Nėštumas - tai ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą. Viena iš dažniausių ir svarbiausių pokyčių moters organizme po gimdymo yra susijusi su menstruacijų ciklo grįžimu. Nėštumo metu dingusios menstruacijos, žindymo laikotarpiu gali atsirasti ne iš karto, o grįžusios gali skirtis nuo įprastų. Deja, apie tai, kaip veikia moters organizmas, kokios turėtų būti mėnesinės ir koks kraujavimas yra normalus, o koks - ne, žinių vis dar labai trūksta.
Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Per tą laiką į savo pirmykštę padėtį grįžta visi moters organai, išskyrus krūtis. Šiuo laikotarpiu vyksta intensyvūs organizmo pokyčiai, siekiant grįžti į ikinėštuminę būklę. Gimdos dydis sparčiai mažėja, atsistato jos gleivinė, makšties sienelių tonusas, tarpvietės raumenys ir sutvirtėja pilvo siena.
Kraujavimas, atsirandantis iškart po gimdymo, vadinamas ne menstruacijomis, o lochijomis. Ši būsena gali trukti net iki šešių savaičių, palaipsniui šviesėdamas ir retėdamas. Tai yra normalu, nes makštis nėra tiesi, o kai moteris guli, lochijos kaupiasi. Atsikėlus iš gulimos padėties gali ištekėti pliūpsnis išskyrų, tačiau tai normalu. Lochijos susideda iš kraujo, gleivių bei atkrintančiosios gleivinės audinių. Tik pasibaigus lochijoms ir vėl prasidėjus kraujavimui, galima kalbėti apie pirmąsias mėnesines po gimdymo.

Pirmomis dienomis po gimdymo kraujavimas yra gausesnis, nei per mėnesines, be to moteris daugiau gulinėja, o atsistojus staiga išteka gausesnis kiekis lochijų, todėl įprastų paketų greičiausiai neužteks. Svarbu pasirūpinti intymia higiena. Rekomenduojama rankas plauti (su muilu, ne trumpiau nei 15 sek.) prieš ir po apsilankymo tualete, prieš ir po paketo/įkloto keitimo. Nepatariama nešioti žiedų, laikrodžių, liesti siūlių ar žaizdų, jei tai nėra būtina. Rekomenduojama trumpai nusikirpti nagus.

Po gimdymo dar kurį laiką dauguma moterų jaučia skausmingus gimdos susitraukimus, kuriuos lemia hormonas oksitocinas. Žindant naujagimį, oksitocino išsiskiria daugiau, todėl tuo metu skausmas juntamas dažniausiai. Skausmingi gimdos susitraukimai silpnėti ir retėti pradeda 2-3 parą po gimdymo, o tęstis gali apie 7-10 dienų. Skausmo stiprumas gali būti nedidelis, panašiai kaip per menstruacijas, tačiau kai kurios moterys jaučia stiprius, sąrėmių tipo susitraukimus.
Kitos galimos komplikacijos:
Didesnė pogimdyminio kraujavimo rizika yra moterims, kurios gimdo ne vieną vaisių (dvyniai, trynukai ir t.t.), jei buvo didesnis vaisiaus vandenų kiekis, placentos pirmeiga, sužadintas gimdymas, didelis vaisius, jei gimdoje yra miomų, jei moteriai nėštumo metu buvo stipri mažakraujystė arba ji vartojo kraujo krešumą mažinančius preparatus (ibuprofeną, aspiriną, dideles dozes vit. C).
Mėnesinių grįžimo laikas po gimdymo yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausias iš jų yra žindymas. Kada prasideda mėnesinės po gimdymo kiekviena moteris į šį klausimą atsakytų skirtingai. Svarbu sekti ir klausyti savo organizmą ir nesivadovauti kitų patirtimi.

Žindymas turi didelės įtakos menstruacijų atsinaujinimui. Prolaktinas, hormonas, atsakingas už pieno gamybą, slopina ovuliaciją. Todėl, kol moteris žindo kūdikį, ypač išimtinai (tik motinos pienu), mėnesinių gali nebūti ilgai - kartais metus ar net ilgiau. Ši būklė moksliškai vadinama laktacine amenorėja. Kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo aukštesnė prolaktino koncentracija ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai.
Jei moteris kūdikio nemaitina krūtimi arba žindo dalinai, menstruacijos dažniausiai grįžta greičiau. Anksčiausiai mėnesinės gali pasirodyti po 8 savaičių po gimdymo, o dažniausiai jos atsiranda per 6-12 savaičių. Pirmieji ciklai gali būti anovuliaciniai (be ovuliacijos).
| Veiksnys | Mėnesinių grįžimo laikas |
|---|---|
| Nežindančios moterys | 1-3 mėnesiai po gimdymo (dažnai 6-12 savaičių) |
| Žindančios moterys (išimtinai) | 5-8 mėnesiai, metus ar ilgiau, arba tik nutraukus žindymą |
| Žindančios moterys (mišrus maitinimas) | 3-5 mėnesiai |
| Žindymas rečiau (dieną >4 val., naktį >6 val.) | Anksčiau |
| Čiulptuko naudojimas | Anksčiau |
| Aukštesnis progesterono kiekis | Vėliau |
| Mažesnis progesterono kiekis | Anksčiau |
Natūralu, kad kol kūdikis yra žindomas (priklausomai nuo dažnių, trukmės ir maitinimo būdų), mėnesinės susireguliuoja į normalų ciklą per 1-2 metus.
Net ir grįžusios mėnesinės gali skirtis nuo tų, kurios buvo prieš nėštumą. Tai normalu, nes organizmas vis dar atsistatinėja. Gausios mėnesinės, arba menoragija, - tai per ilgas ir per gausus kraujavimas. Normalios mėnesinės paprastai trunka 3-5 dienas, daugiausia - 7. Jeigu kraujuojama ilgiau, galima teigti, kad mėnesinės ilgos.
Daugeliui moterų gali prireikti 2-3 ciklų, kad menstruacijų ciklas visiškai stabilizuotųsi.
Daugelis moterų pasakoja apie gausias ir ilgas pirmąsias mėnesines po gimdymo: „Pirmosios mėnesinės po gimdymo labai gausios. Gerai, kad turėjau likusių pogimdyvinių paketų. Šiandien jau 6 diena, o kraujuoju tiek, kiek anksčiau pirmom dienom. Nežinau ar tai normalu.“ „Man po antro gimdymo tragiškas kraujavimas būdavo, nespėdavau keistis naktinių įklotų.“
Paprastai per vieną mėnesinių ciklą moteris netenka 40-70 ml kraujo. Toks prarastas kraujo kiekis sveikatai nekenkia. Tačiau gausus mėnesinių kraujavimas neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę - fizinę sveikatą, emocinę būseną, seksualinį gyvenimą, apriboja socialinę veiklą.
Gausios mėnesinės - tai savotiškos tylios žudikės. Kraujuojant netenkama skystosios plazmos ir įvairių reikalingų elementų, o svarbiausia - hemoglobino, kuris po organizmą išnešioja deguonį ir leidžia organams „kvėpuoti“. Organizmas, pajutęs deguonies badą, skubiai persitvarko ir deguonį pradeda tiekti tik svarbiausiems organams - širdžiai, smegenims, inkstams, kepenims. Moteris tarsi nepajunta jokių sveikatos sutrikimų, tačiau pastebi, kad pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, jie tampa tarsi negyvi, „šiaudiniai“, šakojasi. Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna, dantenos, akių vokų vidinės pusės).
Nors ilgesnės ar šiek tiek pakitusios mėnesinės po gimdymo dažnai yra normalus reiškinys, kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Jei po kelių mėnesių ciklas išlieka labai nereguliarus ar kelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos požymius:
Šie simptomai gali signalizuoti apie infekciją, likusias placentos daleles, gimdos miomas, polipus ar kitus sutrikimus, kuriuos būtina diagnozuoti ir gydyti laiku.

Kitas ne ką mažiau svarbus dalykas, kad žindymas nėra apsauga nuo pastojimo. Moteris tampa vaisinga dar prieš susirgdama mėnesinėmis. Svarbu atsiminti, kad mėnesinių nebuvimas, ypač žindymo metu, nėra 100% apsauga nuo pastojimo. Ovuliacija gali įvykti dar prieš pirmąsias mėnesines. Todėl, jei nenorite susilaukti "pametinukų", būtina pasirinkti tinkamą kontracepcijos metodą.
Vienas iš natūralių šeimos planavimo metodų yra Laktacinės amenorėjos metodas (LAM), kuris gali užtikrinti 98% apsaugą nuo pastojimo, jei laikomasi griežtų kriterijų:
Tačiau net ir taikant LAM, svarbu suprasti, kad tai nėra absoliuti apsauga. Vaginaliniai santykiai neturėtų vykti bent jau tol, kol lochijose yra kraujo. Geriausiai būtų nuo jų susilaikyti 6-8 savaites, iki pirmojo vizito pas gydytoją. Tokios taisyklės nėra, tiesiog kai išskyros tampa skaidrios, tokios kaip mėnesinių ciklo viduryje, vadinasi visos gimdos kraujagyslės susitraukė ir užgijo. Todėl, pasitarus su gydytoju, rekomenduojama pasirinkti kitus, patikimesnius kontracepcijos metodus, kurie netrukdytų žindymui.
Po gimdymo organizmui reikia laiko atsigauti ir grįžti į įprastą ritmą. Mėnesinių grįžimas ir jų pobūdis yra individualus procesas. Visos save gerbiančios moterys žino, kad kartą per metus turėtų apsilankyti pas ginekologą. Būtų dar geriau, kad iki vizito jos pasidarytų bendrą kraujo tyrimą. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, ar moteris nebalansuoja ties mažakraujystės riba.
Prieš eidamos pas ginekologą moterys turėtų atlikti „namų darbus“ - turėti kalendoriuką su sužymėtomis mėnesinių dienomis, žinoti apie savo mėnesinių gausumą ne abstrakčiai, o konkrečiai (kiek tamponų ar paketų sunaudoja per mėnesines, ar keičia paketus naktį).
Gydytojai pastebi, kad moterys kuklinasi kalbėti apie kraujavimą net su gydytojais, klaidina įsivaizdavimas, kad gydymo arba nėra, arba jis sudėtingas. Iš tikrųjų nuo gausių ir ilgų mėnesinių pagalbos būdų yra, ir ne vienas.
Tiek kontraceptines tabletes, tiek hormoninę spiralę turėtų skirti gydytojas, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas ir kita. Jei kyla abejonių dėl mėnesinių ar bendros savijautos, geriau pasitarti su specialistu.