Ar kūdikiui pavojinga verkti? Verksmo prasmė ir tėvų atsakas

Kūdikio verksmas - tai ne tik garsas, bet ir pagrindinis jo bendravimo būdas, kuriuo mažylis praneša apie savo poreikius, jausmus ir diskomfortą. Daugelis tėvų patiria nerimą ir nežinomybę, bandydami suprasti, ką reiškia kiekvienas mažylio klyksmas. Nors dažniausiai verksmas nėra pavojingas, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtas problemas arba vesti prie pavojingų situacijų, jei tėvai nežino, kaip tinkamai reaguoti. Pediatrų ir psichologų nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais palikti verkiančio vaiko arba nereaguoti į jo verksmą negalima, nes tai yra pagalbos šauksmas, į kurį būtina atsiliepti.

Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. Verksmas - vienintelis naujagimiui ir mažam kūdikiui duotas būdas susikalbėti su tėvais. Ypač naujagimis neturi jokio kito būdo pasakyti, kad jam kažkas negerai. Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų. Kūdikiai neverkia šiaip sau, o tėveliai turėtų pasistengti suprasti, kas nutiko.

Dažniausios kūdikio verksmo priežastys

Kūdikiai verkia po kelias valandas per dieną dėl įvairių priežasčių. Labai svarbu stengtis suprasti šias priežastis, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir nuraminti mažylį.

Fiziniai poreikiai

• Antras poreikis yra maistas. Išalkęs kūdikis jaučiasi nelaimingas. Tad išgirdus veriantį ausis klyksmą pirmiausia apie tai reikėtų pagalvoti.
• Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą.
• Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku.
• Sveikas naujagimis apskritai verkia dėl kelių priežasčių: kai jam per šalta, per karšta, kai alkanas ar ką nors suskauda.

Diskomfortas ir dirgikliai

• Mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė.
• Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas.
• Kūdikį gali slėgti triukšmas. Televizoriaus garsai, tranki muzika, ryški šviesa, tėvų barnis ne tik suerzina mažylį, bet ir išgąsdina. Todėl saugokite namų ramybę - venkite bet kokio triukšmo ir kitokių dirgiklių.

Emociniai ir psichologiniai poreikiai

• Pirmiausia tai saugumas, tad nenuostabu, kad paimtas ant rankų ir girdėdamas, kaip plaka mamos širdis, nurimsta.
• Pirmiausia, pirmaisiais mėnesiais kūdikiui labiausiai reikia saugumo jausmo. Jam gali būti baisu didelėje erdvėje, kurioje jis nesijaučia saugus ir apie tai tėveliams pasako verksmu.
• Laimingiausias - prie krūties. Dažniausiai jaunos mamos galvoja, kad vos suverkęs naujagimis nori valgyti. Ir, aišku, reikia jam pasiūlyti krūtį. Beje, prie krūties priglaustas dažniausiai nurimsta, nes šia padėtimi yra patenkinami visi jo poreikiai: šilumos, saugumo ir sotumo.
• Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo.
• Kūdikis gali verkti ir dėl paprasčiausios priežasties, kad jam liūdna. Ypač nuobodu, jeigu jo erdvė apsiriboja lovelės šonais.
• Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.

Kaip atpažinti skirtingas verksmo intonacijas?

Išmokti atskirti kūdikio verksmo intonacijas yra neįkainojama patirtis, padedanti tėvams greičiau ir efektyviau reaguoti į mažylio poreikius. Nors iš pradžių tai gali atrodyti sudėtinga, patyrę tėvai ir pediatrai labai nesunkiai atskiria, ar naujagimis rėkia iš piktumo, ar dėl to, kad jam skauda, neramu, ar nori mamos.

Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Priėjus arčiau iš mimikos galima suprasti riksmo prasmę, nes verksmas turi intonacijas. Gerai įsiklausius galima išgirsti, kad skiriasi verksmas, kai kūdikis alkanas, kai nori mamos ar jam šalta. Maždaug nuo trečio gyvenimo mėnesio verksmo garsas pasikeičia. Balsas jau nėra toks šaižus ir dažniausiai net pirmagimio tėvai nesunkiai susigaudo, kodėl pravirksta jų kūdikis.

Naujagimio verksmo ypatumai

Naujagimio verksmas yra unikalus ir evoliuciškai nulemtas mechanizmas, skirtas atkreipti suaugusiųjų dėmesį. Kiekvieno žinduolio kūdikis rėkia be galo garsiai, kad atkreiptų į save dėmesį, ir per visą evoliuciją naujagimio riksmas netapo tylesnis.

Naujagimio riksmas kitoks nei ūgtelėjusio kūdikio ir, palyginti su mažulyčiu kūneliu, kuris tą garsą išleidžia, yra labai garsus. Suaugęs žmogus tokio garso išleisti nesugeba, na nebent operos solistai, ilgai treniravę balsą. Pagal stiprumą naujagimio riksmas gali siekti iki 90 decibelų, tuo tarpu lėktuvo reaktyvinis variklis - 110 decibelų. Šiuos skaičius palyginus naujagimio verksmas atrodo tarsi stebuklas.

Kad ir kaip garsiai klykia naujagimis, ne pats garsas gąsdina tėvus arba vaikų neturinčius žmones, o šaižumas, nes garsas, kurį išleidžia rėkiantis naujagimis, yra be galo nemalonus suaugusio žmogaus ausiai. Net ir mamos ausis jis dirgina. Tokiu garsu vėlgi pasirūpino pati gamta, kad mama, išgirdusi rėkiantį kūdikį, visus darbus mestų į šalį ir bėgtų pas jį.

Sveiko kūdikio, kuris gerai priauga svorio, riksmas po mėnesio kito tampa vis retesnis ir vis tylesnis, balsas tarsi švelnėja, mažiau dirgina tėvų ausis. Gerai besivystantis kūdikis „atranda” vis daugiau būdų bendrauti su aplinka: išmoksta šypsotis, guguoti, „susikalbėti” rankomis, mimika, todėl verksmas vis mažiau reikalingas siekiant prisikviesti tėvus. Na, o ką tik gimęs naujagimis negali nieko daugiau - tik verkti.

Potencialūs pavojai ir kada sunerimti?

Nors kūdikio verksmas dažnai yra normali ir sveika reakcija, tam tikros situacijos gali kelti rimtą pavojų jo sveikatai ar net gyvybei. Svarbu atpažinti šiuos pavojaus ženklus ir žinoti, kaip elgtis.

Kvėpavimo spazmai verkiant

Kai kurie vaikai, ypač labai supykę ar išsigandę, gali nustoti kvėpuoti verksmo metu. Pavyzdžiui, kai savo sūneliui kartą nedavė žaisti su vienu žaisliuku, šis taip supyko, kad pradėjo verkti, verkimo metu nustojo kvėpuoti, pamėlynavo veidukas, užsivertė akytės ir truputį suglebo. Tokie spazmukai dažnai nesikartoja, 2-3, kartais 4 kartus amžiuje nuo 1-3 metų. Dažniausiai pirmas kartas būna pats „įsimintiniausias” ir „baisiausias”. Išgąsčio ir pasimetimo netrūksta.

Vaikas taip įsijaučia į tą isteriją, jog pamiršta įkvėpt ir užsispazmuoja kvėpavimo takai. Kadangi vaikams nerekomenduojama verkti nei "ožiuojantis", nei iš skausmo, nes verkimas gali iššaukti tokius spazmus, reiktų stengtis, aišku, to vengti, nukreipiant dėmesį, pasiūlant kitą veiklą. Vertėtų išmokti gaivinti, žinoti, kaip tai daryti. Ir iš tiesų situacija gali būti pavojinga, jei vaikas vienas (tačiau isterijos būnant vienam neištinka). Čia panašiai kaip su užspringimu.

Supurtyto vaiko sindromas - didelis pavojus

Visgi, dar pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nukenčia nuo artimųjų. Viena iš didžiausių galimų traumų kūdikiui - supurtyto vaiko sindromas, rašoma Vaiko teisių pranešime žiniasklaidai. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad tam, jog vaikas augtų sveikas ir guvus, tėvams ir šeimos artimiesiems labai svarbu suprasti kūdikio kūno jautrumą ir pažeidžiamumą.

Supurtymas yra fizinė trauma, būdinga tik kūdikiams dėl dar tik besivystančio organizmo pažeidžiamumo. Todėl, iš tikrųjų, švelnus sūpavimas kūdikį apramina, bet jeigu tai nepadeda ir jis vis dar verkia, nedidinkite judesių amplitudės ir nekratykite. Dėl to gali ištikti trauma - sukrėsto vaiko sindromas, kuris pavojingas vaiko smegenims. Jautriausi yra vaikai iki vienerių metų amžiaus, bet pasak medicinos šaltinių, sindromas yra diagnozuotas ir 3-4 metų vaikams.

Svarbu su kūdikiu visada elgtis itin švelniai ir atsargiai - vos kelios sekundės net ir netyčinio neatsakingo elgesio gali palikti sveikatos sutrikimus, kurie lydės vaiką visą likusį gyvenimą arba net baigsis mirtimi. Kūdikio pažeidžiamumą lemia trapus jo organizmas. Gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė pastebi, kad kalbant apie kūdikio supurtymą, kaip ir bet kurią kitą traumą, itin svarbi skubi pagalba. Tam būtina gebėti atpažinti pirminius traumos požymius bei atskirti juos nuo kitų negalavimų.

Kaip greičiausiai pastebimus ženklus, gydytoja mini, kad supurtytas kūdikis gali tapti irzlus ir be paliovos verkti arba priešingai - būti visiškai apatiškas. Vaikui gali atsirasti traukuliai, sutrinka sąmonė. Patyrus šią traumą gali sutrikti vaiko kvėpavimas ir širdies veikla. Gydytoja sako, kad požymiai, jog kūdikis galėjo būti supurtytas, įprastai priklauso nuo laiko, kuris praėjo po įvykio, vaiko amžiaus ir to, kaip stipriai mažylis nukentėjo. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Tėvų emocinė būsena ir pagalbos paieška

Atsakyti už kūdikį galima tik pasirūpinus savimi. Kūdikiui reikalingi emociškai stiprūs ir nurimę tėvai, visada esantys šalia ir galintys juo pasirūpinti. Deja, dažnai, susitelkę į naujos reiklios gyvybės poreikius, apie save užmiršta mamos ar net abu tėvai, dėl to vaikui šalia jų gali tapti nepakankamai saugu. „Diena iš dienos visą parą atsakant už mažą bejėgį žmogutį, normalu pavargti, gali stigti patirties auginant pirmąjį vaiką ar kantrybės - visada galima rasti išeitį - pasikalbėti su artimaisiais, paprašyti jų paramos, o gal kreiptis emocinio palaikymo į profesionalus. Vaiką auginantiems būtina pasirūpinti ir savimi, savo emocine būsena bei kokybišku poilsiu - visa tai dėl mažylio gerovės ir saugumo“, - sako krizę išgyvenančioms šeimoms padedanti vaiko teisių gynėja, psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Pirmagimio tėvai dažnai išsigąsta ausis veriančio naujagimio klyksmo ir kaskart išgirdę rėkiantį labai susijaudina. Nežino, ar jam šalta, ar alkanas, nors, atrodo, ir pamaitintas, ir ant rankų paimtas, vis tiek verkia visa gerkle. Dažniausiai tai rodo, kad jauni nepatyrę tėvai dar neišmoko suprasti savo kūdikio poreikių. Jie nesupranta, kodėl kūdikis rėkia, nors glaudžia prie krūties, supa, nešioja, patys nervinasi, o jų nerimas persiduoda kūdikiui ir šis rėkia dar labiau. Paprastai antras, trečias vaikas rėkia mažiau, mažiau jam pučia pilvuką. Mat tėvai įgijo patirties ir ėmė suprasti, ką reiškia naujagimio ir kūdikio verksmas.

Pavyzdžiui, viena mama vaiko teisių gynėjams prisipažino, kad stipriai supurtė verkiantį naujagimį dėl to, kad buvo išsekusi emociškai, pervargusi. Kitas tėvas pasakojo, kad kelias naktis nemiegojo, vis kėlėsi prie verkiančio sūnaus ir miglotai prisimena, kada ir kaip netekęs kantrybės metė jį į lovytę. Psichologė įsitikinusi, kad visi šie atvejai tik patvirtina būtinybę tėvams dar atsakingiau gilintis į kūdikio fiziologiją, atrasti tinkamus būdus kūdikiui nuraminti, sudominti, megzti ryšį. Pasak pašnekovės, šiandien yra platus profesionalių mokymų pasirinkimas, veikia efektyvios tėvystės įgūdžių grupės, gausu vertingos literatūros ir patikimos informacijos internete.

G. Starkevičiūtė primena, kad tėvams ilgesnį laiką jaučiant nuovargį, irzlumą, nemigą ir pan., pravartu pasitarti su šeimos gydytoju, juo labiau, kad nuo liepos mėnesio medikai įpareigoti domėtis nėščiųjų ir mamų emocine sveikata. Pašnekovė akcentuoja ir artimiesiems tenkančią atsakomybę - net trumpas gyvas pokalbis ar kelių minučių skambutis gali atskleisti situaciją šeimoje, tėvų savijautą bei jų santykį su kūdikiu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vos pravirkus naujagimiui bėgame žiūrėti, ar viskas gerai. Kada iš tiesų verta sunerimti? Konsultuoja gydytoja neurologė Rūta Maciulevičienė. Jeigu mažiukas kūdikis labai smarkiai ir ilgai rėkia, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis patikrintų sveikatą.

Kūdikio pilvo diegliai (kolika)

Kūdikio pilvo diegliai yra viena dažniausių intensyvaus verksmo priežasčių, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Neretai vaikai kūdikystėje išgyvena periodus, kai tampa neįprastai irzlūs, nervingi arba verkia be jokios priežasties. Kolika yra užsitęsęs ir intensyvus kūdikio verksmas ar nerimastingumas. Tai ypač vargina tėvus, nes atrodo, jog kūdikio kančios kyla be jokios aiškios priežasties ir jokia paguoda nepadeda vaikui nusiraminti.

Kolikos sindromas dažnai siejamas su kūdikių pilvo pūtimu ir diegliais. Kolikos dieglių epizodai dažniausiai pasirodo kūdikiams iki maždaug 6 savaitės, tačiau po 3-4 mėnesių amžiaus jų skaičius gerokai sumažėja. Įprastai pilvo diegliai nėra pavojinga būklė ir intervencijų nereikalauja.

Galimi kūdikių pilvo pūtimo simptomai:

• Nerimastingumas;
• Irzlumas;
• Verkimas;
• Kojų pritraukimas prie krūtinės;
• Padidėjusi pilvo apimtis;
• Kumščių formavimas;
• Apetito sumažėjimas.

Pagalba esant pilvo diegliams:

• Vienas iš jų - kūdikio atrūginimas. Norėdami inicijuoti raugėjimą, švelniai paglostykite kūdikiui nugarą. Geriausia tai atlikti, kai vaikas yra vertikalioje pozicijoje ir šiek tiek palinkęs į priekį, o jo galva remiasi į suaugusiojo ranką.
• Naudokite raminančius judesius. Rekomenduojama švelniai siūbuoti arba supti kūdikį, vyresnį nei trijų savaičių ir galintį pakelti galvą, - tai gali padėti pašalinti dujas.
• Žindant svarbu tinkama mityba. Svarbu nepermaitinti kūdikio. Pilvo dieglių prevencijai ypač svarbu vengti kūdikį permaitinti - žindyti tik pagal poreikį. Jei kūdikį maitinsite vertikaliai, tai gali palengvinti virškinimą ir sumažinti praryjamo oro kiekį.
• Kai kuriais atvejais rekomenduojama vartoti vaistus kūdikio pilvo pūtimui gydyti. Preparatai sukurti taip, kad paskatintų dujų burbuliukų susijungimą ir palengvintų jų kelionę žarnynu. Vienas iš tokių preparatų - Espumisan L 40 mg/ml geriamieji lašai (emulsija), kurio veiklioji medžiaga - simetikonas. Atpalaiduotos dujos gali būti rezorbuojamos pro žarnų sieneles ir, prasidėjus žarnų peristaltikai, pašalinamos. Svarbu rinktis laiko patikrintą, išbandytą preparatą, bekvapį, be dažiklių, be aromatizatorių ar skonių, be cukraus ir be laktozės. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kaip nuraminti verkiantį kūdikį?

Kone kasdien mamai tenka nelengva užduotis - nuraminti verkiantį kūdikį. Kūdikio verksmas - tai jo kalba, kuria jis išreiškia nepasitenkinimą, tai pagalbos šauksmas, ir mažylis neturi ištisai raudoti ir kamuotis. Kiekviena mama turi savo metodų, kurie padeda nuraminti kūdikį ir paskatina jį nusišypsoti. Ieškodamos ir bandydamos atrasite ir jūs.

• Paguosti mažylį mama gali paėmusi ant rankų - tai jį nuramins. Nieko nuostabaus, jog saugiausiai kūdikis jaučiasi būdamas arti mamos - jos glėbyje.
• Apgaubtas mamos šilumos mažylis atsipalaiduoja, sumažėja stresas. Šis nuraminimo metodas veiksmingas ir pas gydytoją - išsigandusiam vaikui po neįprastų ar skausmingų procedūrų. Priglaudusi mažylį panešiokite, paglostykite jo pilvelį, paguoskite. Tai geriau negu duoti jam čiulptuką, nors ir ritmiški čiulpimo judesiai nuramina, bet niekada nepakeis tėvų šilumos.
• Iš tikrųjų, švelnus sūpavimas kūdikį apramina.
• Kartais mažyliui užtenka ramiai pagulėti tyloje ir jis nurimsta. Jeigu vaikas paverks minutę, nieko bloga nenutiks, bet tai nereiškia, kad reikia palikti jį išsiverkti.
• Pasistenkite, kad sunerimęs mažylis nusišypsotų. Pabučiuokite pilvuką, po to, neatitraukusi lūpų, stipriau papūskite - kūdikis neliks abejingas lengvam kutenimui. Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius, ant jų paguldykite mažylį ir pasupkite kaip sūpynėse. Šypsenėlę gali sukelti cypiantis žaisliukas, ant mamos galvos susuktas rankšluostis, plojimas rankomis, suradus dingusį daiktą. Linksmu žaidimu galite paversti krentančio žaisliuko gaudymą.
• Užtikrinkite visapusišką vaiko raidą. Žaiskite su sočiu, pailsėjusiu vaiku, rodykite jam paveikslėlius, žaisliukus, atkartokite vaiko skleidžiamus garsus. Pritvirtinkite prie vaiko lovelės karuselę, kurią kartkartėmis įjungsite, pakabinkite virš kūdikio žaisliukų, rodykite jam įvairius daiktus ir leiskite juos paimti į delnukus. Pasukite mažylio lovelę taip, kad jis matytų jus arba jam naują daiktą. Nustebinkite mažylį kokia nors įdomybe, parodykite per langą, pavyzdžiui, šuniuką arba paukštį ant medžio šakos. Nepamirškite kalbėti su kūdikiu.
• Prisilietimai, apkabinimai, bučiniai labai svarbūs kūdikiui, jais pasakote, kaip stipriai jį mylite. Prisilietimai suteikia daug gerų emocijų, nuramina įsiaudrinusį ir verkiantį pypliuką, o pasyvų vaiką paskatina.
• Masažas sukamaisiais judesiais padeda nuslopinti pilvuko dieglius, kuriuos galite atpažinti, kai kūdikis riečiasi į kamuoliuką, paraudonuoja ir spardosi. Ritmiški mamos judesiai sumažina įtampą, atpalaiduoja raumenis, padeda užmigti.
• Naujagimiai ir kūdikiai jaučia jiems artimiausio žmogaus - mamos nuotaiką. Jeigu mama dėl ko nors kremtasi ar pyksta, mažyliui darosi neramu ir jis pravirksta. Eidama prie verkiančio kūdikio išlikite rami, nesvarbu, kad jo įnirtingas riksmas jus tiesiog veda iš kantrybės, nurimti padeda tik teigiamos emocijos, švelnus mamos balsas.

tags: #ar #kudikui #pavojinga #verkti

• Vaikiškų lagaminų gidas: patarimai tėvams
• Lopšelio-darželio „Kregždutė“ istorija ir veikla
• dvynukų vystymas miegui: saugumo taisyklės
• kaip išsirinkti geriausią kūdikio gultuką ar sūpynes
• Ką daryti su cista gimdoje nėštumo metu