Po apvaisintos kiaušialąstės perkėlimo į gimdą, prasideda itin svarbus ir dažnai jaudulio kupinas laikotarpis - laukimo periodas, trunkantis maždaug dvi savaites iki nėštumo testo. Šiomis dienomis moters kūnas patiria daugybę pokyčių, tiek fiziologinių, tiek emocinių, siekiant sėkmingai įsitvirtinti apvaisintai kiaušialąstei. Ypač septintoji diena po embriono perkėlimo (7 DPT) yra svarbus etapas, kai gali pasireikšti pirmieji sėkmingos implantacijos požymiai.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų.
Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema.

IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų:
Embriono perkėlimas yra vienas svarbiausių pagalbinio apvaisinimo (IVF) proceso etapų. Nors pati procedūra yra greita ir dažniausiai neskausminga, gali būti jaučiamas lengvas spaudimas ar mėšlungis. Po perkėlimo prasideda naujas etapas: embrionas pradeda „išsiristi“ iš savo išorinio apvalkalo (hatching) ir ieško vietos įsitvirtinti gimdos gleivinėje (endometriumas).
Šis procesas, vadinamas implantacija, gali trukti kelias dienas. Paprastai implantacija baigiama apie 4-5 dieną po perkėlimo. Sėkmingos implantacijos požymis - organizmo gaminamo hormono hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygio padidėjimas. Implantacija yra apvaisinto kiaušinėlio (kuris vėliau vadinamas blastule) prisitvirtinimas prie gimdos sienelės gleivinės. Implantacija įvyksta praėjus 6-10 dienų nuo paskutinės ovuliacijos.

Žmogaus blastocista yra ankstyvosios vystymosi stadijos embrionas, kuris susiformuoja po apvaisinimo. Blastocista formuojasi maždaug po keturių-penkių dienų po apvaisinimo. Ši vystymosi stadija yra labai svarbi nėštumo pradžiai, nes būtent šiuo metu blastocista pradeda įsiskverbti į gimdos gleivinę (implantacija), pradedant nėštumą.

Blastocistos susidarymo procesą įtakoja įvairūs biologiniai ir hormoniniai veiksniai. Svarbu, kad abiejų lyčių reprodukcinės sistemos funkcionuotų tinkamai, taip pat svarbus yra sveikas gyvenimo būdas ir tinkama mityba.
Blastocista yra vadinamas išsivystęs ir apvaisintas 5-6 parų amžiaus embrionas, užauginamas laboratorijoje ir pasiruošęs būti implantuotas į gimdos sienelę. Natūralaus apvaisinimo metu embrionas pasiekia gimdą ir implantuojasi būtent šioje stadijoje. Blastocistų auginimas laboratorijos sąlygomis leidžia ginekologui atrinkti tik sveikiausius ir gyvybingiausius embrionus, kurie bus patalpinti į pacientės gimdą. Būtent tai padidina sėkmingo nėštumo galimybę ir ženkliai sumažina tikimybę, jog nėštumas bus daugiavaisis.
Tam, kad išgyventų pirmąsias tris ar keturias savo gyvenimo dienas, embrionas privalo išaugti iki blastocistos. Tai pavyksta tik apie trečdalį embrionų. Šie embrionai, pasiekę blastocistos stadiją, yra labiau išsivystę, sveikesni, stipresni, labiau prisitaikę išgyveni gimdoje ir turi didesnę implantavimo į gimdos sienelę tikimybę. Tuo momentu blastocistą jau sudaro apie 200 ląstelių, ir dėl to jos implantacijos paviršius yra didesnis. Taip pat, dėl šios priežasties, blastocista turi didesnę galimybę implantuoti save negu mažesnis, mažiau išsivystęs embrionas.
Po embrionų perkėlimo, galimybė prisitvirtinti prie moters gimdos priklauso nuo paties embriono. „EmbryoGlue“ - tai specialiai sukurta aplinka, naudojama embrionų perkėlimui, kuri pagerina embriono implantaciją. Šioje aplinkoje gausu hialurono rūgšties, angliavandenių ir amino rūgščių, kurios embriono implantacijos metu kartu veikia kaip rišamosios medžiagos gimdos ertmėje. Moksliniai tyrimai parodė, kad embriono implantacijos metu gimdos ertmėje yra padidėjęs hialurono rūgšties kiekis, kuris padeda embrionui geriau implantuotis. Padidėjęs hialurono rūgšties kiekis „EmbryoGlue“ aplinkoje, kurioje embrionas dedamas prieš perkėlimą, padidina embriono gebėjimą prisitvirtinti prie moters gimdos ertmės.
Septintoji diena po embriono perkėlimo yra svarbus laiko tarpas, kai organizmas aktyviai dirba siekdamas palaikyti nėštumą. Nors kiekvienos moters patirtis yra individuali ir ne visos patirs tuos pačius simptomus, ar netgi visai nepatirs jokių, egzistuoja tam tikri dažniausiai pasitaikantys pojūčiai, kurie gali signalizuoti apie sėkmingą implantaciją. Svarbu suprasti, kad šie simptomai gali būti tiek ankstyvojo nėštumo požymiai, tiek vaistų, vartojamų IVF procedūros metu (pvz., progesterono), šalutiniai poveikiai.
Kiti galimi požymiai: pilvo diegliai, spazmai ir tempimas, pasikeitusi vulvos spalva, pilvo pūtimas, nugaros skausmai, kojų mėšlungis, galvos skausmas, karštis, žemas libido, dusulys.
Viena didžiausių užduočių laukimo periodu yra atskirti, ar jaučiami simptomai yra ankstyvojo nėštumo požymiai, ar vaistų, skirtų palaikyti gimdos gleivinei ir nėštumui (pvz., progesterono injekcijos ar makšties žvakutės), šalutinis poveikis. Progesteronas, nors ir labai svarbus sėkmingai implantacijai ir nėštumo išsaugojimui, gali sukelti daugelį panašių simptomų: krūtų jautrumą, nuovargį, nuotaikų svyravimus, pilvo pūtimą, lengvą mėšlungį.
Nors daugelis simptomų po embriono perkėlimo yra normalūs, svarbu žinoti, kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:
Nors hCG lygis pradeda didėti nuo implantacijos momento, jis dažnai būna per mažas, kad būtų aptiktas namų nėštumo testais, praėjus vos 7 dienoms po perkėlimo. Dauguma vaisingumo specialistų rekomenduoja atlikti nėštumo testą praėjus 10-14 dienų po embriono perkėlimo. Šis laikas užtikrina, kad hCG lygis bus pakankamai aukštas, kad būtų patikimai aptiktas, taip išvengiant klaidingai neigiamų rezultatų.
HCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) - tai hormonas, kurį pradeda gaminti besivystantis embrionas jau praėjus kelioms dienoms po apvaisinimo. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, organizmas pradeda intensyviai gaminti šį hormoną. HCG kiekis kraujyje matuojamas tarptautiniais vienetais litre (TV/l). Svarbu žinoti, kad vienkartinis skaičius ne visada parodo viską - daug svarbiau yra HCG augimo dinamika. HCG koncentracija dvigubėja maždaug kas 48-72 valandas pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
Kraujo tyrimas (kiekybinis HCG) - pats tiksliausias būdas nustatyti nėštumą labai ankstyvoje stadijoje. Šlapimo testai (kokybiniai) - tai mums įprasti vaistinėse parduodami testai. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).
Vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių IVF sėkmę, yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją.

Prieš perkėlimą embrionai yra vertinami ir klasifikuojami. Paprastai apie embriono kokybę sprendžiama pagal 3 pagrindinius rodiklius: ląstelių skaičius, ląstelių dydis ir jų vienodumas, ir fragmentacijos lygis. Apie kokybę galima spręsti ne anksčiau, kaip 48 valandos po punkcijos.
Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą po 2-3 parų po kiaušialąsčių išėmimo. Perkeliami 2 arba 3 embrionai. Kiti embrionai užšaldomi. Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo. Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių ląstelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip AIVF dirbtinio intelekto įrankis, padeda tiksliai įvertinti embriono kokybę, remiantis sudėtingais algoritmais. Tai suteikia gydytojams daugiau informacijos priimant sprendimus ir didinant sėkmingos implantacijos tikimybę.
| Kriterijus | Antra diena (48 val.) | Trečia diena (72 val.) |
|---|---|---|
| Ląstelių skaičius | Mažiausiai 2, geriau 3-4 ar daugiau | Geriausia 8 |
| Ląstelių dydis | Vienodas | Vienodas |
| Fragmentacijos lygis | Nebūdinga (geriausia) | Nedidelė (geriausia) |
Šiuolaikinės technologijos, kaip iš filmų apie ateitį, jau taikomos Lietuvoje ir žymiai didina sėkmingo apvaisinimo tikimybę.

Svarbu suprasti, kad simptomų nebuvimas nebūtinai reiškia nesėkmę. Kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai, o daugelis moterų sėkmingai pastoja ir neturi jokių pastebimų ankstyvojo nėštumo požymių. Vaistų vartojimas taip pat gali maskuoti ar imituoti nėštumo simptomus. Todėl svarbiausia yra atlikti nėštumo testą rekomenduojamu laiku ir pasikonsultuoti su gydytoju. "Nejaučiant jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų."
IVF kelionės metu svarbu ne tik stebėti fizinius simptomus, bet ir rūpintis savo emocine būkle bei laikytis sveikos gyvensenos.
Neretais galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai.
Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Specialistė aiškino: „Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“.
Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.
Nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas.
Moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį.
Nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros. Taigi pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan.
Nesivystantis nėštumas yra didelė emocinė netektis. Moterys gali jausti liūdesį, pyktį, kaltę ir nusivylimą. Svarbu leisti sau išgyventi emocijas, neskubėti pamiršti, pasikalbėti su artimaisiais ar specialistais, ieškoti palaikymo grupėse ir skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai, prieš planuojant kitą nėštumą.