Ar vyro meilužės gimusiam vaikui tenka tėvo meilė?
Vaikų gimimas šeimoje - tai visada didelis džiaugsmas, tačiau kartu ir nauji iššūkiai, ypač, kai šeima pagausėja. Straipsnyje nagrinėjamos situacijos, kai vyro meilužė laukiasi vaiko, ir kokios to pasekmės gali būti ne tik meilužei, bet ir jo žmonai bei jau esamiems vaikams. Taip pat aptariama, kaip tinkamai paruošti pirmagimį šeimos pagausėjimui ir kaip išlaikyti darnius santykius šeimoje.
Tobulas amžiaus skirtumas tarp vaikų
Kaip psichologė pataria, jog geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų yra 3-4 metai. Jei amžiaus skirtumas tarp vaikų mažesnis, gali kilti keblumų. Ir vyresnėliui dar reikės daug dėmesio, jis dar bus gan egocentriškas, mažiau mokės dalintis daiktais ir dėmesiu. O jei tarp brolių seserų didelis amžiaus skirtumas, tarkime, 10 metų, vėlgi yra trūkumų. Visų pirma, vaikas jau gerokai pripratęs prie to, kad jis tik vienas, todėl net ir didesnis vaikas gali imti maištauti, nederamai elgtis mokykloje, blogiau mokytis.
Kai pagalbos per daug
Be to, kai tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas, vyresnėlis gali būti nenorom paverčiamas aukle. Anot I.Keliauskienės, puiku, jei ir mažesnis vaikutis padeda mamai ar tėčiui prižiūrėti kūdikį - švelniai pasupa, atneša čiulptuką ar pamaitina iš buteliuko. Tokiu atveju svarbu vaiką pagirti, pasakyti, kaip vertinate jo pagalbą, jog ir jis jaustųsi svarbus. Žymiai blogiau, jei vyresnėlis yra jau paauglys ir nenoromis paverčiamas aukle. Tėvams tiesiog patogu, jog beveik suaugusiam vaikui gali patikėti kūdikį ir jo priežiūrą. Bet tokiame elgesyje gali būti užprogramuota didelė bėda - visų pirma, paauglys netenka savo gyvenimo, laisvalaikio ir pomėgių, jei nuolat turi prižiūrėti mažesnį, o antra - gali netgi pradėti pykti ne tik ant tėvų, bet ir mažylio. Ir taip formuojasi nelabai pozityvūs santykiai tarp visų pusių.
Nuo kada ruošti vyresnėlį naujam šeimos nariui?
Kai jau laukiatės, geriausia yra pradėti ruošti ir vyresnėlį naujo šeimos nario gimimui. Kai pradeda matytis nėščiosios pilvas, rodyti ir pasakoti, kas ten gyvena, pasakoti, kas bus, kai gims broliukas ar sesutė, ką veiksite drauge. Vis dėlto viena dažniausiai daromų klaidų nėštumo ir gimdymo metu - tėvai palieka pirmagimį pas senelius, kai mama išvyksta gimdyti, ir pasiima jį, tik kai jau naujagimis grįžęs iš gimdymo namų. Grįžusiam vėl namo vaikui gali pasirodyti, jog mažylis per tą laiką užėmė jo vietą. Pasak jos, kur kas geriau mamai vienai vykti į gimdymo namus, o tėčiui likti su didžiuoju vaiku ir po kelių dienų kartu vykti pasiimti naujo šeimos nario su mamyte. Tokiu būdu vaikas nėra atskiriamas nuo įvykių, jis nemanys, kad jį kažkas pakeis.
Kaip paaiškinti pirmagimiui apie naujagimį?
Vertėtų kartu vartyti knygeles, žiūrėti filmukus apie kūdikių vystymąsi, supažindinant vaiką, kaip atrodys naujagimis, kaip juo reikės rūpintis, paaiškinti, kodėl taip bus. Taip pat būtų šaunu, jei peržiūrėtumėte vyresnėlio kūdikystės ir vaikystės nuotraukas parodydami, koks jis buvo, kaip augo, kol tapo toks, koks dabar yra. Taip vaikutis lengviau supras, jog sesutė / broliukas iš karto nebus žaidimų draugu, tačiau po truputį taps vis savarankiškesnis ir nebereikalaus tiek tėvų dėmesio. Taip pat tokiu būdu vyresnėliui parodysite, jog ir jis buvo toks mažutėlis, kuriuo irgi rūpinotės ir skyrėte daug dėmesio, kaip skirsite ir būsimajam šeimos nariui. Tad vaikui bus lengviau įsisąmoninti, jog pakitęs tėvų elgesys nereiškia mažesnės meilės. Būtų naudinga, jei jau prieš gimstant sesei / broliui po truputėlį mokytumėte įgūdžių, kurie bus reikalingi: pvz. pasidalinti žaisliukais, tėvų dėmesiu; klausytis ne tik savo, tačiau ir mažojo mėgstamos dainelės / pasakos; pirkti žaisliukus, skanėstus ir kt. ne tik sau, bet ir mažajam. Tad skaitydami pasaką, kitą išrinkite ir sesei / broliui, kuris klausosi iš pilvelio. Parduotuvėje išrinkite žaisliuką ne tik vyresnėliui, tačiau ir atkeliaujančiam mažyliui. Žaisdami pasakykite, jog sesei / broliui ir mamai reikia pailsėti, o tuomet galėsite žaidimą kartu toliau pratęsti. Jei vaiką su pokyčiais supažindinsite pamažu, jam bus kur kas lengviau, kils mažiau įtampos, o jūs turėsite daugiau laiko ir jėgų padėti vaikui susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis.
Kaip nuraminti pirmagimį atėjus kūdikiui?
Visų pirma, svarbu paminėti, jog dar iki gimstant kūdikiui būtų labai naudinga žengti kelis žingsnius. Tyrimai rodo, kad jei vaikas turėjo itin glaudų ryšį su mama ir silpnesnį ryšį su tėčiu, gimus antrajam kūdikiui vyresnėlis į jį žiūri kaip į konkurentą. Tuo tarpu, jei tarpusavio ryšys iki naujagimio pasirodymo buvo glaudesnis su tėčiu, vyresnėlio reakcija į kūdikį būna ne tokia audringa. Dėl šių priežasčių svarbu stiprinti vaiko ir tėčio ryšį dar iki gimstant naujam šeimos nariui: tėtis turi tapti ne tik žaidimo partneriu, bet ir tuo, pas kurį saugu ateiti iškilus sunkumams, kuriam galima išlieti kilusias emocijas, su kuriuo vaikas gali jaustis suprastas. Jei mama augina vaikučius viena, tuomet būtų vertinga stiprinti ryšį su kitu artimu suaugusiuoju. Keli būdai tai daryti - skirti kokybiško individualaus laiko, stengtis pažinti vaiko vidų, jo jausmus, mintis, pomėgius, fiziologinius ir psichologinius poreikius ir ypatumus, mintis reikšti taip, jog būtumėte suprasti teisingai, pratinti vaikutį užmigti be mamos. Pasistenkite naujus pakeitimus įvesti iki gimstant naujagimiui. Jei norite vyresnėlį pradėti leisti į darželį, pratinti prie puoduko, atjunkyti ar perkelti jį į kitą lovą / kambarį, tą padarykite prieš gimstant mažyliui, kad nesusidarytų neigiama asociacija su kūdikiu ir tai nekeltų papildomo nerimo, streso ar atsiskyrimo baimės. Taip pat iki gimstant mažajam būtų svarbu kuo geriau pažinti vyresnėlio emocijas: ką jis jaučia, dėl kokių priežasčių šie jausmai kyla; atrasti, kas jam padeda nurimti, o kas dar labiau trukdo; kas pa-deda išlieti susikaupusias emocijas tinkamu būdu. Vienam vaikui nurimti padeda artimojo apkabinimas, o kitas mažasis nori geriau pabūti vienas. Vienam supykus patinka pamušti pagalvę, kitam pyktį „išpiešti“, dar kitam - apsikabinti žaisliuką. Tad pažindami vaiką galėsite geriau jam padėti. Na, o kai mažylis atkeliauja į namus, leiskite pirmagimiui suprasti, jog buvimas vyresniu turi daug privalumų. Papasakokite jam, jog mažasis taip pat norėtų taip greitai bėgioti, važinėti dviračiu, kieme žaisti su draugais, pusryčiams valgyti blynus ir t. t., tačiau jis dar negali ir nemoka. Nuolat parodykite, koks pirmagimis svarbus ir reikšmingas šeimos ir tėvų gyvenime. Ne dėl to, jog kažką padaro - tiesiog dėl to, jog yra. O tuo pačiu pagirkite ir pasidžiaukite jo pagalba. Kur galite įtraukite į kūdikio priežiūrą: pavyzdžiui, paprašykite atnešti ir palaikyti sauskelnes, paduoti žaisliuką, pasupti vežimuką ir pan. Svarbu, jog kūdikiui atkeliavus į namus, vyresnėlis gautų kokybiško, nepertraukiamo individualaus dėmesio. Taip pat didelę reikšmę turi tai, kad suaugusieji klausytų vaiko atviromis ausimis, nemoralizuodami, nevertindami. Kartu padėtų vaikui pačiam geriau suprasti savo mintis, jausmus. Kūno kalba (veido išraiška, rankų pozicija ir pan.) parodykite susidomėjimą vyresnėliu, jo pasauliu, džiaugsmą jį matant. Kartu pažaiskite jo mėgstamus žaidimus, dažnai priminkite, koks jums yra svarbus / (-i) ir ypatingas / (-a). Ne mažiau svarbu, jog vyresnėlis mokėtų laikytis ir taisyklių, šeimos susitarimų, reikiamos disciplinos, tad nepamirškite pozityviai mokyti laisvės ir ribų balanso. Kai atvyksta svečiai aplankyti naujojo šeimos nario, paprašykite, jog nepamirštų atvežti dovanėlės ir vyresniajam. Įžengus į namus svarbu visų pirma atkreipti dėmesį į jį, pasisveikinti, paprašyti, jog parodytų, pristatytų sesutę / broliuką. Žinoma, nesvarbu, kaip teisingai tėvai besielgtų ir tvarkytųsi, natūralu, jog kils sunkumų ir tėvams, ir vaikui. Leiskite sau būti netobuliems. O einant kad ir nedideliais, tačiau nuosekliais ir tvirtais žingsneliais, galima nukeliauti labai toli. Kilus vyresnėlio emocijoms - priimkite jas; parodykite, jog visas emocijas jausti yra normalu; svarbu, negėdinkite, nebauskite, neliepkite „baigti pykti“, „baigti liūdėti“, „baigti bijoti“ ir pan. Tiesiog būkite šalia, parodykite, kad suprantate, priimate vaiko emociją, parodykite, kaip ją išlieti tinkamais būdais. O suprastos ir išgirstos emocijos vis mažiau ims veikti.
Vaikų palyginimo ir pavadinimų problema
Dažnai gimus antram vaikui, mėgstama palyginti, kaip buvo gimus pirmagimiui, o kaip yra dabar. Gerai, jei tai baigiasi greitai, ir vaikas nustojamas lyginti, bet jei tai vyks nuolat, vaikai taip pat gali pradėti konkuruoti. Vaikus geriausia vertinti atskirai kaip individus. Ir dar labai svarbus dalykas - reiktų vengti vadinti vaikus tokiais pat mažybiniais žodeliais. Tarkime, jei pirmagimį vadinate zuikeliu, tai antragimiui priskirkite kitą gražų žodį. Be to, ji pataria visuomet skirstyti dėmesį abiem vaikams, o ne būti abiem tėvams prie vieno vaiko: Dar labai svarbu turėti savo atskirą laiką su vienu vaiku. Mamos ir sūnaus, tėčio ir dukters. Svarbu pabūti ne tik visiems kartu šeimoje, bet ir atskirai po du. Turėti savo tradicijas, kurių vaikas laukia. Tai stiprina ryšį.
Kada tinkamiausias metas leisti vaiką į darželį?
Kai moteris pastoja antrąkart ir pradeda galvoje dėlioti vaizdus, kaip atrodys šeima ir jos gyvenimas po antrojo vaiko gimimo, dažna užduoda klausimą - o gal laikas pirmagimį leisti į darželį? Tai palengvins buitį ir leis daugiau dėmesio skirti mažyliui, o gal ir vyresnėliui bus įdomiau su bendraamžiais. Jei vyresnysis pradės lankyti darželį iškart gimus mažyliui - jis gali pasijusti nuskriaustas, nereikalingas, jog jo vietą užėmė kitas. Kai kreipiasi tėveliai, kurie jau laukia antros atžalos ir nori vyresnėlį pradėti leisti į darželį, visada klausiame, kada turėtų gimti mažylis ir kada nori pradėti leisti didesnį vaiką į darželį. Visada patariame tai daryti likus keliems mėnesiams iki gimdymo. Arba po gimimo praėjus bent pusmečiui.
Kaip paruošti pirmagimį brolio ar sesers atėjimui?
Knygoje „Antrasis kūdikis“ britų auklėjimo ekspertė ir knygų apie tėvystę autorė Sarah Ockwell-Smith atsako į šiuos ir kitus klausimus, kurie kamuoja antrąjį kartą besilaukiančias mamas. Nemažą dėmesį autorė skiria temai, kaip paruošti pirmagimį brolio ar sesers atsiradimui. Daliai antrąjį kartą tapsiančių tėvais nusišypso sėkmė: pavyksta gana paprastai susidoroti su šeimos pagausėjimu, o jų pirmagimiai pokyčius pakelia nesunkiai. Tačiau daugeliui kitų tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, tad tam reikėtų ruoštis kiek galima anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Apie tai, kaip emociškai parengti pirmagimį sesers ar brolio atsiradimui, kaip nuo pirmųjų dienų padėti kurti darnius santykius, kalbamės su vaikų psichologe, vaikų psichologijos centro „Laimingas vaikas“ įkūrėja Milda Karklyte-Palevičiene.
Tėvystės nustatymo ir išlaikymo klausimai
Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis numato vaiko teisę, kiek tai įmanoma, nuo gimimo žinoti, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai pripažintą vaiko teisę, Lietuvos teisė nustatė vaiko kilmės nustatymo pagrindus ir tvarką. Pagal CK 3.141 str., tėvystė gali būti pripažįstama tik asmens, pripažįstančio save tėvu, pareiškimu. Teisminiu keliu tėvystės pripažinimo klausimas sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka. Jeigu vaiko tėvas yra miręs, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju, pagal CK 3.147 str. 2 d. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.148 str. kaip esminį pagrindą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria - teismo nutartimi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismai, spręsdami išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą po CK įsigaliojimo šioje byloje turėjo taikyti 2001 m. CK 33.192 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Kaip elgtis, kai vyras turi meilužę ir ji laukiasi?
Viena 39 metų moteris pasakojo, kad jos vyras prisipažino turintis meilužę ir ji laukiasi jo kūdikio. Paaiškėjo, kad meilužė yra buvusi vyro sekretorė. Jų meilės romanas jau truko kelerius metus. Kai sužinojo apie nėštumą, žmona patarė darytis abortą, tačiau meilužė nusprendė gimdyti. Su vyru nutarė gyventi kartu, kol dukra baigs vidurinę mokyklą. Žmona kreipėsi į psichologą, kuris jos šeimos išsaugojimo galimybes įvertino: „80:20“. Žmona nusprendė kovoti už savo šeimą. Svarbiausia - atmesti visas emocijas, pažvelgti į situaciją iš šalies. Į klausimą, kuris iš jūsų kaltas, reikia atsakyti - abu. Reikia dirbti su savimi, susigrąžinti ankstesnį pavidalą, atrodyti verta dešimtuko. Užsiimti sportu, laikytis dietos, apsilankyti pas kosmetologą. Kritiškai pažvelgti į savo šeimos lizdą. Pagalvoti, kuo domisi vyras, kokių turi pomėgių. Planuoti bendrą laisvalaikį. Paprasčiausiai, paprašyti, kad su jumis pasivaikščiotų parke, užeikite į kavinę išgerti kavos, pasikalbėkite apie nereikšmingus dalykus. Stenkitės viską daryti su šypsena ir meile. Galiausiai, svarbu, kad tarp jūsų su vyru egzistuotų intymūs santykiai.
Sėkmės ir laimės kaina #sekme
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
