Ar galima rėkti ant vaiko?

Kiekvienas tėvas, net ir pats ramiausias, bent kartą gyvenime yra patyręs akimirką, kai emocijos ima viršų ir norisi pakelti balsą. Tačiau svarbu suprasti, kad griežtos priemonės, kurių neretai griebiasi tėvai, nėra tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti. Jei rėkimas tampa dažniausia auklėjimo forma, tai gali sumažinti mažylio pasitikėjimą savimi ir sugriauti jo saugumo jausmą.

Kodėl tėvai pratrūksta ir ima rėkti?

Dažniausiai tėvai pasiduoda pagundai aprėkti vaiką dėl priežasčių, kurios neturi nieko bendro su tiesioginiu ketinimu pakenkti atžalai. Pagrindiniai veiksniai yra šie:

• Stresas ir nuovargis: Daugelis tėvų patiria didelį stresą dėl darbo, šeimos rūpesčių ir finansinių problemų. Jiems kaupiantis, natūraliai mažėja kantrybė.
• Kontrolės trūkumas: Kai vaikai tikrina tėvų autoritetą ar ignoruoja žodžius, tėvai pasijunta bejėgiai ir rėkimas tampa įrankiu, leidžiančiu išspręsti kontrolės trūkumą.
• Patirti auklėjimo modeliai: Dažnai auklėjimo modelį nesąmoningai perimame iš savo tėvų, net jei vaikystėje patys nuo jo kentėjome.
• Netinkamas emocinis reguliavimas: Kai kurie tėvai tiesiog negeba tinkamai reguliuoti savo pykčio ir frustracijos, todėl impulsyviai juos paleidžia.

Rėkimo įtaka vaiko psichikai

Moksliniai tyrimai negailestingi - nuolatinis rėkimas turi rimtų pasekmių vaiko emocinei, kognityvinei ir socialinei raidai:

• Sumažėjęs saugumo jausmas: Nuolatinis rėkimas ir kritikavimas skatina lėtinį stresą, kuris gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą.
• Žema savivertė: Vaikas pradeda jaustis nesaugiai, tarsi nuolat kažką darytų netinkamai, o ilgainiui gimsta įsitikinimas: „Esu nieko vertas, jeigu tėvai priversti vis ant manęs šaukti.“
• Agresijos formavimasis: Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, emocinį smurtą patiriantys vaikai turi net tris kartus didesnę tikimybę patys parodyti agresyvų elgesį.
• Kognityviniai sutrikimai: Vaikai žymiai prasčiau apdoroja informaciją, pateikiamą riksmų pavidalu, nes riksmas „išjungia“ loginį mąstymą.

Kaip išmokti kontroliuoti emocijas ir nerėkti?

Rėkimas yra ydingas įprotis, kurį, kaip ir bet kurį kitą, galima pakeisti. Štai keletas praktinių metodų, padedančių išlaikyti ramybę:

1. Praktikuokite „vidinį monologą“

Kai jaučiate, kad viduje kunkuliuoja pyktis ir tuoj užriksite, pasakykite sau raminančias frazes: „Tai laikina“, „Vaikai yra vaikai“, „Aš suaugusi, galiu valdyti situaciją“. Tai padeda atsitraukti nuo „karštos“ emocijos.

2. Padarykite pertraukėlę

Padarykite pauzę, kai pasijutote tiek įpykęs, kad norisi pakelti balsą. Atsiribokite nuo situacijos minutėlei, giliai pakvėpuokite. Tai išmokys ir jūsų vaiką teisingai tvarkytis su stipriomis emocijomis.

3. Taikykite 4 žingsnių techniką

Prieš pradėdami kelti balsą, pabandykite šiuos žingsnius:

1. Parodykite užuojautą: „Suprantu, kad tau labai sunku susitvarkyti kambarį.“
2. Paaiškinkite priežastį: „Šeštadieniais rytais tvarkomės namus, toks mūsų susitarimas.“
3. Išsakykite lūkesčius: „Prašau susitvarkyk per pusvalandį, po to valgysime pietus.“
4. Paskatinkite pozityviai: „Greičiau susitvarkyk ir sėsime visa šeima skaniai pietauti.“

4. Prisipažinkite suklydę

Vaikams nereikia tobulų tėvų. Jei nepavyko susivaldyti, atsiprašykite vaiko ir pripažinkite, kad pasikarščiavote. Tai moko vaiką atsakomybės ir rodo, kad mes visi esame žmonės.

tags: #ar #galima #rekti #ant #vaiko

• Kaip renkami ir atleidžiami Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktoriai
• Apie globos įstaigų pertvarką Lietuvoje
• Kaip paruošti slyvų tyrelę kūdikiui
• Sužinokite apie juodai baltų knygelių naudą kūdikiams
• Teisiniai ginčai dėl vaikų išvežimo