Kiaušidžių cistos nėštumo metu: priežastys, simptomai ir kaip jos gali sumažėti
Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais. Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos, cistos yra skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose, o polipai yra nedidelės išaugos gimdos gleivinėje. Tačiau svarbu suprasti, kad ne visi dariniai yra pavojingi, o kai kurie, pavyzdžiui, funkcinės kiaušidžių cistos, nėštumo metu gali sumažėti arba visiškai išnykti.
Ginekologinių darinių skirtumai
Norint suprasti kiaušidžių cistų reikšmę nėštumo metu, svarbu atskirti jas nuo kitų ginekologinių darinių:
- Miomos: Gerybinės gimdos raumenų ataugos, dažnai besimptomės, tačiau galinčios sukelti kraujavimą, gausias mėnesines ir pilvo skausmus.
- Cistos: Skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose. Funkcinės cistos dažniausiai būna besimptomės, tačiau didelės cistos gali sukelti maudimą pilvo apačioje, o plyšus cistai - stiprų skausmą.
- Polipai: Nedidelės išaugos gimdos gleivinėje, dažnai besimptomės, ypač menopauzės laikotarpiu.
Mioma nuo polipo skiriasi savo struktūra ir augimo vieta. Gimdos polipas - lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę, o kiaušidžių cista - ertminis kiaušidės darinys, pripildytas skysčiu, kuriame gali būti audinio arba ląstelių. Besimptomiai ir nepiktybiniai šie dariniai nėra pavojingi.
Kiaušidžių cistos: tipai ir priežastys
Kiaušidžių cistos yra smulkūs patologiniai nepiktybiniai dariniai, susiformavę ant kiaušidžių paviršiaus ar greta jų. Yra keletas kiaušidžių cistų tipų:
- Funkcinės (folikulinės) cistos: Dažniausiai formuojasi lytinės brandos laikotarpiu ir yra vertinamos kaip normalus fiziologinis procesas. Jos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos, kuomet neįvykus ovuliacijai, susiformuoja folikulinė cista.
- Geltonkūnio cistos: Susiformuoja po ovuliacijos, kai folikulo ertmė prisipildo ląstelių ir skysčio.
- Dermoidinės cistos: Susiformuoja iš audinių užuomazgų likučių.
- Endometrioidinės cistos: Atsiranda sergant endometrioze.
Dažniausiai moteris vargina vadinamosios funkcinės cistos, atsiradusios sutrikus hormonų pusiausvyrai organizme. Tokios cistos būna folikulinės, kai bręstant kiaušialąstei kiaušidėje neįvyksta ovuliacija, ir folikulinė ertmė lieka padidėjusi arba auga toliau. Būna geltonkūnio cistų - kai plyšusio per ovuliaciją folikulo vietoje formuojasi cistinė ertmė.
Nors tikslios kiaušidžių cistų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jos susiformuoja sutrikus folikulo vystymosi ciklui dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų. Taip pat yra didesnė tikimybė, kad moteriai atsiras kiaušidžių cistų, jei giminės moterims yra buvę tokių darinių. Cistos ir miomos gali būti įtempto gyvenimo, nuolatinio streso pasekmė.
Hormoninės problemos, nevaisingumui gydyti naudojami vaistai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos klomifeno, taip pat gali sukelti kiaušidžių cistų susidarymą. Nėštumas: nėščiųjų kiaušidėse dėl hormoninių pokyčių gali susidaryti cistos, ši cista gali išlikti kiaušidėse viso nėštumo metu. Endometriozė: taip pat vadinama šokolado cista, dėl kurios gimdos endometriumo ląstelės auga už gimdos ribų. Kai kurie audiniai gali prisitvirtinti prie kiaušidžių ir suformuoti ataugą. Dubens infekcija: dubens infekcijos, išplitusios į kiaušides, gali sukelti cistas.
Kiaušidžių cistos ir nėštumas
Pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės dr. Dianos Ramašauskaitės, nėštumo metu moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, ypač lytinėje sistemoje. Per šį laikotarpį kiaušidėse nebręsta folikulai ir nevyksta ovuliacija. Dėl šios priežasties dažnai manoma, kad nėštumas išgydo cistas. Tačiau specialistė atkreipia moterų dėmesį, kad nors kiaušidžių funkcinės cistos nėštumo ir žindymo laikotarpiu išnyksta, nustojus kūdikį maitinti krūtimi ir kiaušidėms pradėjus savo veiklą, funkcinės cistos gali vėl atsirasti.
Nėštumo metu aptiktos kiaušidžių cistos dažnai kelia nerimą būsimoms mamoms. Vis dėlto, svarbu žinoti, kad daugelis funkcinės kilmės cistų nėštumo metu sumažėja arba visiškai išnyksta savaime. Tai susiję su hormonų pokyčiais, kurie vyksta moters organizme nėštumo metu.
Pavyzdžiui, vienas forumo dalyvis pasidalino patirtimi, kad 5 nėštumo savaitę aptikta 5 cm cista 12 savaitę padidėjo iki 10 cm, tačiau vėliau pradėjo mažėti. Kitas forumo dalyvis teigė, kad 5 nėštumo savaitę aptikta cista 37 savaitę nesukėlė jokių simptomų ir nėštumas buvo idealus. Man cistą rado kai buvo šešių savaičių nėštumas, ir blogai tas, kad ji ne iš skysčio sudaryta o iš kažkokių kietų darinių. 10 sav. paguldė į ligoninė tyrimams ir tiesiai šviesiai paklausė ar noriu aš vaiko ar nea.... Tai atsakiau, kad noriu.... buvo pasiūlyta surizikuot ir nieko nedaryt.... Rytoj man lygiai 30 sav. ir tfu tfu tfu ta cista man neskauda, bet ir nesumažėjo... Taip,kad ,Agalis, nepergyvenk ir jei niekas neskauda nedaryk operacijos.... gal išnešiosi ir vaikelį ir cistą...
Taip pasitaiko gana retai, dažniau toms moterims, kurios pastoja būdamos 30 metų ir vyresnės. Apskritai, daugelį ginekologinių problemų, tarp jų ir endometriozės bei miomų atsiradimą, įtakoja tai, kad moterys dabar vėlina pirmąjį nėštumą. Nėštumo metu hormonai keičiasi, ir miomos (kurios jau buvo iki nėštumo, bet neaugo) gali pradėti augti greičiau, todėl tiriant vaisių ultragarsu gali būti aptikta ir mioma. Paprastai miomos auga pirmaisiais nėštumo mėnesiais, paskui jų augimas sustoja, tik labai retai jos auga ir vėliau.
Kai kurie tyrimai rodo, kad jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali.
Gydytoja manes kazkaip nenuramino, taip kaip jus, o kai paklausiau, kas bus, jei ji nepraeis, tiesiog pasake, kad kai nepraeis, tada ir ziuresim, ka daryti. Buvo rasta 74mm cista 6 savaičių nėštumo metu, išrašytas Utrogestan iki 12 savaitės.
Stebėjimas ir gydymas
Nėštumo metu aptiktos kiaušidžių cistos paprastai yra stebimos. Gydytojas reguliariai atlieka ultragarsinius tyrimus, kad įvertintų cistos dydį, formą ir kitas savybes. Jei cista yra nedidelė, besimptomė ir atrodo kaip funkcinė cista, gydymas paprastai nereikalingas.
Jei moteris jaunesnė nei 40 metų, jos neskubama operuoti, o skiriamas gydymas sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis. Jei per 3-6 mėnesius cista ne mažėja, o didėja, svarstoma dėl operacijos, tačiau dažniausiai moteris būna gydytojo stebima tam tikrą laiką. Dažniau piktybinės tampa ne hormoninės cistos. Kaip sužinoti, kokia cistos kilmė? Hormoninė cista reaguoja į hormonų pokyčius mėnesinių metu, o nehormoninė lieka tokia pati ir prieš mėnesines, ir po jų. Gydytojas atlieka tyrimą ultragarsu, po kurio laiko jį kartoja, dar atliekami kiaušidžių vėžio žymenų tyrimai, o tada jau sprendžiama, kokį gydymo būdą rinktis.
Jei cista yra labai didelė, sukelia skausmą ar kitus simptomus, arba jei gydytojas įtaria, kad cista gali būti piktybinė, gali būti reikalingas chirurginis gydymas. Cistos operacijos apimtis priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės funkcijos saugojimo poreikio ir cistos pobūdžio. Jei cista yra didesnė nei 6 cm, viduje atrodo vientisa ir linkusi augti, gali būti svarstoma chirurginė intervencija.
Kai kurios cistos gali vėl susidaryti, kartais vėžio forma. Todėl, jei turite menopauzę arba neplanuojate turėti vaikų, geriau vartoti juos visus. Jei kiaušidėse pastebite kokių nors simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ginekologo apžiūra ir Pap-tepinėlio tyrimas turėtų būti atliekami taip dažnai, kaip nurodė gydytojas.
Jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali. Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn.
Piktybinę cistą galima įtarti tada, kai darinys yra nepaslankus, gruoblėtas, nelygus, > 10 cm skersmens, yra infiltruoti standūs priegimdžio audiniai, aptinkamas laisvas skystis pilvo ertmėje, ir jei pacientė yra > 35 m. amžiaus. Papildomai atliekama kompiuterinė tomografija ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai. Jei nustatoma, kad cista yra vėžinės kilmės, rekomenduojama pašalinti abi kiaušides ir gimdą. Mergaitėms iki brendimo ir moterims po menopauzės padidėja tikimybė, kad atsiradusi cista yra vėžinės kilmės (nes folikulai jų kiaušidėse dar arba jau nesiformuoja), todėl po menopauzės gydytojai dažniausiai rekomenduoja cistas šalinti ir kruopščiai ištirti jų audinių pavyzdžius.
Kada reikėtų nerimauti?
Nors daugelis kiaušidžių cistų nėštumo metu yra nepavojingos, yra keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą.
- Jei jums prasideda kraujavimas iš makšties.
- Jei jaučiate pykinimą, vėmimą ar galvos svaigimą.
- Jei pastebite, kad cista greitai didėja.
Jei kiaušidžių cista išauga per didelė, gali atsirasti būklė, vadinama sukimu, dėl kurios nutrūksta kraujotaka. Šią būklę gali lydėti stiprus skausmas.
Endometrioidinės cistos (dažniausiai kartu su jomis būna ir sąaugos ant kiaušintakių, kurios, kaip “voratinkliai” blokuoja kiaušintakių praeinamumą) ir kartais dideli polipai yra vieni iš nevaisingumo priežasčių, tačiau miomos retais atvejais gali būti nevaisingumo ir vaisiaus neišnešiojimo priežastis. Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai. Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų.
Kiaušidžių cistos nėra tokie nekalti dariniai, į kuriuos galėtume nekreipti dėmesio. Diagnozavus cistą, ją reikia stebėti ir pažaboti jos augimą.
Jei nesate nėščia, padėti gali kontraceptinės tabletės. Tačiau tai - ne panacėja nuo šios sveikatos problemos. Taip pat su kontraceptinėmis tabletėmis skiriami ir vaistai nuo skausmo. Esama ir natūralių metodų, kuriuos bandyti, žinoma, reikėtų pasitarus su šeimos gydytoju ar homeopatu. Rekomenduojama sumažinti estrogenų kiekį. Tai reiškia, kad reikia vengti sojų ir jų produktų, nes juose yra tokių cheminių junginių, kurie veikia panašaus kaip estrogenai organizme. Panašių cheminių medžiagų yra plastikinėse maisto pakuotėse, induose ir įrankiuose. Reikėtų vartoti tik organinę mėsą ir pieno produktus, kosmetikos priemonėse vengti mineralinio aliejaus ir parabenų, negerti vandens iš plastikinių butelių. Kiaušidžių cistas naikina ir augaliniai preparatai, kurie atkuria endokrininės sistemos veiklą, hormonų pusiausvyrą, reguliuoja ovuliaciją ir gerina reprodukcinių organų kraujotaką.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
