Šiandien populiaru steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant menų, fizinio ar ekologinio ugdymo programas. Privatus verslas Lietuvoje tampa vis svarbesnis, įsiskverbdamas į įvairias sritis, įskaitant švietimą. Nors kol kas tai tik nedidelė tendencija ikimokyklinio ugdymo sistemoje, privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams darželiams. Apklausų duomenys rodo, kad dalis tėvų pageidautų, jog jų vaikai būtų ugdomi ne pasamdytų auklių ar valstybinėse ugdymo įstaigose, o mažuose privačiuose darželiuose. Todėl manoma, kad idėja steigti privačius darželius yra padiktuota laikmečio, ir fiziniai ar juridiniai asmenys galėtų šia idėja susidomėti.

Kuo didesnė pasiūla, tuo aukščiau iškeliama ikimokyklinių paslaugų kokybės kartelė. Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė teigia, kad šeimos pageidauja įvairių, taip pat ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų bei lankstaus įstaigos lankymo grafiko. D.Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač, jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai: toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate.
Vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos visada pamini privačius darželius savo atžaloms pasirinkę tėvai - tai mažesnės grupės. Kadangi privačiuose darželiuose grupės sudaromos iš mažesnio kiekio vaikų, juos ugdančios auklėtojos gali skirti daugiau laiko kiekvienam vaikui individualiai, ugdymo programa vykdoma sklandžiau. Be to, viliamasi, kad kuo mažiau vaikų grupėje, tuo mažesnė ir ligų tikimybė. Dažnokai tikima, jog privačiuose darželiuose personalas parenkamas daug atidžiau. Manoma, jog patys darbuotojai yra labiau motyvuoti, daugiau apsišvietę vaikų ugdymo srityje.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra parengusi Metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros: būdai steigti nevalstybinę įstaigą, steigimo tvarka ir teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, privataus darželio steigimo dokumentai. Taip pat ŠMM iniciatyva yra pakoreguoti ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas steigti privatų darželį: supaprastintos higienos normos.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos filialo vedėja Dalia Jociuvienė, supažindindama su privatiems darželiams keliamais reikalavimais, teigia, kad taisyklių sąraše yra įvesta keletas pakeitimų, kurie turėtų palengvinti privačius darželius kuriančių asmenų rūpesčius.
Planuojant vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, būtina nuspręsti, kiek ir kokio amžiaus vaikų grupių bus steigiama, taip pat kiek ikimokyklinukų jose planuojama ugdyti. Ikimokyklinio ugdymo veikla gali būti vykdoma ne tik mokslo paskirties patalpose, bet ir viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, gyvenamosios (vieno buto, dviejų butų ir daugiabučių) paskirties patalpose. Tokiu atveju patalpos turi būti įrengiamos ne aukščiau kaip antrajame pastato aukšte. Ugdant iki 60 vaikų, grupėms gali būti įrengiama bendra priėmimo-nusirengimo patalpa, užtikrinant, kad ji bus pasiekiama visų grupių vaikams bet kuriuo metu nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpas / erdvės.
Dalia Jociuvienė atkreipė dėmesį, kad steigiant privatų darželį, tarkime, daugiabutyje, nebėra reikalaujama įrengti atskiro, papildomo įėjimo. Kuriant darželį nereikia keisti pastato paskirties. Privatus darželis gali būti įkurtas tik pastate, kurio statybos yra visiškai pabaigtos. Ant darželiui nuomojamo pastato negali būti antenų, privalomas įėjimo apšvietimas. Jei darželis yra privačiame name ar bute, jo gyventojams sanitarinį mazgą privaloma įrengti atskirai.
Svarbiausia dalis - kaimynų sutikimas daugiabutyje: steigiant darželį daugiabutyje, reikalingas kaimynų sutikimas - 50 proc. ir vienas.

Kasdien vaikai turi būti išvedami į lauką, tad būtina numatyti vietą, kurioje vaikai žais. Darželio sklypo dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m ploto vienam vaikui. Pavyzdžiui, jei darželyje ugdoma 30 vaikų, tuomet vaikų žaidimų aikštelėms skirtos teritorijos plotas turėtų būti ne mažesnis nei 180 kv. m. Tačiau švietimo teikėjui, ugdančiam iki 60 ikimokyklinukų, neprivaloma turėti savo sklypo ir galima naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir panašiai). Jei darželyje yra ugdoma iki 50 vaikų, nėra būtina būtent tam darželiui priklausanti žaidimų erdvė. Jei darželis įkuriamas daugiabutyje, galima naudotis bendra daugiabučio erdve, kiemu. Jei prie daugiabučio ar namo nėra kiemo, žaidimų aikštelės, vaikus galima vesti į parką, bendro naudojimo miesto žaidimo aikšteles ir panašiai. Tik reikia pasirūpinti saugiu vaikų nuvykimu į numatytą vietą.
Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, darželio sklypas ar šio sklypo dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Tiek darželio teritorijoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, tiek kitų žaidimų aikštelių, kuriomis naudojasi ugdytiniai, įrengimo, naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Higienos normos griežtai reglamentuoja ir vaikų skaičių darželio ar lopšelio grupėje. Kiekvienoje grupėje leidžiamas ugdyti vaikų skaičius, atsižvelgiant į jų amžių, nurodytas Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 75:2016) 5 punkte.
| Amžiaus grupė | Didžiausias vaikų skaičius grupėje | Minimalus praustuvių skaičius | Minimalus unitazų skaičius | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Iki 1 metų | ne daugiau kaip 6 | 1 praustuvė penkiems vaikams | bent 1 unitazas | |
| 1-1,5 metų | iki 10 | 1 praustuvė penkiems vaikams | bent 1 unitazas | |
| 1,5-3 metų | iki 15 | 1 praustuvė penkiems vaikams | bent 1 unitazas | |
| 3-7 metų | iki 20 | 1 praustuvė penkiems vaikams | 1 unitazas septyniems vaikams | |
| Visos amžiaus grupės | Papildomai: 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). |
Grupėje, kurioje ugdomi vaikai iki vienerių metų, gali būti ne daugiau kaip 6 auklėtiniai. 1-1,5 metų vaikų grupėje galima ugdyti iki 10 mažamečių, 1,5 - 3 metų - iki 15, 3 - 7 metų grupėje - iki 20 vaikų. Vaikui iki 3 metų turi būti skirta 4,3 kvadratinio metro plotas, 3 - 7 metų vaikui - 4 kvadratinių metrų plotas.
Kiekvienai darželio grupei, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ir vyresni vaikai, turi būti įrengtos atskiros priėmimo-nusirengimo, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto-prausyklos patalpos / erdvės. Ugdant iki 60 vaikų, 2 metų amžiaus ir vyresnių vaikų grupėms gali būti įrengiama bendra tualeto-prausyklos patalpa, kuri tokiu atveju turi būti įrengta tame pačiame aukšte kaip ir šių grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpos / erdvės ir nuo jų nutolusi ne daugiau kaip 50 m bei pasiekiama vaikams bet kuriuo metu nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpas / erdvės.
Jei vaikų ugdymas darželyje bus vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų poilsis. Jei ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas vaikų poilsis, tuomet kiekvienam grupėje pietų miegą miegančiam vaikui turi būti skirta lova kietu pagrindu arba čiužinys, kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Vaikų lovelės turi būti ne mažiau, nei grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų, o savaitinėje grupėje - ją lankančių vaikų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų.
Jeigu numatyta, kad vaikų ugdymas truks ilgiau nei 4 valandas, darželyje turi būti organizuojamas ne tik poilsis, bet ir vaikų maitinimas tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse. Jei vaikas darželyje praleidžia ilgiau negu 4 valandas, jam turi būti užtikrintas maitinimas. Jei darželyje nėra valgyklos, maistą gali tiekti įmonės, turinčios leidimą maitinti vaikus. Vaikai gali būti maitinami grupėje arba 2 metų ir vyresniems vaikams gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Jei vaikai bus maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti arba automatine indų plovimo mašina ir plautuve rankoms plauti, vieta indams ir stalo įrankiams laikyti. Privatūs darželiai gali be viešųjų pirkimų procedūrų rinktis maisto ar žaliavų tiekėjus, todėl gali lengviau įsiklausyti į tėvų pastebėjimus ir lūkesčius bei lengviau keisti valgiaraštį.

Valstybės skiriamos ugdymo lėšos (anksčiau - mokinio krepšelis) yra konkreti suma, skiriama iš valstybės biudžeto kiekvienam vaikui, lankančiam licencijuotą ikimokyklinio ugdymo įstaigą (tiek savivaldybės, tiek privačią), ugdymo procesui organizuoti. Savivaldybės biudžeto lėšos privačioms ugdymo įstaigoms tiesiogiai neskiriamos, tačiau gali būti taikomi kompensavimo mechanizmai. Tėvai moka gerokai didesnį mėnesinį ugdymo mokestį, kuris padengia įstaigos veiklos sąnaudas.
Siekiant spręsti vietų trūkumą valstybiniuose darželiuose ir palengvinti finansinę naštą tėvams, pasirinkusiems privačias įstaigas, kai kurios savivaldybės taiko kompensacijų sistemą. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2023 m. taikoma 120 Eur per mėnesį kompensacija kiekvienam vaikui, lankančiam privatų darželį ir deklaruotam Vilniuje. Ši kompensacija pervedama darželiui, kuris atitinkamai sumažina mėnesinį mokestį tėvams. Kauno mieste nuo 2024 m. liepos mėnesio naikinama kompensacija už privačius darželius, nes valstybiniuose darželiuose yra pakankamai laisvų vietų. Tačiau Kauno rajonuose, kuriuose yra didžiausias ikimokyklinių įstaigų trūkumas (Garliava, Ringaudai, Noreikiškės, Domeikava, Užliedžiai), savivaldybė turi bendradarbiavimo sutartis su privačiomis ugdymo įstaigomis. Vienas iš tėvų turi pateikti prašymą elektroniniu būdu per tos savivaldybės sistemą ar elektroniniu paštu. Kompensacija dėl privačios ugdymo įstaigos nėra susijusi su tėvų gaunamomis pajamomis. Kompensacijos dydis skiriasi kiekvienoje savivaldybėje, tačiau mokestis už darželį tam įtakos neturi.
Vaikams paaugus tėvams kyla svarbus klausimas - rinktis valstybinį ar privatų darželį tolimesniam atžalos ugdymui. Viena pagrindinių priežasčių, nulemiančių tėvų pasirinkimą, yra didelis kainos skirtumas. Privatūs darželiai kainuoja gan didelius pinigus ir ne kiekviena šeima, ypač, jei turi kelis vaikus, gali sau tai leisti. Realiausia vieno vaiko ugdymo kaina per mėnesį yra gerokai didesnė nei tėvų mokamas mokestis valstybiniame darželyje.
Valstybiniuose darželiuose grupės dažniausiai yra kur kas didesnės nei privačiuose. O tai, savaime suprantama, apsunkina ugdymo procesą ir galimybes atsižvelgti į individualius vaikų poreikius. Tiesiog kiekvienas vaikas individualiai gauna mažiau dėmesio bei rūpesčio nei privačiame darželyje. Nors daugelis tėvų pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kada ugdymo įstaigoje buvo atliktas remontas ar kiek teks mokėti už tai, kad jų atžala galėtų lankyti tam tikrą darželį, visgi labiausiai reikėtų rūpintis kitais dalykais. Išsilavinimo reikalavimai yra lygiai tokie patys tiek privačiuose, tiek valstybiniuose darželiuose. Be to, ilgametę patirtį turintys ugdytojai nebūtinai yra pervargę. Iš esmės svarbu ne tai, kokią įstaigą pasirinksite savo atžalai, o pas kokias auklėtojas jis paklius. Todėl prieš pasirinkdami gražiai atrodantį privatų darželį arba prieš atsisakydami valstybinio darželio dėl kelių neigiamų komentarų, pirma patys apsilankykite įstaigoje, pabendraukite su grupės auklėtojomis ir išsiaiškinkite visus rūpimus faktus.
