60 % 77,34 %
24 mėnesių Iki vaikui sueis 12 mėnesių 45 % 58 %
Nuo 12 iki 24 mėnesių 30 % 38,67 %
Neperleidžiami mėnesiai (62 kalendorinės dienos) Bet kuriuo VPA laikotarpiu 100 % (apyitiksliai "į rankas") Išmoka negali būti didesnė nei 2 VDU

Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Darbo kodekso pakeitimu aiškiai įtvirtinama, kad neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės VPA dalį sudaro 62 kalendorinės dienos, kurias kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. neperleidžiamais mėnesiais mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 VDU (vidutinis darbo užmokestis).

Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc.

Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis.

Antras vaikas, esant vaiko priežiūros atostogose

Jei šiuo metu esate vaiko priežiūros atostogose bei gaunate vaiko priežiūros išmoką ir jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, jūs turite teisę gauti motinystės išmoką. Jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės arba vaiko priežiūros išmoka.

„Sodros“ teigimu, ši tvarka nustatyta remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsniu. Išmokos siejamos su pajamomis ir draudimo įmokomis, o ne auginamų vaikų skaičiumi. Todėl, jei vienu metu auginami du maži vaikai, kompensuojamas vienas darbo užmokestis, o išmoka nėra mokama atskirai už kiekvieną vaiką.

Todėl, „Sodros“ teigimu, tėvams geriausia pasiskirstyti vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpius individualiai, kaip jiems naudingiausia finansiškai.

Kitos darbuotojų garantijos

Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos. Kitos darbuotojams taikomos garantijos priklauso nuo vaikų amžiaus ir skaičiaus, papildomos garantijos taip pat taikomos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus. Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais. Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.

Senelių pagalba vaiko priežiūroje

Kol kas oficialiai išeiti anūko priežiūros atostogų ryžtasi nedažnas dirbantis senelis ar močiutė, bet tokių atvejų daugėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna per 43 tūkst. žmonių. Tarp jų pirmąjį šių metų pusmetį buvo 892 seneliai. Tai nėra daug, tačiau jau trečdaliu daugiau, negu per visus 2018 metus, kai galimybe pasiimti vaiko priežiūros atostogas pasinaudojo vos 503 seneliai.

Tokia pagalba vaikus auginančioms šeimoms visoje Europos Sąjungoje gali naudotis tik dviejose valstybėse - Lietuvoje ir Bulgarijoje - gyvenančios šeimos. Įtraukti senelius į vaiko priežiūros atostogų gavėjų sąrašą, anot SADM specialistų, skatina kelios priežastys: spartus visuomenės senėjimas ir nepakankamai greitai augantis gimstamumo lygis bei jaunų tėvų siekis išlikti konkurencingais darbo rinkoje. „Senelių pagalba šeimai itin svarbi, nes jaunai mamai ir tėčiui tai padeda suderinti mažo vaiko priežiūrą ir profesinę karjerą“, - sako SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Pėčė.

Močiutė su anūku

Sąlygos seneliams

SADM Darbo teisės skyriaus patarėja Airinė Dobužinskienė patvirtino, kad Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, jog vaiko priežiūros atostogomis gali naudotis ne tik vienas iš tėvų, bet ir senelis ar senelė, ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką.

Tačiau yra keletas reikalavimų, kurie taikomi nusprendusiems prižiūrėti anūkus ir norintiems išeiti apmokamų vaiko (anūko) priežiūros atostogų bei gauti vaiko priežiūros išmoką seneliams:

  • Senelis ar senelė turi būti dirbantis (t.y. apdraustas motinystės socialiniu draudimu).
  • Bent vienas iš vaiko tėvų turi turėti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti.
  • Senelis ar senelė per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą.

Kreipimosi eiga

Jei senelis ar senelė šiuos reikalavimus atitinka, lieka keli nesudėtingi žingsniai: norint gauti išmoką, reikia parašyti darbdaviui prašymą, kad jis suteiktų vaiko priežiūros atostogas, o šį prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip likus 14 dienų iki norimos prašomų atostogų pradžios. „Vaiko, šiuo atveju anūko, priežiūros atostogos gali trukti iki mažyliui sukaks treji metai. Darbdavys įsipareigoja per tą laikotarpį išsaugoti darbuotojui darbo vietą ir pasiūlyti ją sugrįžus iš atostogų“, - nurodo A. Dobužinskienė.

Po to, kai darbdavys suteikia vaiko priežiūros atostogas, senelei ar seneliui reikia kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo. „Prašymą dėl šios išmokos skyrimo „Sodrai“ galima pateikti internetu, paštu arba atvykus į skyrių“, - priduria V. Pėčė ir patikslina, kad vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji. Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo reikia nurodyti, kiek laiko asmuo norės ją gauti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

Darbo vietos garantijos grįžus po vaiko priežiūros atostogų

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys.

Darbdavio pareigos ir darbuotojo teisės

Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Advokatė pažymi: „Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.“

Šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 straipsnį.

Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).

Geresnės darbo sąlygos

Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių“, - teigia advokatė. Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.

Papildomi privalumai

Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė - dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama.

  • Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas.
  • Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
  • O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) tėvams

Tėvams, auginantiems vaikus, reikia įsidėmėti, kad teisę į PSD valstybės lėšomis turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vieną vaiką iki 8 m., ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vieną vaiką iki 8 m. Taip pat šią teisę turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, kol vyriausiam vaikui sukanka 18 m. Esmė yra ta, kad į PSD valstybės lėšomis turi teisę tik vienas iš tėvų - mama arba tėtis. Kuris iš jų pageidaus šio draudimo gimus vaikui automatiškai nefiksuojama. Dėl to tėvai turi sutarti tarpusavyje. Sutarus, kad draudimas valstybės lėšomis reikalingiausias, tarkime, mamai, šis sutarimas gali būti ir laikinas. Pasikeitus situacijai (netekus darbo ar pan.), teisė į PSD gali būti perduota tėčiui ar atvirkščiai.

Norint, kad vienam iš tėvų PSD būtų suteiktas, būtina TLK (Teritorinei ligonių kasai) pateikti prašymą apdrausti, nurodant jame savo ir vaikų duomenis. Tai galima padaryti ir neatvykus į ligonių kasą - reikia užpildyti prašymą, kurio forma skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje. Užpildytą prašymą į ligonių kasą galima atsiųsti paštu arba el. paštu.

Svarbiausia - lankstumas

Abipusiu sutarimu ir lankstumu grįstų santykių svarbą akcentuoja ir tėvai. Anot jų, tėvams itin svarbus lankstumas, nes vaikai dažnai serga, o dalis motinos minčių visada bus apie vaiką. „Tėvams aktualiausia yra būtent galimybė derinti darbo ir namų režimą, ypatingai vaikų ligų atveju. Jeigu yra galimybė dirbti nuotoliu ir darbdavys leidžia pačiam žmogui susidėlioti savo grafiką, derinti darbą namie ir biure, tai labai prisideda nuimant įtampą ir kuriant empatiją bei savitarpio pagalba grįstus santykius“, - teigia pašnekovė. Darbuotojai tokiais atvejais, pasak jos, jaučiasi dėkingi ir atsidėkoja darbdaviui lojalumu.

Tėvai dirba nuotoliu prižiūrėdami vaiką

Sodros paslaugos internetu

„Sodra“ primena, kad visas socialinio draudimo paslaugas gyventojai gali gauti internetu - prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams www.sodra.lt/gyventojui, kur galima pateikti visus prašymus, peržiūrėti asmeninius duomenis bei gauti konsultacijas. Taip pat veikia „Sodros“ informacinis centras, teikiantis konsultacijas telefonu 1883.

tags: #ar #reikia #pranesti #sodrai #apie #maza



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems