Nėštumas - ypatingas metas, kupinas džiaugsmo ir lūkesčių, tačiau kartais jį gali apkartinti įvairūs sveikatos sutrikimai. Vienas iš tokių nemalonių susirgimų yra pūslelinė, kitaip dar vadinama herpesu. Nors dažniausiai ši liga asocijuojasi su lūpų paburkimu ir skausmingomis pūslelėmis, nėštumo metu ji gali kelti didesnį susirūpinimą dėl galimos rizikos vaisiui ir motinai.
Virusas, sukeliantis burnos pūslelinę, lieka organizme visą gyvenimą - jis tiesiog nėra aktyvus, iki kol nusilpsta imuninė sistema. Ypač imuninę sistemą susilpnina patiriamas stresas ir hormonų pokyčiai.

Pūslelinė gali atsirasti bet kuriuo metu, ypač kai kūnas patiria stresą ar vyksta hormonų svyravimai, todėl nėštumas yra dažnas protrūkio periodas. Virusas, sukeliantis burnos pūslelinę, suaktyvėja kas kartą, kai nusilpsta imuninė sistema. Svarbu suprasti, kad imuninę sistemą itin neigiamai veikia patiriamas stresas ir hormonų pokyčiai. Jei dar neturėjote pūslelinę sukeliančio viruso, juo užsikrėsti galite tik tuomet, kai kontaktuojate su sergančiu asmeniu. Dažnai nemalonia lūpų liga užsikrečiama bučiuojantis, dalinantis maistu ir indais, pasinaudojus ta pačia lūpų kosmetika, kaip ir sergantis žmogus.
JAV akušerių ir ginekologų kolegija teigia, kad net 75 proc. moterų, kurios anksčiau buvo varginamos pūslelinės, gali tikėtis šio viruso protrūkio ir nėštumo metu. Besilaukiančioms moterims pūslelinė neretai įsisenėja, opų vietose atsiranda šlapiavimas: pūslelės patinsta, o tada trūksta, palikdamos negilią, rausvą žaizdą. Tai yra skausmingiausias ir užkrėtimui jautriausias pūslelinės ciklo etapas. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į gydytojus ir vaistininkus, kurie rekomenduos tinkamiausią gydomąjį tepalą ar tabletes.
Paprastai lūpų pūslelinė nėštumo metu laikoma mažiau pavojinga nei lytinių organų pūslelinė. Lūpų pūslelinė yra lokali infekcija, dažniausiai plintanti tik burnos srityje. Paprastai šis virusas neperžengia placentos ir nepasiekia kūdikio. Tačiau būtina laikytis griežtesnių higienos priemonių ir stengtis neliesti susiformavusios pūslelės. Lūpų pūsleline sergant nėštumo metu rekomenduojamas tik išorinis medikamentinis gydymas.
Kita vertus, lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, yra pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą. Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. moterų. Herpes virusu gali būti užsikrėtę net iki 90 proc. žmonių. Genitalijų pūslelinė yra lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia herpes simplex virusas. Po pirmosios infekcijos ji išlieka organizme visą gyvenimą ir gali kartotis kelis kartus per metus, ypač susilpnėjus imuninei sistemai. Prezervatyvų naudojimas yra veiksmingas būdas užkirsti kelią infekcijai.

Jeigu nėštumo metu turite burnos pūslelinės protrūkį, tai greičiausiai neturės jokios įtakos jūsų kūdikiui. Didžiausia rizika pakenkti kūdikiui yra tada, jeigu pirmą kartą pūsleline užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą. Pirmą kartą užsikrėtus virusu, kūne dar nebūna prigaminta apsauginių antikūnų. Liga gali išsivystyti ir į lytinių organų pūslelinės protrūkį, kuriuo gimdymo metu gali užsikrėsti kūdikis. Gimimo metu įgytas pūslelinės virusas gali sukelti rimtų šalutinių sveikatos poveikių. Pūslelinė taip pat yra labai užkrečiama neseniai gimusiam mažyliui. Jeigu sergate pūsleline ir auginate kūdikį, venkite bučiuoti tuos žavius mažus skruostus, taip pat nelieskite kūdikio, prieš jį imant, kruopščiai nenusiplovę rankų muilu, nes gali pernešti virusą. Jei pernešate pūslelinės infekciją naujagimiui, tai vadinama naujagimių pūsleline. Nors tai nėra tokia rimta liga kaip gimimo metu įgytas virusas, ji vis tiek gali sukelti rimtų komplikacijų kūdikiui, kurio organizmas dar nesukūrė tvirtos imuninės sistemos.
Jei yra lytinių organų pūslelinė, gydytojai gali rekomenduoti cezario pjūvį, kad sumažintų naujagimių pūslelinės riziką. Gimdymo metu į makštį patekusi infekcija gali sukelti naujagimių pūslelinę - būklę, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip apakimas, smegenų pažeidimas ar net mirtis.
Pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas. Stenkitės stiprinti imuninę sistemą - vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D. Nustatyta, kad cinkas ankstyvosiose pūslelinės stadijose sumažina pūslių atsiradimą, skausmą, niežėjimą ir dilgčiojimą. Taip pat venkite streso ir kuo daugiau ilsėkitės - eikite pasivaikščioti, medituokite, pasimėgaukite karšta vonia. Taip pat nepamirškite kruopščiai plauti rankų ir vengti artimo kontakto su pūsleline sergančiais asmenimis.
Rekomenduojama informuoti savo gydytoją apie herpesą, jo dažnumą, sunkumą ir pan. Jei dar neturėjote pūslelinę sukeliančio viruso, juo užsikrėsti galite tik tuomet, kai kontaktuojate su sergančiu asmeniu. Svarbu žinoti, kad užkrėsti šiuo virusu galima dar pūslelėms nepasirodžius, todėl jei vienas iš partnerių yra sirgęs pūsleline, geriau pasisaugoti. Jei partneris artėjant jūsų gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsleline, reikėtų neturėti lytinių santykių.
Dėl daugelio vaistų nuo pūslelinės, tokių kaip Zovirax, Acic, Acilovir, nėštumo metu gali kilti abejonių dėl jų saugumo. Kai kuriais atvejais vaistininkai rekomenduoja "Viru-Merz" - bespalvį gelį, kuris gali padėti greičiau susidoroti su virusu. Taip pat yra rekomendacijų naudoti "Fenivir" tepaliuką ar "Bonjela" tepalą, kuris tinka ir dantenoms, ir lūpų kampučių gydymui. Kai kurioms moterims padeda "Compeed" lipdukai, kurie neleidžia infekcijai plisti.
Jei pūslelinė kartojasi, gali prireikti gerti vaistus. Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant juostine pūsleline 26 nėštumo savaitę ir vėliau, pavojaus vaisiui nėra, tačiau gydymui gali būti skiriami antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras), kurie priklauso B grupės vaistams ir yra nepavojingi nėštumo metu. Svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, pageidautina iki 72 valandų nuo simptomų pasireiškimo.

Svarbu: prieš vartojant bet kokius medikamentus nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #ar #paskutiniais #nestumo #menesiais #nekenkia #atsiradusi