Implantacinis kraujavimas: kada jis įvyksta ir kaip atskirti nuo kitų išskyrų?

Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių, kurį kartais sunku atskirti nuo kitų, yra implantacinis kraujavimas.

Ovuliacija ir vaisingos dienos: kada galima pastoti?

Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos (nors gali svyruoti), skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos. Maždaug ciklo viduryje (apie 14-ą dieną 28 dienų cikle, bet laikas gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės ir individualių ypatumų) įvyksta ovuliacija.

Kas vyksta ovuliacijos metu?

Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos. Kai kurios moterys ovuliacijos metu gali jausti nestiprų, trumpalaikį skausmą pilvo apačioje (vadinamąjį „ovuliacijos skausmą“). Taip pat ovuliacijos metu gali pasitaikyti nežymus pakraujavimas, kuris kartais supainiojamas su implantaciniu kraujavimu.

Vaisingos dienos: kada galima pastoti?

Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis. Taip yra todėl, kad spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų (kartais net iki 7, nors tai rečiau).

Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu. Jei sueitis įvyksta likus kelioms dienoms iki ovuliacijos, spermatozoidai gali „palaukti“ kiaušinėlio ir jį apvaisinti, kai šis pasirodys.

Apvaisinimas ir ankstyvasis vystymasis

Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis. Keli šimtai atkakliausių apsupa kiaušinėlį, tačiau tik vienam spermatozoidui pavyksta prasiskverbti pro jo apvalkalus ir jį apvaisinti.

Zigotos susidarymas

Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis. Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje.

Nuo zigotos iki blastocistos

Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis. Praėjus maždaug 3-4 dienoms po apvaisinimo, susidaro ląstelių kamuolėlis, sudarytas iš keliolikos ar keliasdešimties ląstelių, vadinamas morule. Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.

Implantacija: kada ir kaip tai vyksta?

Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija.

Implantacinis kraujavimas

Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis. Tai yra vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių, tačiau jis pasitaiko ne visoms moterims ir nebūtinai reiškia nėštumą. Implantacinis kraujavimas paprastai yra šviesiai rožinės arba rudos spalvos, labai negausus ir trunka trumpai - nuo kelių valandų iki poros dienų. Jis pasirodo tik 6-12 dienų po ovuliacijos (arba likus maždaug 6 dienoms iki numatomų mėnesinių).

Svarbu atskirti implantacinį kraujavimą nuo ovuliacinio pakraujavimo, kuris gali įvykti ciklo viduryje, ir nuo prasidedančių mėnesinių. Ovuliacinis pakraujavimas yra retesnis reiškinys ir gali sutapti su vaisingomis dienomis. Mėnesinės paprastai būna gausios ir trunka kelias dienas.

"Implantacinis kraujavimas, yra kaip vos pateplioja ir jis yra vienkartinis," - teigia viena forumo dalyvė. Kitos moterys dalijasi patirtimi, kad kraujavimas būdavo ryte, o vėliau dingdavo, arba pastebėdavo rusvų išskyrų kelias dienas.

Jei pastebite švelniai rožinės arba rudos spalvos išskyrų, kurios pasirodo maždaug savaitę po ovuliacijos ir nėra gausios, tai gali būti implantacinis kraujavimas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus galimus nėštumo požymius.

Ar gali būti implantacija?

Dažnai kyla klausimas, ar įmanoma pastoti, jei lytiniai santykiai vyko prieš kelias dienas ar tą pačią dieną, kai pastebėtas kraujavimas. Statistika rodo, kad didesnė tikimybė yra pastoti mylintis ne pačią ovuliacijos dieną, bet dieną ar dvi prieš ją. Jei lytiniai santykiai įvyko vaisingomis dienomis, o vėliau pasirodė švelnus, trumpalaikis kraujavimas, tikimybė pastoti yra reali.

Viena moteris dalijasi savo patirtimi: "Myliukai buvo sausio 1, 2 ir 3d., taip pat ir sausio 6d., o ovuliacinis pakraujavimas 5d. vakare? Viskas realu."

Jei įtariate nėštumą, svarbu stebėti savo kūno reakcijas ir, jei įmanoma, atlikti nėštumo testą. Tačiau implantacijos metu nėštumo testo rezultatas dar gali būti neigiamas, nes hormono hCG (kurį jis aptinka) koncentracija šlapime dar per maža.

Kiti ankstyvojo nėštumo požymiai

Be implantacinio kraujavimo, ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti ir kiti simptomai:

• Padidėjęs jautrumas ir krūtų paburkimas.
• Nuovargis ir mieguistumas.
• Pykinimas, ypač ryte.
• Dažnesnis šlapinimasis.
• Nuotaikų svyravimai.
• Lengvas pilvo maudimas ar spazmai.
• Padidėjęs jautrumas kvapams.

Svarbu pažymėti, kad daugelis šių požymių gali sutapti su priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomais, todėl juos atskirti gali būti sunku. "Požymiai tikrai panašūs. Tik prieš mmm jautrios būna krūtys, o spenelių jautrumas - jau nėštumo požymis," - pastebi viena forumo dalyvė.

Nėštumo požymiai dažnai susikuriami pačių moterų, todėl svarbu nepervertinti kiekvieno smulkaus simptomo. "Kai pastosit abejonių nebus. Butent!" - sako kita moteris, pabrėždama, kad tikrasis nėštumas dažnai atpažįstamas be abejonių.

Nėštumo testai yra patikimiausias būdas patvirtinti nėštumą. Pirmą kartą nėštumo testą rekomenduojama atlikti praėjus savaitei po mėnesinių praleidimo arba praėjus 14-19 dienų po ovuliacijos.

Žema implantacija

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti "žema implantacija". Tai reiškia, kad gemalas prisitvirtino ne gimdos dugne (t.y. viršuje), o arčiau gimdos kaklelio. Gydytojai teigia, kad dėl žemos implantacijos gali labiau skaudėti gimdos raiščius, jaustis stipresnis tempimas, pilvas gali būti žemiau. Taip pat iki 12 nėštumo savaitės gali būti šiek tiek didesnė persileidimo rizika, todėl rekomenduojama vengti fizinio krūvio.

Tačiau svarbu suprasti, kad ne visais atvejais žema implantacija yra pavojinga. "Man gydytoja sakė, kad dėl žemos implantacijos gali labiau skaudėti gimdos raiščius, jausis stipresnis tempimas, pilvas gali būti žemiau. Ir iki 12sav.šiek tiek didesnė persileidimo galimybė, todėl negalima kilnoti rankų, sunkiai nešti, esant galimybei gerai būtų pagulinėti," - dalinasi patirtimi viena moteris. Kita vertus, kita moteris teigia, kad jos gydytoja apie tai nieko blogo nepasakė ir teigė, kad viskas bus gerai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite neįprastai ilgai trunkantį ar gausų kraujavimą, stiprų pilvo skausmą, karščiavimą ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

tags: #ar #per #kudikio #implantacija #butinai

• Dešimtmetis pokyčių vaikų globos sistemoje
• Kęstučio Verslovo pasiekimai
• Kaip paruošti putpelių kiaušinius
• be tėvų globos likusių vaikų globos administravimas
• Viskas apie naujagimio registraciją ir nėštumo priežiūrą