Vaiko globos problemos ir moksliniai tyrimai: teoriniai ir praktiniai aspektai

Vaiko globa pastaruoju metu tampa viena iš aktualiausių vaiko gerovės klausimų, tokius pasikeitimus įtakoja ekonominės, socialinės, politinės besikeičiančios visuomenės sąlygos. Daugeliui šeimų, auginančių vaikus, reikalinga psichopedagoginė ir socialinė parama bei pagalba. Šiame darbe aptariami vaiko globos teoriniai pagrindai, lemiantys vaiko globos organizavimo sistemą, nagrinėjamos Lietuvos vaiko globos sistemos formavimosi tendencijos bei pateikiami užsienio šalių vaiko globos organizavimo aspektai.

Vaiko globos sistemos teisiniai pagrindai Lietuvoje

Pirmą kartą vaiko globos teoriniai pagrindai buvo suformuluoti kuriant Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymą 1998 metais. Šio įstatymo nuostatose tiksliai apibrėžta vaiko globos sąvoka, tikslai ir uždaviniai, globos steigimo principai, globos rūšys ir formos, globos nustatymo ir pasibaigimo pagrindai. Įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, šalia globos sąvokos atsirado rūpybos sąvoka. Pagal naująjį Civilinį kodeksą vaiko globa nustatoma neveiksniam asmeniui, t. y. vaikui iki 14 metų, o rūpyba nustatoma ribotai veiksniam asmeniui, t. y. vaikui, sulaukusiam keturiolikos metų.

Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos uždaviniai suformuluoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse detaliau pagrindžia vaiko globos tikslą:

1. Sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą.
2. Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Globos formos ir jų ypatumai

Lietuvos teisinėje bazėje išskiriamos trys pagrindinės vaiko globos formos:

• Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje.
• Vaiko globa šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje.
• Vaiko globa institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.

Šeimyna yra tarpinė grandis tarp šeimos ir institucijos vaiko globos sistemoje. Tačiau savivaldybės gana vangiai žiūri į šeimynų steigimą, o trečdalis šeimynų tėvų neturi jokio profesinio pasirengimo.

Mokslinių tyrimų įžvalgos apie socialinius įgūdžius

Mykolo Romerio universiteto (MRU) edukologijos srities profesorė Vida Gudžinskienė kartu su kolegomis įgyvendina projektą „Vaikų, esančių nuolatinėje globoje, socialinių įgūdžių ugdymas“. Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, kurie patiria socialinę atskirtį, dažnai neturi išsiugdę būtinų socialinių įgūdžių - jie sunkiau užmezga ryšius, vengia spręsti problemas, negeba spręsti konfliktų.

Profesore pastebi, kad nepakankami socialiniai įgūdžiai labai dažnai lemia globojamų vaikų nesėkmes ir konfliktus švietimo įstaigose. Tuo tarpu šeiminiuose namuose vaikai turi daugiau ir kokybiškesnių kontaktų vieni su kitais ir su jais besirūpinančiais socialiniais darbuotojais. Štai keletas statistinių duomenų apie vaikus institucijose:

Socialinių sąlygų įtaka vaiko globai

Pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos ir nedarbas labiausiai atsisipindi šeimose, auginančiose vaikus. Gausėja silpnų ir skurstančių šeimų, kurios savo jėgomis negali įveikti susidariusių sunkumų. Nedarnių šeimų skaičius labai priklauso nuo alkoholizmo paplitimo lygio. Valstybė, ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, įsipareigojo užtikrinti visapusišką paramą vaikui, dėl įvairių socialinių, ekonominių, moralinių priežasčių netekusiam tėvų globos.

tags: #vaiko #globos #problemos #moksliniai

• 40-ojo gimtadienio sveikinimai sūnui
• sužinokite daugiau apie graikiškų šokių tradicijas
• Viskas, ką tėvams reikia žinoti apie logopedus ikimokykliniame amžiuje
• Įvykis, pakeitęs Romos likimą
• daugiau apie ikimokyklinį ugdymą Pilaitėje