Valerijonas - tai vaistinis augalas, vertinamas dėl savo raminamųjų savybių ir teigiamo poveikio nervų sistemai. Jis dažnai naudojamas kaip natūrali priemonė, galinti padėti sumažinti streso ir nerimo simptomus bei gerinti miego kokybę. Valerijono ekstraktai gaminami įvairiomis formomis: poliežuvinės tabletės, tinktūros, kapsulės ar lašai su magniu, tad kiekvienas gali pasirinkti patogiausią vartojimo būdą.
Šis augalas ypač vertinamas dėl gebėjimo atpalaiduoti nervų sistemą ir skatinti gilų, ramų miegą, tad yra dažnai vartojamas kovojant su nemiga. Valerijonas taip pat naudingas žmonėms, patiriantiems nervinę įtampą, padidėjusį dirglumą ar nuotaikų svyravimus. Populiariausia vartojimo forma - valerijono tabletės, kurios leidžia tiksliai dozuoti veikliąsias medžiagas. Be tablečių, taip pat naudojami valerijono lašai arba valerijono tinktūra, kurie gali būti pritaikyti individualiam poreikiui: nuo greito atsipalaidavimo iki ilgesnio poveikio palaikymo.
Valerijonas (Valeriana officinalis) - tai daugiametis augalas, kurio šaknys nuo senų laikų naudojamos kaip natūralus raminamasis. Pagrindinė vaistinė žaliava yra augalo šaknys ir šakniastiebiai. Valerijono šaknyse yra eterinio aliejaus, alkaloidų (valerino, chatinino ir kt.), glikozidų, rauginių medžiagų, kalcio, mangano, fermentų, hatinino, organinių rūgščių, lakiųjų bazių ir cukraus. Šios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, lygiųjų raumenų spazmus, CNS normalina jaudinimą ir slopinimą.
Jo veikliosios medžiagos - valepotriatai ir eteriniai aliejai - veikia centrinę nervų sistemą, padeda nusiraminti ir lengviau užmigti. Moksliniai tyrimai rodo, kad valerijonas didina gama-amino sviesto rūgšties (GABA) aktyvumą smegenyse - tai natūralus neuromediatorius, slopinantis įtampą ir nerimą. Vaistininkai aiškina, kad valerijono preparatai veikia centrinę nervų sistemą slopinamai. Pagrindinis veikimo mechanizmas yra susijęs su gama-aminosviesto rūgšties (GASR) kiekio padidėjimu smegenų sinapsėse. GASR yra neuromediatorius, kuris padeda „išjungti“ per didelį nervinį aktyvumą, sumažina nerimą ir padeda atsipalaiduoti raumenims.

Valerijono ekstraktas ir jo įvairūs preparatai gali padėti ne tik nuraminti nervų sistemą, bet ir mažinti raumenų įtampą, skatinti ramų miegą. Valerijono poveikis yra vertinamas tiek moksliniuose tyrimuose, tiek praktikoje, todėl valerijono vaistai dažniausiai rekomenduojami kaip natūrali pagalba stresinėse situacijose. Valerijono poveikis paprastai pasireiškia ne iš karto - dažnai reikia kelių dienų, kad susikauptų veikliosios medžiagos. Svarbu laikytis rekomenduojamų dozių, nes per didelis kiekis gali sukelti priešingą efektą - mieguistumą dienos metu ar galvos svaigimą.
Štai dažniausiai pasitaikančios valerijono formos ir jų bendrosios vartojimo rekomendacijos:
| Forma | Rekomenduojamas vartojimas | Pastabos |
|---|---|---|
| Valerijono tabletės | 1-2 tabletės (300-600 mg) vakare, 30-60 min. prieš miegą. | Tinka ilgesniam vartojimui, poveikis stiprėja po kelių dienų. |
| Valerijono lašai (suaugusiems) | 20-30 lašų į nedidelį kiekį vandens, 2-3 kartus per dieną. | Veikia greičiau, tačiau gali turėti stipresnį kvapą ir skonį. Didžiausias lašų trūkumas yra etanolis (alkoholis), kuris naudojamas kaip tirpiklis. |
| Valerijono arbata | 1 arbatinis šaukštelis šaknų užplikomas 200 ml vandens, paliekama 10 min. nusistovėti. | Natūralus pasirinkimas švelniam raminamajam poveikiui. Arbata suteikia švelnesnį, trumpesnį poveikį. |
| Valerijono ekstraktas (kapsulės) | Pagal gamintojo nurodymus, dažniausiai 300-500 mg vakare. | Koncentruota forma, tinka trumpalaikiam vartojimui. |
Daugelis tėvų ieško būdų, kaip padėti savo vaikams susidoroti su nerimu, miego sutrikimais ar padidėjusiu dirglumu. Valerijonas yra plačiai naudojamas augalas, vertinamas dėl savo raminančių savybių ir gebėjimo palaikyti nervų sistemos balansą. Valerijonas (žolės vaikams, valerijonas, be alkoholio) - švelniausi raminamieji vaistai. Vaistinis augalas plačiai naudojamas ne tik liaudies, bet ir oficialioje medicinoje. Jis teigiamai veikia vaiko nervų sistemą.
Tradiciciškai valerijonas buvo vartojamas kaip kūdikių ir mokyklinio amžiaus vaikų raminamoji priemonė. Su nemiga, po fizinio krūvio, kai užplūsta emocijos - taip pat vartojamas vaistas. Tačiau valerijono vartojimas vaikams gali būti tik vienkartinis ir tik kritiniu atveju. Ilgesnį vartojimą gali skirti tik gydytojas. Svarbiausia - kantrybė ir įsiklausymas. Vaikams, kaip ir suaugusiems, atostogų pabaiga, įsitraukimas į mokslus nėra labai lengvas - vasarą jie gyveno visai kitu ritmu, ir prisitaikyti prie pokyčių užtrunka. Organizmas prie pokyčių prisitaiko per kelias savaites, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti ir mėnesio.

Spiritinių valerijono lašų vaikams duoti griežtai draudžiama dėl alkoholio. Valerijonų tinktūroje (lašeliuose) alkoholio koncentracija gali siekti 65 % vol. Tai yra didelė dalis, kuri vaikų organizmui yra žalinga. Mažyliams kartais galima duoti raminančių žolinių preparatų, arbatų, bet būtina vengti etanolio pagrindo tinktūrų ir ekstraktų. Valerijonas su magniu, gali pasižymėti ir kitomis savybėmis. Magnis - tai mineralas, svarbus nervų sistemos veiklai ir raumenų atsipalaidavimui, tad toks derinys yra itin efektyvus esant stresinėms situacijoms ar siekiant palaikyti ramybę.
Yra specialūs valerijono preparatai vaikams, kurių sudėtyje nėra alkoholio. Vartojimas turi būti itin atsakingas ir, esant galimybei, suderintas su gydytoju.
Rekomenduojamos lašų dozės vaikams (be alkoholio):
Kiti ingredientai: Valerijono šaknis (Valeriana sitchensis), košerinis augalinis glicerinas: 80 % filtruoto vandens. Šviežia žolė 1:1 (1000 mg/ml).
Valerijonas vertinamas dėl gebėjimo raminti nervų sistemą, mažinti nerimą ir skatinti natūralų miegą. Skirtingai nei sintetiniai migdomieji, jis neveikia agresyviai - todėl tinkamas žmonėms, kurie nori švelnaus, bet veiksmingo poveikio. Reguliarus, bet saikingas valerijono vartojimas gali padėti lengviau užmigti ir sumažinti naktinį pabudinimą, mažinti emocinę įtampą ir raumenų spazmus, padėti po įtemptos dienos nuraminti mintis.
Nors valerijonas laikomas saugiu ir natūraliu raminamuoju, kai kuriais atvejais gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Dauguma jų būna lengvos ir praeina savaime, tačiau svarbu jas atpažinti.

Šie simptomai dažniausiai pasireiškia, kai viršijama rekomenduojama dozė arba valerijonas vartojamas kartu su kitais raminamaisiais vaistais. Maždaug 20 g valerijonų šaknų dozė sukėlė lengvus simptomus (nuovargį, pilvo dieglius, spaudimą krūtinėje, galvos svaigimą, rankų drebėjimą ir vyzdžių išsiplėtimą), kurie išnyko per 24 valandas.
„Pacientai dažnai mano, kad jei priemonė natūrali, ji negali pakenkti. Tačiau net valerijonas, vartojamas didelėmis dozėmis, gali slopinti reakciją ar veikti kepenis,“ - priduria britų žolininkas dr. Simon Mills. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Patarimas: jei po valerijono vartojimo jaučiate nuolatinį mieguistumą, sulėtėjusią reakciją ar širdies plakimą - nutraukite vartojimą ir pasitarkite su gydytoju.
Valerijonas yra vienas iš labiausiai tyrinėtų vaistinių augalų, o jo poveikis nervų sistemai aptariamas tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Nors jo efektyvumas gali skirtis individualiai, dauguma ekspertų sutaria, kad valerijonas padeda švelniai sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę, kai vartojamas atsakingai.
„Valerijonas gali padėti pagerinti miego kokybę be stiprių raminamųjų poveikio“, - teigia dr. Andrew Chevallier. „Valerijonas - vienas iš labiausiai ištirtų augalinių raminamųjų. Tinkamai vartojamas, jis padeda pacientams nusiraminti ir geriau miegoti, nesukeldamas priklausomybės ar stipraus šalutinio poveikio.“ - dr. Emily Hartwell.
„Dažnai rekomenduoju valerijono arbatą ar ekstraktą žmonėms, kenčiantiems nuo lengvo nerimo ar įtampos. Tai švelni, saugi priemonė, kuri gali būti puiki alternatyva prieš pradedant vartoti stipresnius raminamuosius.“ - dr. Daniel Rossi. „Valerijono poveikis dažnai priklauso nuo žmogaus nervų sistemos jautrumo. Dalis pacientų jaučia pagerėjimą jau po kelių dienų, kitiems reikia ilgesnio vartojimo“, - aiškina neurologė dr. Eglė Tamulytė, pridurdama, kad „švelnus poveikis yra būtent tai, kas daro valerijoną saugiu kasdieniam naudojimui“.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė pabrėžia, kad valerijonas turėtų būti tik laikina pagalbinė priemonė, o ne nuolatinis gyvenimo palydovas. Anot vaistininkės, jei abiturientams ir galima pasiūlyti papildų ar preparatų dėmesio koncentracijai ar atminčiai gerinti, tai mažesniems vaikams jie rekomenduojami kur kas rečiau. „Verta prisiminti, kad pakankamai populiarus valerijonas nėra toks jau nekaltas - jis mažina susikaupimą, dėmesio koncentraciją. Taip, jis padeda lengviau užmigti, bet neapsaugo nuo prabudimo naktį, be to - netinka, jei vargina nerimas“, - aiškina vaistininkė.
Dalis tėvų vaistininkams tiesiai sako, kad ieško kokių nors „lašiukų“ vaikams, kurie prieš rugsėjį prasčiau miega ar darosi neramūs. „Noras iš anksto pasirūpinti ir padėti slopinti nemalonius simptomus visiškai suprantamas, tačiau visų pirma siūlau tiesiog apsišarvuoti kantrybe, stebėti vaiką, bendrauti su mokytojais ir užtikrinti kuo palankesnį emocinį klimatą. Saugumo jausmas išsprendžia labai daug problemų“, - įsitikinusi J. Skinderskienė.
Prieš griebiantis valerijono buteliuko, verta išbandyti kompleksinį požiūrį. Dažnai nervų sistemai trūksta elementarių mikroelementų, tokių kaip magnis ir B grupės vitaminai. Jų trūkumas sukelia dirglumą ir raumenų įtampą. Galiausiai, miego higiena - reguliarus ėjimas miegoti, ekranų vengimas vakare ir fizinis aktyvumas dieną - dažnai duoda geresnių ir tvaresnių rezultatų nei bet kokie lašai.
Anot vaistininkės, verta pagalvoti ir apie natūralius, liaudiškus metodus įtampai mažinti. „Šilta vonia prieš miegą, pieno stiklinė, o svarbiausia - ramus bei kantrus pokalbis su suaugusiaisiais. Jokios tabletės nenumalšina dėmesio ir šilumos stokos, ir tik radus streso priežastį, ją įvardijus, problemos bus išspręstos, o nerimas bei įtampa atslūgs“, - sako vaistininkė.

tags: #ar #galima #vaikui #valerijono #lasu