Vaiko Pinigai ir Nedarbo Išmoka Lietuvoje: Išsamus Vadovas

Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vaiko pinigų gavimas susijęs su nedarbo išmokų mokėjimu Lietuvoje. Aptarsime nedarbo išmokų skyrimo sąlygas, dydį, mokėjimo trukmę, taip pat kitą socialinę paramą, kurią gali gauti darbo netekę asmenys.

Nedarbo išmoka: kas gali pretenduoti?

Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. Svarbu paminėti pagrindines sąlygas:

• Nedarbo socialinio draudimo įmokos: Asmuo turi būti mokėjęs nedarbo socialinio draudimo įmokas.
• Nedarbo draudimo stažas: Per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
• Registracija UŽT: Būtina būti registruotam UŽT, kuri suteikė bedarbio statusą.

Donata Stoškuvienė, skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse, atkreipia dėmesį, kad nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.

Darbo stažas ES/EEE šalyse ir už jų ribų

Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu.

Tačiau, jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Nedarbo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė

Nedarbo išmoka paprastai yra mokama 9 mėnesius. Tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęstas:

• Jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
• Jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių).
• Jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).

Pagal 12 straipsnio 2 dalį, bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, ir bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.

Kaip apskaičiuojama nedarbo išmoka?

Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. Pavyzdžiui, 2026 metais MMA yra 1 153 eurai, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 263,20 euro - ji lieka tokia pat, kaip pirmąjį metų ketvirtį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Pavyzdžiui, jei asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.

Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu:

• Už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio.
• Už ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc.
• Už septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc.

Nedarbo išmokos dydžių pavyzdžiai (2026 m. II ketv.)

Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur. 2025 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1294,56 EUR.

Jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 metų balandį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,20 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų rugsėjo pradžios iki 2026 metų vasario pabaigos. Jei tokio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 500 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama balandžio-birželio mėnesiais bus 850,15 euro, nuo liepos iki rugsėjo - 733,75 euro, nuo spalio iki gruodžio - 617,35 euro. Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas.

Kada pradedama mokėti nedarbo išmoka?

Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Taip pat po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės.

Nedarbo išmoka taip pat yra mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.

Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų.

Ekspertė ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.

„Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus“, - pastebi ekspertė.

Vaiko pinigai: universali parama šeimoms

Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Ši išmoka skirta padėti šeimoms auginti vaikus ir užtikrinti jų gerovę. Vaiko pinigai yra svarbi paramos priemonė, kuri padeda šeimoms padengti dalį išlaidų, susijusių su vaikų auginimu.

Lietuvoje kiekvienas vaikas iki 18 metų arba iki 23 metų, besimokantis pagal bendrojo ugdymo programą, gauna vaiko išmoką (žinoma kaip vaiko pinigai), kurios dydis 2026 metais yra 129,50 EUR per mėnesį. Papildoma 76,20 EUR išmoka skiriama vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams su negalia.

Jei esate ES pilietis, trečiosios šalies pilietis su nuolatiniu leidimu gyventi, arba dirbate Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi (arba dirbote čia bent 6 mėnesius ir esate registruotas Užimtumo tarnyboje), galite kreiptis dėl šios išmokos. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad užsienio studentai, atvykę į Lietuvą studijoms, negali kreiptis dėl šios išmokos. Prašymą skirti vaiko išmoką galite pateikti savo savivaldybėje arba per elektroninę sistemą.

Vaiko pinigai ir socialinė parama: ar tai susiję?

Svarbu pabrėžti, kad vaiko pinigai nėra įskaičiuojami į šeimos pajamas, vertinant teisę į socialinę paramą. Tai reiškia, kad vaiko pinigų gavimas neturėtų paveikti teisės gauti kitas socialines išmokas, priklausančias nuo šeimos pajamų.

Kitos socialinės išmokos ir parama

Darbo paieškos išmoka

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę - laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką.

Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų.

Ligos išmoka

Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.

Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).

Ligos išmokos dydis

Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.

Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Taigi, nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos mažiausia ligos išmoka bus ne mažesnė nei 292,64 euro per mėnesį - tai 11,45 euro daugiau nei pirmą šių metų ketvirtį. Minimali ligos išmoka sieks 14 eurų per dieną. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms.

Antrąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka sieks ne daugiau nei 3 120,50 euro per mėnesį. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, maksimali viso mėnesio ligos išmoka padidėjo 122 eurais. Tai aktualu gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 3 185,83 euro iki 3 315,60 euro, o dienos - nuo 152,43 euro iki 158,64 euro. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).

Kada išmokama ligos išmoka?

Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams. Taip užtikrinama, kad šios išmokos būtų didesnės nei išmokos mokėjimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Bazinė socialinė išmoka (BSI) nuo kitų metų sieks 74 eurus. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų balandžio, gegužės arba birželio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 592 eurai.

Kai vienas iš tėvų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 922 eurus arba 153 eurais daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja 118 eurų, nuo 2 898,84 euro iki 3 016,92 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 174,13 euro iki 2 262,69 euro, o antraisiais - nuo 1 449,42 euro iki 1 508,46 euro. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo balandžio siekia 3 900,88 euro. Ji, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidėjo beveik 153 eurais.

Atitinkamai auga ir nuo BSI priklausančių išmokų dydžiai, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 metais didės nuo 770 eurų iki 814 eurų (o nuo birželio 1 dienos - iki 1036 eurų). Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka (už auklę) didės nuo 364 iki 384,8 euro. Beje, jas nuo kitų metų birželio galės gauti ir studijuojantys tėvai.

Kiekvienas Lietuvoje gimęs vaikas gauna vienkartinę išmoką. 2026 metais ši išmoka yra 814 EUR. Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui galima kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Vienkartinę išmoką užsienyje gimusiam vaikui galima gauti, jei vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, o prašymas skirti išmoką pateiktas per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Užsieniečiai gali kreiptis dėl šios išmokos, jei turi nuolatinį leidimą gyventi, yra ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies piliečiai su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyveno čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, arba jei jiems yra suteiktas prieglobstis arba laikina apsauga Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos arba Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Prašymą skirti vienkartinę išmoką vaikui reikia kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje esate deklaravę gyvenamąją vietą, socialinių išmokų skyrių arba pateikti prašymą per elektroninę sistemą.

Parama žmonėms su negalia

Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.

Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: Šalpos neįgalumo pensija ir Socialinio draudimo negalios pensija. Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.

Šalpos neįgalumo pensija

Skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis vaikai su negalia, asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus), asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu, motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo, tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį.

Socialinio draudimo negalios pensija

Gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.

Socialinė parama savivaldybėse

Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos.

Kada priklauso socialinė parama?

Nuo birželio 1 dienos pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus).

Dar viena naujovė, praplėsianti piniginę socialinę paramą galinčių gauti žmonių ratą - 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos nebus vertinamas besikreipiančiojo turtas. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, įsigalios nuolatinė nuostata, pagal kurią turtas 3 mėnesius nebus vertinamas tiems žmonėms, kurie dėl socialinės pašalpos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

Kokio dydžio socialinė pašalpa?

Nuo birželio socialinės pašalpos padidėjo. Vieniems gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydis keisis kas pusę metų: iš pradžių gaus daugiau, vėliau - mažiau. Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc.

Kompensacijos už šildymą ir vandenį

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas už šildymą bei vandenį, anksčiau buvo atsižvelgiama į turimą turtą. Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 300 eurų pajamų, iki šiol už šildymą jis neturėjo mokėti daugiau nei 17,5 euro. Nuo birželio vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis.

Šias kompensacijas galima gauti kai išlaidos už šaltą vandenį bei nuotekas viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Šias kompensacijas galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Socialinis būstas

Iki šiol įstatymuose nebuvo numatyta, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Tokia situacija neskatina savivaldybių didinti socialinių būstų kiekio, o žmonės laukia ne vienus metus. Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų - iki 5, nuo 2026 metų - iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė nesuteiks socialinio būsto, tuomet privalės kompensuoti būsto, kuriame šeima gyvena laukdama socialinio būsto, nuomos dalį.

Mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už tinkamo būsto įprastą nuomą ar išperkamąją nuomą. Iki šiol nustatant, kokio dydžio kompensacija bus, tai tiesiogiai priklausė nuo toje vietovėje esančio nekilnojamojo turto vertės. Kartais, ypač kai žmogus būste gyvena vienas, ši suma būna labai maža.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims

Lietuvoje visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams suteikiami nemokami pietūs mokykloje, nesvarbu, kokios yra šeimos pajamos. Vyresnių klasių mokiniai gali gauti nemokamus pietus, jei jų šeimos vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,50 EUR.

tags: #ar #gaunant #vaiko #pinigus #mokama #nedarbo

• Kaip pasirinkti tinkamas Pampers sauskelnes
• Viskas apie atprastukes
• kaip įvertinti globos centro darbo kokybę
• Pogimdyvinės depresijos simptomai ir atpažinimas
• Caretero Monaco automobilinė kėdutė