Nerimo ir miego sutrikimų valdymas nėštumo metu: išsamus vadovas

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo, tačiau ir emocinių iššūkių. Kiekviena būsimoji mama susiduria su įvairiais pokyčiais - nuo kūno transformacijų iki hormonų pokyčių, kurie gali paveikti emocinę savijautą. Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės. Nerimas ir stresas nėštumo metu yra natūralūs reiškiniai, bet svarbu žinoti, kaip su jais susidoroti, kad tai nepaveiktų nei motinos, nei kūdikio sveikatos. Emocinė sveikata yra svarbi ne tik dėl motinos gerovės, bet ir dėl kūdikio vystymosi. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis stresas nėštumo metu gali paveikti kūdikio sveikatą ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.

Nerimas nėštumo metu: priežastys ir požymiai

Nerimas nėštumo metu pasireiškia įvairiomis formomis: nuo fizinių simptomų, tokių kaip pagreitėjęs širdies ritmas ar miego sutrikimai, iki psichologinių, pavyzdžiui, nuolatinio jaudinimosi dėl visko, kas gali nutikti. Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.

Psichologiniai ir fiziologiniai veiksniai

• Hormonų svyravimai: Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu.
• Fiziniai iššūkiai: Nėštumas yra susijęs su fiziniais iššūkiais, tokiais kaip nuovargis, pykinimas ir nemiga.
• Tapatybės pokyčiai: Būdama nauja mama gali pasijausti, tarsi praradusi savo tapatybę.
• Miego trūkumas: Miego trūkumas gali sustiprinti stresą ir nerimą.
• Nerealūs lūkesčiai: Žmonės aplink nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias gyvenimo laikas, ir tai tik gilina kaltės jausmą.
• Sudėtingas gimdymas: Jei gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios dabar taip jautiesi.
• Palaikymo trūkumas: Galbūt negaunate pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių.
• Genetika: Nerimas ir depresija šeimoje galėjo prisidėti prie būklės.
• Neplanuotas nėštumas: Neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
• Gestacinis diabetas: Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais, elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu, liūdesiu.

Neurozės poveikis ir simptomai

Neurozė yra specifinė būklė. Tai tikrai nesvetima būklė besilaukiančioms moterims. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus. Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje. Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai.

Pagrindiniai nerimo požymiai nėštumo metu gali būti įvairūs, įskaitant:

• Nuolatinis jaudinimasis ir baimė
• Dirglumas ir irzlumas
• Miego sutrikimai
• Raumenų įtampa
• Panikos atakos
• Sunku susikaupti

Nerimo malšinimas nėštumo metu: savipagalba ir gyvenimo būdo korekcijos

Profesionalai, ekspertai, tyrėjai visame pasaulyje daug kalba apie nerimo, savo nuotaikų valdymą. Labai svarbu rasti savo būdus atsipalaiduoti ir stebėti savo būsenas, nedelsti, veikti. Kiekvienam asmeniui atsipalaidavimo būdai bus skirtingi - miegas, mankšta, vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, meditacija, skaitymas, dienoraščio rašymas, mityba.

Kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo technikos

Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.

Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Meditacija ir mindfulness padeda nukreipti dėmesį nuo nerimo ir sukurti vidinę ramybę. „Mindfulness“ praktika, arba sąmoningas dėmesio sutelkimas, padeda suvokti ir priimti savo emocijas bei būti „čia ir dabar“ be papildomo nerimo. Progresyvus raumenų atpalaidavimas, kurio metu paeiliui įtempiami ir atpalaiduojami įvairūs kūno raumenys, gali padėti sumažinti fizinę įtampą ir sukurti atsipalaidavimo jausmą. Nėštumo metu naudinga susikurti atsipalaidavimo ritualus, pavyzdžiui, naudoti aromaterapiją su eteriniais aliejais, kurie ramina ir padeda atsipalaiduoti. Lavandos, ramunėlių ar bergamotės aliejai yra žinomi dėl savo raminančio poveikio.

Fizinis aktyvumas, mityba ir poilsis

Mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, nėščiosioms pritaikyta joga ar plaukimas, skatina endorfinų (laimės hormonų) gamybą, kurie padeda sumažinti streso lygį. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, svarbu pasitarti su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog pasirinkti pratimai yra tinkami ir saugūs.

Tinkama mityba ir pakankamas miegas yra itin svarbūs emocinei sveikatai. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt. Miego stoka gali sustiprinti stresą ir nerimą, todėl stenkitės laikytis miego rutinos, kad jaustumėtės pailsėjusi ir rami. Savivoka. Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys. Pasistenkite įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti visus šiuos nepatogumus įveikti.

Socialinė parama ir bendravimas

Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėkite su kuo nors, kuo pasitikite - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Svarbu turėti palaikančią aplinką, kurioje galėtumėte pasidalinti savo jausmais. Bendraukite su kitomis mamomis ar būsimosiomis mamomis - tai gali padėti suprasti, kad nesate viena ir jūsų jausmai yra normalūs. Nėščiųjų kursai, kuriuose galima dalyvauti kartu su kitomis būsimomis mamomis, taip pat gali būti gera emocinė pagalba. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.

Koks yra būsimo vaiko tėčio vaidmuo nėštumo metu? Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.

Kiti pagalbos būdai

Viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės. NIPT tyrimai gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą nerimą dėl vaisiaus sveikatos. Šviesos terapija efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių.

Miego sutrikimai nėštumo metu

Nėštumas - unikali moters fiziologinė būsena, kurios metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Su nėštumu susiję veiksniai, galintys sutrikdyti miegą, yra rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas. Miego trukmė dažnai trumpėja vėlesnėse nėštumo fazėse. Dažnai su trumpesne miego trukme yra siejami šie veiksniai: pirmasis nėštumas, jaunesnis ir vyresnis motinos amžius, padidėjęs kraujo spaudimas.

Nemiga

Pirminė ir antrinė nemiga yra dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms. Ilgai trunkantys miego sutrikimai nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims didina naujų ar pasikartojančių nuotaikos sutrikimų riziką, yra siejami su pailgėjusia gimdymo trukme, didesne priešlaikinio gimdymo rizika bei didina cezario pjūvio atlikimo pirmagimio besilaukiančioms nėščioms moterims tikimybę. Pirminės nemigos gydymo strategijos apima kognityvinę elgesio terapiją ir farmakologinį gydymą, o antrinės - psichinių ir (arba) medicininių sutrikimų gydymą.

Neramių kojų sindromas (NKS)

NKS sergantys pacientai skundžiasi nemaloniu pojūčiu, kuris kelia didžiulį norą judinti kojas. Šis noras paprastai sustiprėja naktį ir ilsintis. NKS nustatomas daugiau nei ketvirtadaliui nėščių moterų. Beveik dviem trečdaliams moterų anksčiau (iki nėštumo) šie simptomai nebuvo pasireiškę. Daugeliui moterų NKS išnyksta po gimdymo. NKS yra susijęs su dopamino metabolizmo disfunkcija centrinėje nervų sistemoje, kurią nėštumo metu gali sukelti geležies trūkumas serume (dėl padidėjusio geležies poreikio), folio rūgšties trūkumas ir hormonų, tokių kaip estradiolis, poveikis. NKS gydymo strategijos apima farmakologinį gydymą ir žinomų sukėlėjų, tokių kaip kofeinas, rūkymas ir tam tikri vaistai, pašalinimą.

Narkolepsija

Narkolepsija - tai klinikinis sindromas, kuriam būdingas mieguistumas dieną, pasireiškiantis dėl nefunkcionalaus perėjimo tarp miego stadijų, dažnai lydimas katapleksijos, hipnagoginių haliucinacijų ir miego paralyžiaus. Pastebėta, kad iki nėštumo buvusi narkolepsija neretai pablogėja pastojus. Nėščios moterys, sergančios narkolepsija, turi didesnę anemijos ir gliukozės toleravimo sutrikimo išsivystymo riziką, nors reikšmingų vidutinio naujagimių svorio ir gestacinio amžiaus pokyčių gimimo metu nėra nustatyta, tačiau ištirta, kad gimdymas gali paskatinti katapleksiją.

Vaistų vartojimas nerimui ir miego sutrikimams gydyti nėštumo metu

Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui. Toliau aptariami farmakologiniai preparatai ir jų poveikis perinataliniu laikotarpiu, atsižvelgiant į miego sutrikimus, kuriems jie skirti gydyti.

Pirminės ir antrinės nemigos gydymas

Benzodiazepinai

Benzodiazepinai veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.

Hipnotiniai benzodiazepino receptorių agonistai (HBRA / Z vaistai)

Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais. Tiesa, šie duomenys buvo nustatyti nedidelės imties tyrimuose.

Antidepresantai

Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistaminerginėmis savybėmis. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudojasi pagrindiniais nepageidaujamais mirtazapino reiškiniais - mieguistumu, apetito ir svorio didinimu. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Sisteminėje mirtazapino vartojimo nėščioms moterims apžvalgoje nustatyta, kad gali padidėti savaiminio aborto rizika, tačiau šie rezultatai galėjo būti susiję su pagrindine liga. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų. Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai.

Antipsichoziniai vaistai

Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. JAV federalinė vaistų administracija 2011 metais paskelbė įspėjimą apie šią vaistų klasę dėl sukeliamų abstinencijos ir ekstrapiramidinių simptomų naujagimiams.

Melatoninas ir melatonino receptorių agonistai

Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis visų žinduolių cirkadinį ritmą. Žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso. Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi.

Antihistamininiai vaistai

Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilamino yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių. Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos. Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Li ir kolegų atliktame tyrimas nenustatyta reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais. Kitas tyrimas nustatė galimą difenhidramino, doksilamino ir apsigimimų ryšį, tačiau buvo sukritikuotas dėl šališkumo ir santykinai mažos imties.

Xonvea

Xonvea skiriamas nėščioms moterims, siekiant padėti pašalinti šleikštulį (pykinimą) ir vėmimą. Jo vartojama tais atvejais, kai dieta ar kitoks medikamentinis gydymas nebūna veiksmingi. Xonvea gali sukelti mieguistumą: vartodama šį vaistą nevairuokite automobilio ar dviračio ir nevaldykite jokių įrankių ar mechanizmų. Be to, nedarykite kitų veiksmų, kuriems reikia viso Jūsų dėmesio, nebent gydytojas pasakytų, kad tai daryti galima. Nevartokite Xonvea, kai vartojate vaistų nuo kosulio ir peršalimo, migdomųjų, tam tikrų skausmą malšinančių vaistų arba alkoholio. Vartojant Xonvea kartu su kitais vaistais, kurie veikia „centrinę nervų sistemą“, galite jaustis labai mieguista ir dėl to galite pargriūti arba gali įvykti kitų nelaimingų atsitikimų.

NKS ir narkolepsijos gydymas

Dopamino agonistai (NKS gydymas)

Dopamino agonistai, įskaitant pramipeksolį, ropinirolį ir rotigotiną, yra laikomi pirmojo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims ir suaugusiems pacientams. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas NKS simptomams malšinti, tais atvejais, kai simptomai pasireiškia su pertraukomis vakarais, prieš miegą, prabudus naktį arba yra susiję su specifine veikla, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu važiavimu automobiliu. Dažniausi dopamino agonistų nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas ir galvos svaigimas (kurie paprastai išnyksta per 10-14 dienų), rečiau - nosies užgulimas, vidurių užkietėjimas, nemiga ir kojų edema (grįžtami, nutraukus gydymą). Vartojant didesnes dozes, gali išsivystyti hipersomnija. Literatūros apie farmakologinį NKS gydymą nėštumo metu yra nedaug. Buvo suburta 9 ekspertų tarptautinė darbo grupė, kurios tikslas parengti NKS diagnozavimo ir gydymo nėštumo ir žindymo metu gaires. Ši ekspertų grupė 2015 metais pateikė perinatalinio NKS nefarmakologinio (geležies papildymo) ir farmakologinio gydymo rekomendacijas. Kaip ir kalbant apie kitus vaistus, darbo grupė reikalavo įvertinti dopamino agonistų vartojimo gydant NKS nėštumo metu rizikos ir naudos santykį. Nors yra daugiau įrodymų apie neskalsių dopamino agonistų veiksmingumą gydant NKS, palyginti su karbidopa-levodopa, tačiau daugiau saugumo duomenų yra apie karbidopa-levodopa vartojimą nėštumo metu. Registruoti 38 karbidopa-levodopos vartojimo malšinant NKS simptomus nėštumo metu atvejai ir didelės malformacijos ar kiti nepageidaujami reiškiniai nebuvo nustatyti. Dėl galimo neigiamo poveikio kaulų vystymuisi derėtų vengti levodopos ir benserazido derinio. Darbo grupės rekomendacijose nurodyta vengti skalsių dopamino agonistų NKS nėštumo metu gydyti, atsižvelgiant į jų fibrozinių reakcijų potencialą.

Stimuliantai (narkolepsijos gydymas)

Nors stimuliantai naudojami perinataliniams miego sutrikimams gydyti, tačiau jie nebuvo sistemingai ištirti. Danijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 480 moterų, nėštumo metu vartojusių metilfenidatą, modafinilą ar atomoksetiną, nustatyta dvigubai didesnė sukeltų abortų ir persileidimų rizika, tačiau rezultatus greičiausiai paveikė kitos indikacijos.

Kada kreiptis profesionalios pagalbos

Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis. Visi jausmai yra normalūs. Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas.

Jeigu jaučiate, kad stresas ir nerimas tampa per dideli ir nebegalite su jais susitvarkyti patys, svarbu nedvejoti ir kreiptis į specialistą. Taip pat svarbu kreiptis pagalbos, jei turite minčių apie savižudybę arba norite pakenkti sau ar savo kūdikiui. Svarbu atpažinti nerimo simptomus ir ieškoti paramos, nes teigiamos emocijos ir ramybė gali turėti didelę įtaką tiek moters, tiek vaiko gerovei. Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai.

Nors apie psichinę sveikatą vis garsiau kalbama viešoje erdvėje, vis dar ne retam žmogui nejauku kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tai būtina. Vis dėlto klaidinga manyti, kad mūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis arba, kad turėtumėme sugebėti ją kontroliuoti be jokios pagalbos. Kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti svetainėje psichikos-sveikata.lt, kur pateikiama informacija apie nemokamas psichikos sveikatos paslaugas Vilniuje ir kitas pagalbos galimybes sau ar artimajam. Taip pat kviečiame apsilankyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto sukurtoje svetainėje pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata, kur rasite patikimą informaciją apie mamų emocinę sveikatą, savipagalbos priemones ir pagalbos kelius.

tags: #nerimo #gydymas #nestumo #metu

• Dantukų dygimo procesas
• Pranešimų „Sodrai“ pildymo ypatumai: pravaikštos ir atostogos
• Tinkamas stūmimas gimdymo metu
• Kaip sukurti įkvepiančią aplinką vaikui?
• Vilniaus lopšelis-darželis „Du gaideliai“: išsami apžvalga