Vaikų globos namuose gyvenančio vaiko teisės ir jų apsaugos ypatumai
Vaikystė yra svarbiausias laikotarpis, lemiantis kiekvieno žmogaus likimą, tai laikotarpis, kuris įtvirtina mumyse pasitikėjimą žmonija arba atstumia nuo jos. Ilgą laiką buvo manoma, kad vaikai yra labai pažeidiami ir todėl jiems visų pirma reikalinga ypatinga tėvų ir visuomenės apsauga. Visuomenei prireikė ilgo istorinio tarpsnio, kad pakeistų požiūrį ir elgesį vaiko atžvilgiu. Tik XX a. devintajame dešimtmetyje vaikui įgavus teisės turėtojo statusą, vaiko padėtis visuomenėje pradėjo keistis.
Vaiko teisių samprata ir statusas
Vaiko teisės yra žmogaus teisės. Vaiko teisės apima vaiko kaip individo apsaugą ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis, kūrimą. Vaiko teisės rodo universalų bei ypatingą vaikystės statusą. Vaikams būtina pastogė, maistas, mokslas, gydymas, meilė bei apsauga nuo prievartos ir aplaidumo. Vaiko teisinis statusas - tai vaiko teisių ir pareigų vienovė.
Sociologijos mokslas pirmasis ėmėsi tikslo apibrėžti vaiko bei vaikystės sąvokas, išskirti būdingus požymius, nustatyti vaiko padėtį visuomenėje. Vaiko samprata negali būti radikaliai atskirta nuo bendrosios žmogaus sampratos. Nors tarp jų egzistuoja akivaizdūs skirtumai, susiję su psichologinėmis, socialinėmis, biologinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, vaikystę reikėtų suvokti kaip tam tikrą žmogaus vystymosi stadiją.
Globos ypatumai ir tėvų atsakomybė
Specifinė vaiko padėtis visuomenėje lemia būtinybę aiškiai nustatyti jo teisių turinį bei sukurti teisines prielaidas vaiko teisių įgyvendinimui. Išimtiniais atvejais globos teismas gali nuspręsti perduoti vaiką giminaičiui arba kitai šeimai ar asmeniui, esant jų sutikimui, arba globos institucijai. Kai vaikas gyvena globos namuose, jo teisių apsauga tampa valstybės institucijų ir globėjų atsakomybe.
Svarbu suprasti, ką reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“. Tėvų valdžia reiškia visas teises ir pareigas, susijusias su vaiku ir jo turtu. Abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas ir jas vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus. Pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai užtikrina, kad vaikai yra ne tik mūsų visuomenės ateitis, bet ir dabartis.
Teisinis reglamentavimas ir pagalba
Vaiko amžiaus kriterijus apibrėžtas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatyme. Tarptautiniu mastu pirmą kartą vaiko sąvoka ir amžiaus kriterijus, atribojantys vaiką nuo suaugusiojo, buvo įtvirtinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje. Valstybės narės turi garantuoti joje įtvirtintas teises visiems asmenims bent iki 18 metų.
Šiame kontekste asmens branda yra sunkiai apibrėžiama tiek psichologiniu, tiek sociologiniu, tiek ir teisiniu požiūriu. Pagrindiniu skiriamuoju požymiu dažniausiai yra nurodoma asmens branda. Suaugęs asmuo savaime yra brandus, tuo tarpu vaikas toks dar nėra arba yra tik iš dalies. Sprendimų dėl tėvų valdžios pripažinimui taikomos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos, o ginčai dėl vaiko teisių dažnai sprendžiami per teismus ir tarpininkavimo institucijas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
