Gyvenamoji zona - tai speciali eismo reguliavimo erdvė, kurioje taikomi griežtesni Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai dėl saugumo užtikrinimo. Tai kelio ar gatvės dalis, skirta gyvenamosioms patalpoms, kurioje judėjimas yra ribotas, siekiant užtikrinti vietinių gyventojų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Šios taisyklės skirtos apsaugoti gyvenamuosiuose rajonuose esančius pėsčiuosius, ypač vaikus, taip pat siekti geresnio eismo dalyvių bendradarbiavimo.

Gyvenamąją zoną dažniausiai žymi specialūs ženklai - žalias ženklas su baltu namo, suaugusiojo ir vaiko siluetu. Šis ženklas visiškai pakeičia eismo taisykles ir įprastą hierarchiją kelyje, suteikdamas absoliutų prioritetą žmonėms, o ne automobiliams. Pagrindinės taisyklės, kurių privalo laikytis vairuotojai:
Kadangi gyvenamosios zonos yra teritorijos, kur dažnai žaidžia vaikai, vairuotojai turi būti itin atsargūs ir pasiruošę bet kuriuo metu sustoti. Pėstieji čia yra „karaliai“: jie gali vaikščioti ne tik šaligatviais, bet ir visa važiuojamąja dalimi, o vaikai - netgi žaisti. Vairuotojo pareiga - ne tik jų neužkliudyti, bet net ir neapriboti jų judėjimo.
| Pažeidimas | Galima bauda |
|---|---|
| Parkavimas neleistinose vietose | 30 - 100 eurų |
| Kiti KET pažeidimai gyvenamojoje zonoje | 30 - 90 eurų |
Svarbu įsiminti, kad išvažiuojant iš gyvenamosios zonos į pagrindinį kelią, jūs įvažiuojate iš gretutinės teritorijos. Tai reiškia, kad privalote duoti kelią visoms transporto priemonėms, judančioms keliu, į kurį įvažiuojate. Čia negalioja jokia dešinės rankos taisyklė. Nors gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmenybę, jie taip pat privalo elgtis atsakingai: stebėti eismą, o ne staiga žengti į važiuojamąją dalį prieš atvažiuojančias transporto priemones.
