Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš labiausiai pastebimų nėštumo požymių yra pilvo augimas, kuris signalizuoja apie besivystantį kūdikį. Tačiau kiekvienos moters pilvukas nėštumo metu keičiasi individualiai, todėl svarbu suprasti, kas lemia pilvo apimtį ir kokios yra normos.
Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kodėl ir kaip auga nėščiosios pilvas, kokia pilvo apimtis laikoma normalia tam tikru nėštumo laikotarpiu, ir kokie veiksniai gali ją paveikti. Taip pat aptarsime, kada reikėtų sunerimti dėl pilvo pokyčių, įskaitant ir tuos atvejus, kai nėštumas nesivysto.
Nors nėra vieno konkretaus laiko, kada visoms nėščiosioms pradeda rodytis pilvas, paprastai tai įvyksta pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo trimestro pradžioje, maždaug 12-16 nėštumo savaitę. Tačiau svarbu suprasti, kad pilvo augimas nėštumo metu yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Pradžioje pilvas gali padidėti dėl padidėjusio maisto ir skysčių suvartojimo. Pats vaisius pakankamai didelis, kad imtų matytis iš išorės, pasidaro tik antrajame trimestre. Pirmą kartą gimdančioms moterims pilvas dažniausiai pradeda matytis apie 5 nėštumo mėnesį (apie 20 savaitę). Antrą kartą gimdančioms pilvas gali pradėti ryškėti šiek tiek anksčiau, nes pilvo sienos raumenys jau būna labiau prasiskyrę ir neturi tokios įtampos, kaip prieš pirmąjį nėštumą. Antrasis, trečiasis ir kiti nėštumai apskritai gali labai ženkliai skirtis nuo pirmojo. Pavyzdžiui, anksčiau atsikiš pilvas, greičiau gebėsite identifikuoti vaisiaus judesius, o gimdymas gali būti ir lengvesnis, ir greitesnis.
Nėra griežtos normos, kokia turėtų būti pilvo apimtis tam tikrą nėštumo savaitę. Kiekvienos moters kūnas yra individualus, todėl pilvo apimtis gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių.
Pilvo didėjimas nėštumo metu yra natūralus procesas, kurį lemia keli pagrindiniai faktoriai:

Pilvo augimui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:
Svarbu pažymėti, kad pilvo dydis ir būsimo vaikelio dydis paprastai yra nesusiję dalykai. Kartais iš pilvo dydžio galima pasakyti, ar laukiatės daugiau nei vieno vaiko. Specialistų teigimu, daugiavaisių nėštumų atveju moters pilvas pastebimai didesnis, tačiau tikrai ne du ar tris kartus, kaip galima būtų tikėtis.
Pilvo augimas nėštumo metu matuojamas naudojant vadinamąjį gimdos dugno aukštį. Kiekvieno vizito pas ginekologą metu matuojama gimdos dugno aukščio kreivė. Tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Pradedama matuoti nuo 20-os nėštumo savaitės.
Galioja taisyklė, kad gimdos dugno aukštis atitinka nėštumo savaitę, plius minus 2 cm. T.y. jeigu Jūs esate 28-oje nėštumo savaitėje, gimdos dugno aukštis turėtų būti 26-30 cm. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai. Apytiksliai gimdos dugno aukštis centimetrais atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, 22-ą nėštumo savaitę gimdos dugno aukštis turėtų būti apie 22 cm.
Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje. Jei kreivė kyla greitai, įtariamas daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas (padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis), didelis vaisius arba gimdos navikas. Jei gimdos dugnas kyla per lėtai, įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas, oligohidramnionas (sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis) arba žuvęs vaisius. Tačiau atminkite, kad net ir nukrypimas nuo šios taisyklės dar jokiu būdu nereiškia, kad kažkas negerai. Dėl to visuomet konsultuokitės su gydytoju, kuris, reikalui esant, atliks papildomų tyrimų.

Prieš gilinantis į pilvo augimo klausimą, svarbu susipažinti su nėštumo skaičiavimo sistema. Nėštumas trunka apie 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis skirstomas į tris trimestrus:
Šiuo metu vyksta intensyvus embriono vystymasis, formuojasi organai ir sistemos. Pirmąjį nėštumo mėnesį moteris nejaučia ypatingų pokyčių, tačiau jau susidaro svarbiausių organų užuomazgos, pavyzdžiui, 3 nėštumo savaitę pastebima širdelės užuomazga. Po 18-21 dienos nuo apvaisinimo širdutė jau varo embriono kraują. Antrąjį nėštumo mėnesį susiformuoja daug svarbių gemalo organų: akys, širdis, galūnės, burna. 8 savaičių vaisius jau vadinamas nebe embrionu, o vaisiumi, nes jau susiformavę visų organų sistemų pamatai. 12 savaičių vaisius jau yra tikras milžinas - net 7,5-9 cm ilgio ir 33-45 g svorio. Praeina pirmųjų trijų mėnesių negalavimai - rytinis pykinimas, irzlumas, nuovargis. Organizmas pagaliau prisitaiko prie naujos būsenos.
Šiame etape kai kurioms moterims pabrinksta krūtys, panašiai, kaip prieš mėnesines, kai kurios sako, kad tempia pilvo apačią. Ne viena nėščia moteris prisimena nelabai maloniai dėl pykinimo ir vėmimų, kurie paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Taip pat gali padažnėti šlapinimasis ir kankinti nuovargis, mieguistumas bei nuotaikų kaita. Kartais nėščiosioms dar pirmąjį trimestrą atrodo, kad pilvas jau pradėjo augti, bet labiau tikėtina, kad pagrindiniai kaltininkai - tiesiog pilvo pūtimas, dujų kaupimasis. Jei virškinimo sutrikimai sukelia pilvo raižymą, gydytojai paprastai pataria vengti dujas skatinančių produktų.
Šiuo metu kūdikis auga ir stiprėja, o būsimos mamytės savijauta dažnai pagerėja. 16 nėštumo savaitę gimda būna pakilusi 2-4 cm virš gaktos. Maždaug nuo ketvirtojo mėnesio pajusite lengvus pirmuosius vaisiaus judesius, primenančius plazdėjimą. Nėščios pirmą kartą apie 20 savaitę, nėščios nebe pirmą kartą - apie 18 savaitę. Judesius per pilvo sieną jaučia ir gydytojas. Antrojo nėštumo trimestro metu vaisiaus judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Vaisiaus klausa labai jautri, jį gąsdina netikėtas triukšmas. 20 savaičių vaisius yra 25 cm ilgio ir sveria apie 300 g. Šešto mėnesio pabaigoje gimdos aukštis pasiekia bambos lygį (yra apie 20 cm virš gaktos). 24 savaičių vaisius yra 30 cm ilgio ir sveria apie 600 g. Jei vaikutis dabar gimtų, jis būtų gyvybingas, bandytų kvėpuoti ar net surikti.
Vaisiaus augimas spartėja, ruošiamasi gimdymui. Trečiasis trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu, prasideda maždaug nuo 27 savaitės. Vaisius sparčiai auga. Kas savaitę jis pasunkėja maždaug po 100 gramų ir pailgėja maždaug 1 cm. Pavyzdžiui, 28 savaitę vaisius yra 37 cm ūgio ir 1 080 g svorio. Vaisiaus dydis priklauso nuo mamos organizmo, amžiaus, gimdymų skaičiaus, mitybos, sveikatos, net nuo vaisiaus lyties. Šiuo metu vaisiui vietos gimdoje vis mažiau, todėl dabar jo judesiai jau matomi - kai ima krutinti rankas ir kojas, kilnojasi visas mamos pilvas. 36 savaičių vaisius yra maždaug 45-50 cm ūgio ir sveria apie 2 000-2 500 g. Artėjant gimdymo terminui, nėščiosios pilvas gali staiga pasikeisti - šiek tiek pasmunka žemyn. Taip nutinka dėl to, kad vaisius apsiverčia žemyn galva ir ruošiasi gimdymui. Prasidėjus paruošiamiesiems sąrėmiams pilvas 2 cm pasmunka žemyn. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti.
Nors vystantis nėštumui pilvas didėja dėl augančio vaisiaus, besiplečiančios gimdos ir didėjančio vaisiaus vandenų kiekio, esant nesivystančiam nėštumui situacija gali būti apgaulinga.
Kai nėštumas nustoja vystytis, vaisiaus augimas sustoja, tačiau moters organizmas ne visada iš karto atpažįsta šią būklę. Dėl hormoninių pokyčių, kurie kurį laiką dar tęsiasi, gali išlikti arba net sustiprėti įprasti nėštumo simptomai. Pavyzdžiui, moterys dažnai praneša, kad "visi nėštumo simptomai yra, ir pykina, ir įvairių kvapų netoleruojama, rėmuo graužia, krūtys jautrios, pilvas išsipūtęs". Šis išpūstas pilvas yra ne dėl vaisiaus augimo, o greičiau dėl pilvo pūtimo ar kitų virškinimo sistemos pokyčių, kuriuos sukelia hormonai. Tai gali sukelti didelį diskomfortą ir klaidingą įspūdį, kad nėštumas vis dar progresuoja, net jei vaisius jau nebesivysto.
Nesivystančio nėštumo atveju pasirodo negausios kraujingos išskyros, kurios dažniau būna tamsios, “šokoladinės”. Negausūs “tepliojimai” pirmąjame nėštumo trimestre gali nekelti pavojaus ir į tikrą kraujavimą neperaugti. Tačiau jokių garantijų nėra, todėl bet kuriuo atveju būtina pasitikrinti pas ginekologą, kad būtų patvirtinta nėštumo eiga.
Kai kuriais atvejais pilvo didėjimas apskritai nėra susijęs su nėštumu, bet gali jį imituoti. Tai rodo, kad augantis pilvas ne visada reiškia, kad moteris laukiasi arba kad nėštumas vystosi normaliai. Pavyzdžiui, Glazge gyvenusi Lorna Fulton patyrė, kaip jos pilvas išsipūtė kaip balionas, net bendradarbiai ėmė klausinėti, kada gimdys. Tačiau paaiškėjus, kad nėštumo testas yra neigiamas, paaiškėjo, kad jos pilve - didžiulė cista, pilna skysčio. Santariškių klinikų ginekologams taip pat teko iš moters pilvo pašalinti didžiulį, devynis kilogramus svėrusį, 40 centimetrų skersmens gerybinį darinį. Ši moteris atrodė taip, tarsi būtų devintą mėnesį nėščia. Tai pabrėžia, kad pilvo dydis gali būti klaidinantis ir reikalingas medikų įvertinimas.

Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normalu, o kada verta sunerimti.
Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime.
Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia:
Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, kreipkitės į gydytoją.
Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją.
Aštrus, intensyvus pilvo skausmas, kurį dažnai lydi pykinimas, vėmimas - ypač pavojingas nėščiajai. Jei skausmas intensyvėja ir atsirado kraujingos išskyros - kuo greičiau skambinkite 112.
Nėštumo metu gali pasireikšti ir kitos pilvo skausmą sukeliančios būklės, nesusijusios tiesiogiai su nėštumu:
Svorio augimas nėštumo metu yra natūralus ir būtinas procesas, užtikrinantis vaisiaus vystymąsi. Rekomenduojamas svorio prieaugis priklauso nuo moters KMI (kūno masės indekso) prieš nėštumą:
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį. Jeigu naujagimis yra per mažo svorio, jis neturės riebalinio audinio, jam bus sunku reguliuoti kūno temperatūrą, todėl nuolat bus šalta. Svarbu prisiminti, kad tinkamai besivystančio nėštumo pagrindinis rodiklis yra vaisiaus augimas, kurį apsilankymų metu stebi gydytojas.

Nėra jokių griežtų normų, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai.
Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min.
Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą. Yra du būdai, kaip stebėti vaisiaus judesius:
Kai pilvas pradeda ryškėti, tai puikus metas pradėti rūpintis savo kūnu ir pasiruošti motinystei:
Nėštumas - tai metas, kai reikia atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir įpročius:
Nėštumo metu kūno oda, ypač pilvuko, tempiasi. Dėl to gali atsirasti strijų - odos patempimų, kurie atrodo kaip rausvos arba violetinės linijos. Strijų atsiradimo rizika priklauso nuo pilvuko augimo tempo, būsimos mamos odos tipo, vaisiaus dydžio ir vaisiaus vandenų kiekio. Strijų profilaktikai, ypač trečiajame trimestre, rekomenduojama naudoti specialias priemones, palengvinančias odos būklę. Tai speciali kosmetika, skirta nėščiosioms, praturtinta vitaminu A ir E. Nėštumo metu oda išsausėja, todėl nuolat naudokite drėkinančias priemones.
Kūdikis gali jausti ir atpažinti prisilietimą būdamas įsčiose. Tyrimai rodo, kad vaikai, reaguodami į mamos prisilietimą prie pilvo, bandė pasiekti gimdos sienelę. Stipriausia vaiko reakcija buvo mamai palietus pilvą. Tėvo ar svetimo žmogaus prisilietimas neturėjo tokio poveikio, be to, vaikas į svetimo žmogaus prisilietimą reaguodavo audringiau. Nėštumo metu mamos spontaniškai ir dažnai nesąmoningai liečia savo pilvą. Tai būdas bendrauti su kūdikiu. Bet koks tokio pobūdžio stimuliavimas yra naudingas vaisiaus vystymuisi, ryšio su tėvais formavimuisi. Taip pat žinoma, kad kūdikiai įsčiose reaguoja į mamos pokalbius, o tai padeda atpažinti jos balsą po gimimo.

Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Ultragarsiniai tyrimai yra svarbi nėštumo priežiūros dalis. Jie leidžia įvertinti vaisiaus augimą, nustatyti nėštumo laiką, patikrinti vaisiaus anatomiją ir įvertinti vaisiaus vandenų kiekį. Lietuvoje rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus nėštumo metu, jei nėra papildomų indikacijų. Ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 savaitę ir 32-34 savaitę.
Ultragarsinio tyrimo metu matuojami įvairūs vaisiaus parametrai, tokie kaip:
Pagal šiuos matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius (kiek jam savaičių). Jei tarp matmenų yra didelis skirtumas, gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus.
Nėščiosios pilvo apimtis yra svarbus rodiklis, tačiau svarbiausia yra reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Jei kyla abejonių ar nerimo dėl pilvo pokyčių, visuomet kreipkitės į medikus. Ypatingai svarbu nedelsiant kreiptis, jei:
Esant nesivystančiam nėštumui, moterims siūlomi keli gydymo būdai: laukimas, kol įvyks savaiminis persileidimas, vaistų vartojimas (tabletėmis) arba chirurginė abrazija. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir rizikų, pavyzdžiui, laukimas gali sukelti uždegimo baimę, abrazija - infekcijos ar gimdos pažeidimo riziką, o vaistai - stiprų kraujavimą. Svarbu aptarti visus variantus su gydytoju ir pasirinkti tinkamiausią individualiai.