Skiepai nuo erkinio encefalito nėštumo metu: svarbiausia informacija
Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, bene didžiausias. Skaičiuojama, kad erkinį encefalitą Lietuvoje platina 1 % erkių. Šio skaičiaus pakanka, kad kasmet šia virusine liga užsikrėstų apie 500-700 asmenų. Erkinis encefalitas - nervų sistemos uždegimas, kurį sukelia erkinio encefalito virusas. Šiuo virusu užsikrėsti galima įsiurbus erkei. Tiesa, erkės įsisiurbimas dažnai nejaučiamas, nes šių parazitų seilės turi nuskausminamųjų savybių.
Erkinis encefalitas itin apgaulingas, nes pasireiškia dviem bangomis. Ligos pradžioje kamuoja gripą primenantys simptomai, pasijutus geriau smogia antroji banga, kurios metu gali varginti vėmimas, karščiavimas, sutrikti sąmonė ar netgi pasireikšti meningitas. Remiantis Lietuvos Respublikos Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, tik trečdalis persirgusiųjų pasveiksta, likusiam trečdaliui sąmonės, atminties, kalbos, koncentracijos ir pusiausvyros sutrikimai ar net paralyžius lieka visam gyvenimui, o net iki 4 % atvejų baigiasi mirtimi.
Vakcinacija - vienintelė patikima apsauga, nes vaistų nuo šios ligos nėra. Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. visi 50-60 metų amžiaus asmenys nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti nemokamai. Ligonių kasos kompensuoja visas vakcinas (tiek pagrindines, tiek palaikomąsias), kurias pacientas spėja atlikti iki 60 metų. Skiepų nuo erkinio encefalito efektyvumas - net 99 %, tad tik 1 % vakcinuotų žmonių suserga.
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes erkės, platinančios virusą, veisiasi visoje Lietuvoje. Šių parazitų randama ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose ar daugiabučių pievelėse, tad endeminės zonos - ne tik Lietuvos kaimai, bet ir didmiesčiai (Kaunas, Vilnius, Klaipėda). Geriausias metas pasiskiepyti - žiemą, prieš prasidedant erkių aktyvumo sezonui, kuris Lietuvoje trunka nuo kovo iki gruodžio mėnesio, kad susidarytų pakankama apsauga, tačiau skiepytis galima visus metus. Jei reikia, kad imunitetas susiformuotų greičiau, galima pasiskiepyti pagal pagreitinto skiepijimo schemą.
Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus, išskirtiniais atvejais - ir jaunesnius, jei rekomenduoja gydytojas. Vaikai nuo 1 iki 16 metų skiepijami vaikams skirta vakcina. Vyresni nei 16 metų skiepijami vakcina suaugusiesiems.
Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai nuslopinama, todėl organizmas tampa imlesnis infekcinėms ligoms. Be to, atkreipkite dėmesį, kad imunitetas tam tikrai ligai spėja susiformuoti tik per 1 mėn. Nėščiosioms draudžiama skiepytis vakcina nuo tymų. Pasiskiepijus bent 1 mėn. reikėtų palaukti ir tik tuomet planuoti nėštumą. Pasitaiko atvejų, kad pasiskiepyti nutaria ir jau pastojusios, bet šio fakto dar nežinančios moterys. Tokiu atveju gali tekti netgi nutraukti nėštumą. Epideminis parotitas didžiausią pavojų kelia pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir ypač padidina persileidimo riziką.
Nėštumo metu ir žindančioms moterims skiepytis nuo erkinio encefalito nerekomenduojama, nebent būtina skubi apsauga nuo gresiančios ligos. Jei nėščioji suserga gripu, komplikacijų tikimybė padidėja ne tik jai, bet ir vaisiui. Itin pavojinga kelias dienas susigrus gripu besilaikanti aukšta temperatūra, nes ji gali sukelti sklaidos defektus ar net persileidimą.
Lietuvoje prieinamos dviejų rūšių vakcinos nuo erkinio encefalito: „TicoVac“ ir „Encepur“. „TicoVac“ vakcina nuo erkinio encefalito yra gaminama Austrijoje. „TicoVac Junior“ vakcina skiepijami 1-15 m. (imtinai) vaikai. „Encepur“ vakcina nuo erkinio encefalito gaminama Vokietijoje. „Encepur Children“ vakcina skiepijami 1-11 m. (imtinai) vaikai.
Klasikinė schema (TicoVac): I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 1-3 mėn., III-ia dozė po 5-12 mėnesių. Greita schema (TicoVac): I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 2 savaičių, III-ia dozė po 5-12 mėnesių. Klasikinė schema (Encepur): I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 1-3 mėn., III-ia dozė po 9-12 mėnesių po antros dozės. Pagreitinta schema (Encepur): I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė - po 14 dienų, III-ia dozė po 9-12 mėnesių po antros dozės. Greičiausia schema (Encepur): I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė 7 dieną, III dozė - 21 dieną.
Po vakcinacijos gali pasireikšti lengvi nepageidaujami simptomai - dažniausiai paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, tačiau reakcija dažniausiai būna laikina ir nesukelia grėsmės žmogaus sveikatai.
Erkinio encefalito pasekmės ir profilaktika
Erkinis encefalitas - tai virusinė infekcija, kuria dažniausiai užsikrečiama po erkės įkandimo. Nors ne kiekviena erkė yra užkrėsta, problema ta, kad iš anksto to žinoti neįmanoma, o pats virusas į organizmą gali patekti labai greitai. Liga dažnai prasideda tarsi paprastas gripas: pakyla temperatūra, jaučiamas silpnumas, galvos ir raumenų skausmas. Tačiau daliai žmonių liga progresuoja ir pažeidžia centrinę nervų sistemą - gali išsivystyti meningitas, pasireikšti koordinacijos, atminties, koncentracijos sutrikimai, o sunkesniais atvejais išlieka ilgalaikės pasekmės.
Persirgus erkiniu encefalitu, iki 46 proc. pacientų kenčia nuo ilgalaikių sveikatos sutrikimų: galvos skausmo (30 proc.); blogesnės dėmesio koncentracijos (42 proc.); atminties sutrikimų (42 proc.); regėjimo sutrikimų (19 proc.); galūnių paralyžiaus (5 proc.); pusiausvyros sutrikimų (21 proc.); kalbos sutrikimų (12 proc.).
Skiepai nuo erkinio encefalito veikia paprastu principu - jie paruošia jūsų imuninę sistemą galimam susidūrimui su virusu. Suleidus vakciną, organizmas pradeda gaminti antikūnus - specialius baltymus, kurie padeda kovoti su infekcijomis ir sukuria natūralią apsaugą. Dėl to, jei vėliau į organizmą patenka tikras virusas, imuninė sistema jį jau „atpažįsta“ ir gali greitai sureaguoti - neutralizuoti dar prieš išsivystant rimtesniems simptomams. Kitaip tariant, vakcina leidžia organizmui pasiruošti iš anksto, todėl liga dažniausiai neįsismarkauja arba jos visai pavyksta išvengti.
Norint suformuoti pilnavertę apsaugą, reikalingas kelių dozių skiepijimo kursas. Dažniausiai jis susideda iš trijų skiepų: pirmosios dozės, antrosios po kelių savaičių ar mėnesių ir trečiosios - po ilgesnio laikotarpio. Apsauga pradeda formuotis jau po pirmųjų dozių, tačiau stipriausia ir ilgiausiai trunkanti ji tampa užbaigus visą kursą. Vėliau, norint išlaikyti imunitetą, rekomenduojami palaikomieji (stiprinamieji) skiepai nuo erkinio encefalito kas kelerius metus.
Be to, daugelis mano, kad skiepytis galima tik „iš anksto“, tačiau tai netiesa. Skiepytis galite bet kuriuo metų laiku - net jei erkių sezonas jau prasidėjęs, pradėti skiepijimo kursą vis tiek verta. Geriausia apie skiepus nuo erkinio encefalito pagalvoti iš anksto - dar šaltuoju metų laiku arba ankstyvą pavasarį. Tokiu atveju organizmas spėja suformuoti stipresnį imunitetą iki aktyvaus erkių sezono pradžios, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje. Bet jei apie skiepus prisiminėte jau prasidėjus sezonui - viskas gerai. Skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, o apsauga pradeda formuotis jau po pirmųjų dozių. Tokiais atvejais gali būti taikoma ir pagreitinta skiepijimo schema, leidžianti greičiau įgyti pradinę apsaugą. Svarbiausia - neatidėlioti.
Kam rekomenduojama skiepytis? Galima pamanyti, kad erkinis encefalitas gręsia tik tiems, kurie dažnai vaikštinėja po mišką ar stovyklauja, tačiau realybėje rizika susidurti su erkėmis yra gerokai didesnė. Todėl skiepytis ypač verta, jei: daug laiko leidžiate gamtoje - vaikštote miškuose, parkuose, važinėjate dviračiu ar mėgstate iškylas; dirbate lauke ar turite sodybą, sodą; turite vaikų, kurie daug laiko praleidžia lauke - žaidžia kieme, stovyklauja; gyvenate ar dažnai lankotės vietovėse, kuriose gausu erkių (o Lietuvoje tokių vietų tikrai netrūksta); dažnai keliaujate po gamtą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svarbu suprasti, kad erkę galima „pasigauti“ ne tik giliai miške - jų aptinkama ir miesto žaliosiose zonose.
Skiepai nėštumo metu: svarstymai ir rekomendacijos
Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters kūnas ne tik saugo save, bet ir rūpinasi būsimo kūdikio sveikata. Nėščiosios imuninė sistema veikia kitaip nei įprastai - ji tampa jautresnė įvairioms infekcijoms, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti - skiepai, kurie padeda apsaugoti nėščiąją ir kūdikį nuo rimtų ligų ir jų komplikacijų.
Skiepai padeda apsaugoti moterį ir jos kūdikį nuo pavojingų infekcijų tiek nėštumo metu, tiek pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis. Nors daugeliui žmonių kai kurios ligos atrodo lengvai įveikiamos, nėščiosioms jos gali sukelti rimtų komplikacijų. Kvėpavimo takų infekcijos nėštumo metu gali sukelti sunkesnę ligos eigą ir pavojų vaisiaus vystymuisi. Gripo ar COVID-19 infekcijos metu pasireiškiantis karščiavimas nėštumo metu taip pat gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi.
Kokliušas - ypač pavojingas naujagimiams, kurių imuninė sistema dar nėra pakankamai stipri. Lietuvoje nėščiosios valstybės lėšomis skiepijamos nuo gripo ir kokliušo. Šis skiepas rekomenduojamas visoms nėščiosioms, juo galima skiepytis bet kuriuo nėštumo trimestru. Gripas nėštumo metu gali sukelti stipresnius simptomus nei įprastai, padidinti ankstyvo gimdymo ar kitų komplikacijų riziką. Nuo 2023 m. nėščiosios Lietuvoje valstybės lėšomis gali pasiskiepyti nuo kokliušo. Šis skiepas skiriamas kiekvieno nėštumo metu.
Kodėl šis skiepas svarbus? Nors nėščiosios kokliušu paprastai neserga sunkiai, ši liga yra itin pavojinga naujagimiams. Kūdikiams iki 6 mėnesių gresia sunkios komplikacijos: kvėpavimo sutrikimai, plaučių uždegimas, neurologiniai pažeidimai ir net mirtis. Dažniausiai kūdikiai šia liga užsikrečia nuo savo artimųjų - tėvų, senelių, vyresnių brolių ar seserų. Tyrimai parodė, kad nėščiosioms skiepytis nuo COVID-19 yra ne tik saugu, bet ir naudinga.
Vis dėlto, ne visi skiepai nėštumo metu yra tinkami. Gyvos susilpnintos vakcinos, tokios kaip tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) ar vakcina nuo erkinio encefalito, nerekomenduojamos, nes jų poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas. Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojai ragina būsimas mamas laiku pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu ir atvykti pasikonsultuoti dėl nėščiųjų skiepų.
Šalies valstybės biudžetas finansuoja du skiepus nėščiosioms - nuo gripo ir kokliušo. Tačiau, remiantis statistika, praėjusių metų gripo sezoną šia galimybe pasinaudojo tik 5,6 proc. visų nėščiųjų.
Erkinio encefalito vakcinos nėra laikomos absoliučiai kontraindikuotomis nėštumo metu, tačiau skiepytis rekomenduojama tik tais atvejais, kai yra didelė užsikrėtimo rizika. Kadangi tyrimai su nėščiosiomis nėra plačiai atliekami dėl etinių priežasčių, klinikiniai duomenys apie vakcinos poveikį nėštumo metu yra riboti. Vis dėlto iki šiol nėra įrodymų, kad erkinio encefalito vakcina keltų pavojų nėščiajai ar vaisiui.
Jei gyvenate ar lankotės vietovėje, kur didelė erkių paplitimo rizika, ir būnate gamtoje dažnai, vakcina gali būti rekomenduojama kaip prevencinė priemonė. Jei planuojate nėštumą, geriausia pasiskiepyti prieš pastojant, kad išvengtumėte rizikos skiepytis nėštumo metu. Jei nėštumas jau prasidėjo, skiepyti rekomenduojama tik tuo atveju, jei užsikrėtimo rizika yra itin didelė. Sprendimą dėl skiepijimo turėtų priimti gydytojas, įvertinęs jūsų individualią situaciją.
Jei nėra didelės užsikrėtimo rizikos - jei gyvenate mieste ir neturite dažnų kontaktų su gamta, galima laukti iki gimdymo ir skiepytis vėliau. Jei nėštumas yra rizikingas - jei turite nėštumo komplikacijų, persileidimo riziką ar kitų sveikatos problemų, skiepytis reikėtų tik kruopščiai pasitarus su gydytoju. Jei anksčiau turėjote stiprią alerginę reakciją į vakcinas - nors alerginės reakcijos yra retos, verta įvertinti vakcinos sudėtį ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip ir bet kuri kita vakcina, erkinio encefalito skiepas gali sukelti lengvas, trumpalaikes reakcijas, tačiau jos nėra pavojingos: paraudimas, patinimas ar skausmas injekcijos vietoje; nedidelis karščiavimas ar bendras silpnumas; galvos ar raumenų skausmai. Dėl ribotų tyrimų nėra aiškių duomenų apie ilgalaikį poveikį vaisiui, tačiau iki šiol nenustatyta jokių didelių komplikacijų, susijusių su šiuo skiepu nėštumo metu.
Jei nusprendžiama nesiskiepyti, svarbu naudoti kitus būdus apsisaugoti nuo erkių įkandimų: dėvėkite tinkamus drabužius - ilgas rankoves, ilgas kelnes, uždarą avalynę, ypač būnant miške ar pievose; naudokite erkių repelentus - rinkitės nėščiosioms saugius produktus, pavyzdžiui, natūralius citrinžolės ar eukalipto pagrindo purškalus; reguliariai tikrinkite kūną - po pasivaikščiojimo gamtoje visada apžiūrėkite save, kad laiku pastebėtumėte erkę; venkite aukštos žolės ir tankių miškų - erkės dažniausiai gyvena tokiose vietose.
Skiepytis nuo erkinio encefalito nėštumo metu galima, bet tik esant didelei rizikai, ir sprendimą turėtų priimti gydytojas. Jei gyvenate ar dažnai lankotės vietose, kur erkių yra daug, vakcina gali būti rekomenduojama, tačiau jei tokios rizikos nėra, geriausia skiepijimą atidėti po gimdymo. Kadangi tyrimai su nėščiosiomis yra riboti, visuomet svarbu įvertinti individualią situaciją ir galimus pavojus bei naudą.
Skiepytis nuo erkinio encefalito būtina ne visiems
Lietuva, Latvija ir Estija - Europos Sąjungos šalys, kuriose viena didžiausių rizikų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Erkių aktyvumo sezonas paprastai prasideda ankstyvą pavasarį ir trunka iki lapkričio mėnesio, tačiau erkių gyvenimo sezoniškumas pamažu nyksta ir skiepai nuo erkinio encefalito tampa aktualūs visus metus.
Specifinio gydymo susirgus erkiniu encefalitu nėra. Ligos sukėlėjas yra virusas, o nuo viruso iki šiol nėra išrasti efektyvūs vaistai. Tad visiškai nuo šios ligos pasveiksta tik apie 40 % sergančiųjų. Likusiems 35-58 proc. asmenų pasireiškia įvairūs negalavimai, paveikiantys gyvenimo kokybę, o kartais priverčiantys pakeisti ir gyvenimo būdą (apie 10-15 proc. pacientų patiria vienos ar kelių galūnių paralyžių).
Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Atlikus vakcinaciją du kartus su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų imunitetas susiformuoja vieniems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai pratęsiamas dar trejiems metams. Taigi trys injekcijos užtikrina ramų gyvenimą potencialios ligos atžvilgiu trejiems metams.
Erkės būna gyvybingos jau 5-7 laipsnių temperatūroje ir kelia grėsmę sveikatai. Skiepytis reikėtų taip, kad iki erkių sezono jau turėtumėte gerą imunitetą. Tad patartina pradėti skiepytis žiemą ar ankstyvą pavasarį, tačiau skiepytis galima ir visus metus.
Nuo 2004 metų spalio 14 dienos pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-716 erkių pernešamos ligos - erkinis encefalitas ir Laimo liga - yra įtrauktos į profesinių ligų sąrašą. Taigi valstybė įpareigoja darbdavius pasirūpinti darbuotojais, kurie dirba miškuose, pakelėse, pievose, laukuose ar kitose vietose, kur yra tikimybė susidurti su erkėmis.
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji apsaugo tik nuo erkinio encefalito, tačiau nesuteikia apsaugos nuo kitų erkių pernešamų ligų (pvz. Laimo ligos). Šią vakciną galima naudoti vaikams nuo vienerių metų ir suaugusiems. Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniui ar vištienos baltymams, antibiotikams neomicinui ir gentamicinui, formaldehidui. Taip pat jei sergate ūmia liga, kuriai reikalingas gydymas - tuomet galima skiepytis tik praėjus 2 savaitėms po pasveikimo.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo: galvos skausmas; pykinimas; raumenų, sąnarių skausmas; nuovargis; karščiavimas >38°C; į gripą panaši liga; vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva - visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos. Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500 mg. Jei nepageidaujamas poveikis pasireiškė vaikui - duoti tų pačių vaistų, dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).
Bent parą po vakcinacijos negalima: vartoti alkoholio; drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti); sportuoti. Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos. Kasmet registruojama daugiau kaip 400 naujų susirgimų erkiniu encefalitu, kuris dažnai sukelia sunkų paralyžių, kitas komplikacijas arba net pasibaigia mirtimi. Lietuvoje pasiskiepusių dalis nesiekia net penktadalio. Erkių aktyvumo pikas yra kovas-spalis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai erkės į namus parsinešamos net šaltuoju sezonu. Įsisiurbimo rizika padidėja kontaktuojant su į lauką išleidžiamais gyvūnais, stovyklaujant gamtoje, leidžiant laiką parkuose ar tiesiog vaikštant po žolę.
Erkinis encefalitas (EE) yra virusinė liga, kurią sukelia erkių seilėse esantis virusas, patenkantis žmogui įkandus erkei. Ši liga pavojinga, nes sukelia nervų ligas, kurių pasekmės gali būti net letalios ir specifinio gydymo nėra. Efektyviausia priemonė - erkinio encefalito skiepai. LT rinkoje turime 2 skiepus („Ticovac“ ir „Encepur“). Galima skiepyti įprastine schema, arba esant poreikiui - pagreitinta. Pilnai apsaugai susidaryti reikalingos 3 skiepų dozės. Tačiau ir po 2 vakcinų susidaro pakankama apsauga, tad pradėti planuoti skiepytis ir pasiruošti sezonui jau reikėtų žiemos metu (2-3 mėn. intervalu).
Po skiepo nuo erkinio encefalito rekomenduojama susilaikyti nuo alkoholio vartojimo bent jau pirmąją parą po vakcinacijos. Alkoholis gali susilpninti imuninės sistemos atsaką ir padidinti nepageidaujamų šalutinių reakcijų riziką, pavyzdžiui, padidinti vietinį patinimą ar sukelti kitokį diskomfortą injekcijos vietoje. Be to, alkoholis gali paskatinti dehidrataciją, o tai nėra palanku sveikimo po skiepijimo procesui.
Po erkinio encefalito skiepo negalima drėkinti injekcijos vietos. Ypač svarbu vengti intensyvesnių veiklų, pavyzdžiui, plaukimo baseine ar ežere, kurios gali sukelti didesnį spaudimą ar trintį skiepo vietoje. Trumpalaikis prausimasis po dušu paprastai yra saugus, tačiau reikėtų saugoti injekcijos vietą nuo drėgmės ir ją pridengti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
