Vaiko gimimas - ypatingas įvykis, kuriam ruošiantis svarbu žinoti ne tik apie būsimus džiaugsmus, bet ir apie socialines garantijas. Lietuvoje dirbančioms (ir tam tikroms kitoms socialiai draustoms) moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos („dekretas“) ir už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka. Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamam laikotarpiui. Jos skiriamos nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 1 metai. Vaiko priežiūros atostogos (VPA) suteikiamos pasibaigus NGA iki kol vaikui sueis 18, 24 arba 36 mėn., t. y. atostogų trukmę pasirenka patys tėvai.
Besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims Lietuvoje priklauso nėštumo ir gimdymo atostogos bei už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka iš „Sodros“. Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. NGA skiriamos suėjus 30-ai nėštumo savaitei. Išeiti šių atostogų galima ne anksčiau nei likus 70 dienų iki numatomos gimdymo datos.
Pavyzdys: Jei numatoma gimdymo data yra 2025 m. gegužės 1 d., teoriškai atostogos galėtų prasidėti nuo 2025 m. vasario 21 d. ir tęstis iki 2025 m. liepos mėn. Pastaba: Jei gimdymas įvyksta anksčiau nei planuota, atostogų trukmė nesutrumpėja - 56 dienos po gimdymo vis tiek suteikiamos. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsia, bet bendra 126 dienų trukmė išlieka (atostogos po gimdymo atitinkamai sutrumpėja).

Norint gauti motinystės atostogų pašalpą, turite turėti privalomąjį stažą. Gydytojas turi būti išdavęs elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.
Būtinas stažas:
Svarbios išimtys dėl stažo:
Motinystės (nėštumo ir gimdymo atostogų) ir tėvystės (kol vaikui sueis 1 mėnuo) atostogų pašalpa siekia 100 proc. jūsų kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio.

Išmoka apskaičiuojama pagal jūsų kompensuojamąjį uždarbį. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas (atlyginimą „ant popieriaus“), turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį.
Pavyzdys: Jei teisė į išmoką (atostogų pradžia) atsiranda 2025 m. balandį, bus vertinamos pajamos nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Jei atostogos prasideda 2025 m. vasario 21 d., imamas pajamų laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Visa apskaičiuota išmoka už 126 dienas (arba 140 dienų po komplikuoto gimdymo) paprastai sumokama iš karto per nustatytą terminą po prašymo pateikimo ir sprendimo priėmimo.
Iš išmokos išskaičiuojami mokesčiai:
Pavyzdys: Tarkime, apskaičiuota motinystės išmoka yra 1000 Eur (bruto). Išmoka į rankas ≈ 1000 - 69.80 - 39.89 = 890.31 Eur. Atminkite, kad tai tik preliminarūs skaičiavimai, skirti bendram supratimui.
Dirbant su individualios veiklos pažyma užtikrinamos tos pačios garantijos (išskyrus darbo netekimo) kaip ir darbuotojams pagal darbo sutartį. Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėn. Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas „Sodrai“ ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais.
Esmė tokia, kad vykdant IDV draudžiama pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. Jeigu žmogus dalyvauja kaupimo sistemoje, papildomai skaičiuojamos 3 proc.
Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.
Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į „Sodros“ išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
Atkreipkite dėmesį, kad įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje.
Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką. Nuo 2021 sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams, mat abu jie, - tiek mama, tiek tėtis, - būdami vaiko priežiūros atostogose gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais.
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. Šį pasirinkimą tėvai turi padaryti labai atidžiai, nes vėliau nebebus galima pakeisti pašalpos mokėjimo trukmės (atostogų trukmę bei pašalpų gavėją, t.y. mamą arba tėtį, bus galima keisti).
| Vaiko priežiūros išmokos variantas | Išmokos gavimo laikotarpis | Išmokos dydis (nuo kompensuojamojo uždarbio) | Išmokos dydis („į rankas“) |
|---|---|---|---|
| 18 mėnesių | Visas laikotarpis | 60 % | 77,34 % |
| 24 mėnesių | Iki vaikui sueis 12 mėnesių | 45 % | 58 % |
| Nuo 12 iki 24 mėnesių | 30 % | 38,67 % | |
| Neperleidžiami mėnesiai (62 kalendorinės dienos) | Bet kuriuo VPA laikotarpiu | 100 % (apyitiksliai "į rankas") | Išmoka negali būti didesnė nei 2 VDU |
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Darbo kodekso pakeitimu aiškiai įtvirtinama, kad neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės VPA dalį sudaro 62 kalendorinės dienos, kurias kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. neperleidžiamais mėnesiais mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 VDU (vidutinis darbo užmokestis).
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc.
Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis.
Jei šiuo metu esate vaiko priežiūros atostogose bei gaunate vaiko priežiūros išmoką ir jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, jūs turite teisę gauti motinystės išmoką. Jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės arba vaiko priežiūros išmoka.
„Sodros“ teigimu, ši tvarka nustatyta remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsniu. Išmokos siejamos su pajamomis ir draudimo įmokomis, o ne auginamų vaikų skaičiumi. Todėl, jei vienu metu auginami du maži vaikai, kompensuojamas vienas darbo užmokestis, o išmoka nėra mokama atskirai už kiekvieną vaiką.
Todėl, „Sodros“ teigimu, tėvams geriausia pasiskirstyti vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpius individualiai, kaip jiems naudingiausia finansiškai.
Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos. Kitos darbuotojams taikomos garantijos priklauso nuo vaikų amžiaus ir skaičiaus, papildomos garantijos taip pat taikomos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus. Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais. Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai.
Kol kas oficialiai išeiti anūko priežiūros atostogų ryžtasi nedažnas dirbantis senelis ar močiutė, bet tokių atvejų daugėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna per 43 tūkst. žmonių. Tarp jų pirmąjį šių metų pusmetį buvo 892 seneliai. Tai nėra daug, tačiau jau trečdaliu daugiau, negu per visus 2018 metus, kai galimybe pasiimti vaiko priežiūros atostogas pasinaudojo vos 503 seneliai.
Tokia pagalba vaikus auginančioms šeimoms visoje Europos Sąjungoje gali naudotis tik dviejose valstybėse - Lietuvoje ir Bulgarijoje - gyvenančios šeimos. Įtraukti senelius į vaiko priežiūros atostogų gavėjų sąrašą, anot SADM specialistų, skatina kelios priežastys: spartus visuomenės senėjimas ir nepakankamai greitai augantis gimstamumo lygis bei jaunų tėvų siekis išlikti konkurencingais darbo rinkoje. „Senelių pagalba šeimai itin svarbi, nes jaunai mamai ir tėčiui tai padeda suderinti mažo vaiko priežiūrą ir profesinę karjerą“, - sako SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Pėčė.

SADM Darbo teisės skyriaus patarėja Airinė Dobužinskienė patvirtino, kad Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, jog vaiko priežiūros atostogomis gali naudotis ne tik vienas iš tėvų, bet ir senelis ar senelė, ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką.
Tačiau yra keletas reikalavimų, kurie taikomi nusprendusiems prižiūrėti anūkus ir norintiems išeiti apmokamų vaiko (anūko) priežiūros atostogų bei gauti vaiko priežiūros išmoką seneliams:
Jei senelis ar senelė šiuos reikalavimus atitinka, lieka keli nesudėtingi žingsniai: norint gauti išmoką, reikia parašyti darbdaviui prašymą, kad jis suteiktų vaiko priežiūros atostogas, o šį prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip likus 14 dienų iki norimos prašomų atostogų pradžios. „Vaiko, šiuo atveju anūko, priežiūros atostogos gali trukti iki mažyliui sukaks treji metai. Darbdavys įsipareigoja per tą laikotarpį išsaugoti darbuotojui darbo vietą ir pasiūlyti ją sugrįžus iš atostogų“, - nurodo A. Dobužinskienė.
Po to, kai darbdavys suteikia vaiko priežiūros atostogas, senelei ar seneliui reikia kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo. „Prašymą dėl šios išmokos skyrimo „Sodrai“ galima pateikti internetu, paštu arba atvykus į skyrių“, - priduria V. Pėčė ir patikslina, kad vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji. Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo reikia nurodyti, kiek laiko asmuo norės ją gauti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys.
Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Advokatė pažymi: „Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.“
Šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 straipsnį.
Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).
Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių“, - teigia advokatė. Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė - dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama.
Tėvams, auginantiems vaikus, reikia įsidėmėti, kad teisę į PSD valstybės lėšomis turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vieną vaiką iki 8 m., ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vieną vaiką iki 8 m. Taip pat šią teisę turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, kol vyriausiam vaikui sukanka 18 m. Esmė yra ta, kad į PSD valstybės lėšomis turi teisę tik vienas iš tėvų - mama arba tėtis. Kuris iš jų pageidaus šio draudimo gimus vaikui automatiškai nefiksuojama. Dėl to tėvai turi sutarti tarpusavyje. Sutarus, kad draudimas valstybės lėšomis reikalingiausias, tarkime, mamai, šis sutarimas gali būti ir laikinas. Pasikeitus situacijai (netekus darbo ar pan.), teisė į PSD gali būti perduota tėčiui ar atvirkščiai.
Norint, kad vienam iš tėvų PSD būtų suteiktas, būtina TLK (Teritorinei ligonių kasai) pateikti prašymą apdrausti, nurodant jame savo ir vaikų duomenis. Tai galima padaryti ir neatvykus į ligonių kasą - reikia užpildyti prašymą, kurio forma skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje. Užpildytą prašymą į ligonių kasą galima atsiųsti paštu arba el. paštu.
Abipusiu sutarimu ir lankstumu grįstų santykių svarbą akcentuoja ir tėvai. Anot jų, tėvams itin svarbus lankstumas, nes vaikai dažnai serga, o dalis motinos minčių visada bus apie vaiką. „Tėvams aktualiausia yra būtent galimybė derinti darbo ir namų režimą, ypatingai vaikų ligų atveju. Jeigu yra galimybė dirbti nuotoliu ir darbdavys leidžia pačiam žmogui susidėlioti savo grafiką, derinti darbą namie ir biure, tai labai prisideda nuimant įtampą ir kuriant empatiją bei savitarpio pagalba grįstus santykius“, - teigia pašnekovė. Darbuotojai tokiais atvejais, pasak jos, jaučiasi dėkingi ir atsidėkoja darbdaviui lojalumu.

„Sodra“ primena, kad visas socialinio draudimo paslaugas gyventojai gali gauti internetu - prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams www.sodra.lt/gyventojui, kur galima pateikti visus prašymus, peržiūrėti asmeninius duomenis bei gauti konsultacijas. Taip pat veikia „Sodros“ informacinis centras, teikiantis konsultacijas telefonu 1883.