Dažnas vaiko sirgimas: kodėl taip atsitinka ir kaip padėti?
Vaiko imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ir įveikti virusus bei bakterijas. Nors ji funkcionuoja nuo gimimo, jos atsakas nėra toks greitas ir efektyvus kaip suaugusio žmogaus. Mažų vaikų gleivinių apsauga yra silpnesnė, susiformavusių apsauginių antikūnų kiekis - mažesnis, o specifinė imuninė reakcija vyksta lėčiau, todėl virusai lengviau sukelia ligas. Kiekvienas persirgtas peršalimas ar virusinė infekcija tampa tarsi „pamoka“ imuninei sistemai, padedančia jai stiprėti ir kaupti imuninę atmintį. Imuninė sistema, turėdama sukauptą antikūnų rezervą ir imuninę atmintį, dažnai padeda infekciją įveikti lengviau arba net visai nesusirgti. Organizmui reikia laiko atpažinti sukėlėją ir sukurti tinkamą apsaugos mechanizmą.
Darželis ir mokykla yra palanki terpė infekcijoms plisti, nes vaikai nuolat būna artimame kontakte. Jie žaidžia greta vienas kito, dalijasi žaislais, dažnai dar nemoka tinkamai prisidengti burnos kosėdami ar čiaudėdami. Be to, didelę dienos dalį praleidžia uždarose patalpose, kur virusai lengviau cirkuliuoja. Anot medikės, pasireiškusi liga, jos intensyvumas ir trukmė bus lyg kontrolinis darbas, kurio metu imuninė sistema pasitikrina, kaip ji bręsta, ar ji eina tinkama linkme, ko jai trūksta. Jeigu vaikas yra grūdinamas, valgo sveiką ir subalansuotą maistą, yra pailsėjęs, žaidžia, linksminasi ir jaučiasi mylimas, tikimybė susirgti yra kur kas mažesnė ir sergama trumpiau bei lengvesne forma. Kitaip tariant, pasiruošusi imuninė sistema egzaminą išlaikys labai gerai. Tačiau nei vieno vaiko imuninė sistema nedirba visiškai be klaidų. Ji dar tik mokosi ir tikrai nėra tobula. „Mes, medikai, esame tam, kad padėtume tas klaidas taisyti“, - sako I. Plėštytė-Būtienė.
Didžioji dalis vaikų peršalimo ligų yra virusinės kilmės - skaičiuojama, kad net apie 90-95 % viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia būtent virusai. Tai reiškia, kad antibiotikai tokiais atvejais neveikia, o specifinio antivirusinio gydymo dažniausiai neprireikia. Daugeliu atvejų vaiko organizmas su virusu susidoroja pats per kelias dienas. Jei sumažinus temperatūrą vaikas tampa žvalesnis, žaidžia, domisi aplinka, geria pakankamai skysčių, šlapinasi įprastai - tai dažniausiai rodo, kad liga eiga yra lengva ir pakanka namų priežiūros bei simptomų lengvinimo priemonių.
Gydytoja paaiškino, jog kiekvieną dieną mes susiduriame su gausybe įvairių virusų, bakterijų, grybelių, kitokių svetimkūnių. Mažo vaiko organizmas dar tik mokosi juos atpažinti ir susidoroti su ligų sukelėjais. Gimęs vaikas turi tik įgimtą nespecifinį imunitetą, o tai - tarsi pilna amunicija įvairiausių ginklų, tačiau be instrukcijos, kaip jais naudotis. Taigi, vaikas viską turi išbandyti pats. Todėl dygstant dantims vaikai viduriuoja, bando pašalinti „priešą“, keliant temperatūrą, kad jį „iškeptų“, kitaip tariant, mosuoja viskuo, ką turi ir tikrina, kas ir kur geriausiai veikia. Vaiko imuninė sistema nuolat treniruojasi, dirba 24 valandas per parą aktyviai kovodama su išoriniais ligų sukelėjais. Kad pasireikštų infekcinė liga, reikia trijų veiksnių - ligos sukelėjo, organizmo, kuris nori sirgti ir aplinkybių, kurios arba sustiprina ligos sukėlėją, arba susilpnina organizmą.
Kada sirgti yra normalu?
Ikimokyklinio amžiaus vaikui sirgti peršalimo ligomis 6-10 kartų per metus yra laikoma norma. Tai ypač būdinga pradėjus lankyti darželį, kai organizmas susiduria su daugybe naujų virusų. Svarbiausia atkreipti dėmesį ne į patį sirgimų skaičių, o į jų eigą. Viskas gerai, jei infekcijos nesikomplikuoja, vaikas tarp sirgimų jaučiasi puikiai, yra aktyvus, auga ir vystosi pagal amžių.
Gydytojų teigimu, normalu, jeigu ikimokyklinukai ir pradinukai serga iki 8-10 kartų per metus. Vaikai, o ypač į didelius žmonių susibūrimus patekę, t.y. Pastebima, kad vaikų ligas bent iš dalies lemia genetika, t.y. Vis pasikartojančius vaikų (o taip pat ir suaugusiųjų) susirgimams labai didelę (o gal net ir didžiausią) įtaką turi netinkama gyvensena, t.y. Vos gimusį kūdikį saugo įgimtas arba nespecifinis imunitetas, t.y. Vaikui augant jo įgytas arba specifinis imunitetas vis stiprėja, t.y. Vaiko imuninė sistema yra labai sudėtingas mechanizmas, tačiau nėra jokių didelių paslapčių, ką reikėtų daryti, kad vaikas kuo mažiau sirgtų, o susirgęs greitai pasveiktų.
Anot specialistės, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos įprastai trunka 2-5 paras. Dažnai manoma, kad vaikams mikroelementų ar vitaminų netrūksta. R. „Itin aktualu laiku diagnozuoti mažakraujystę. Gimusius mažo svorio, nevalgius vaikus, atsiliekant jų raidai, esant infekcijoms, nuovargiui bei tuos, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste tiriame dėl geležies stokos. „Paprastame bendro kraujo tyrime galima pastebėti ne tik mažakraujystę, bet ir uždegiminius vaiko organizmo pokyčius, alergijas, parazitines ligas, piktybinius kraujo susirgimus, kartais - vitamino B12 arba folio rūgšties stoką. Tai turi įtakos imuninės sistemos veiklai. Esant įtarimui, atliekami detalesni tyrimai iš veninio kraujo. Kalbant apie vaikų sveikatą, reikia nepamiršti higienos įgūdžių, patalpų vėdinimo, miego ir būdravimo režimo, judėjimo gryname ore, sveikesnės mitybos, mažesnio cukraus kiekio maiste, ir geros nuotaikos“, - sako šeimos gydytoja R.
Imuniteto stiprinimas ir profilaktika
„Kai manęs klausia kokiais preparatais galima sustiprinti imunitetą, aš atsakau, kad jo neįmanoma iš esmės sustiprinti. Mes negalime duoti tabletės 6 metų vaikui, tikintis, kad staiga jis taps dvyliktoku. Tabletės, papildai, vitaminai, imunostimuliatoriai yra gerai, jeigu organizme yra jų trūkumas. Tačiau gana sudėtinga išsiaiškinti, ko iš tikrųjų trūksta imuninei sistemai, kad ji veiktų tikslingai. Tai yra lyg adatos ieškojimas šieno kupetoje. Neskubėkite ieškoti, ką siūlo pramonė, jei norite padėti imunitetui. Verčiau atsigręžkite į save, savo giminę, šeimą. Jeigu jūsų šeimoje vaikystėje visi valgydavote juodą duoną su česnaku ir akivaizdžiai mažiau sirgdavote, vadinasi jūsų giminei būdingas česnake esančios medžiagos trūkumas. Kiekviena šeima turi savo receptą ir jis veikia tai konkrečiai šeimai“, - teigia medikė.
Gydytojos manymu, vaikams galime padėti sudarydami jiems sąlygas tinkamai pailsėti. „Turime suprasti, kad darželis irgi yra darbas. Nors vaikai ir džiaugiasi ten, tačiau tai vis tiek yra didelis stresas - nauja aplinka, kitoks maistas, pakitęs režimas ir kitos aplinkybės. Kad ir kaip mums patiktų darbas, mes vis tiek kažkada pavargstame. Ikimokyklinukams reikia žymiai daugiau poilsio negu suaugusiems. Puikiai žinome klasikinį variantą - vaikas lanko darželį dvi savaites ir suserga. Tokiu būdu jis lyg pats pasidaro dviejų savaičių atostogas sau. Žiūrint imunologiškai - tokio amžiaus vaikams tai normalu“, - sako I. Plėštytė-Būtienė.
Norint sustiprinti vaiko imunitetą: svarbu tinkama mityba: vaikas turi gauti pakankamą kiekį vaisių ir daržovių, taip pat reikia vaiką paskatinti lankyti kokį nors sporto būrelį - sportuojant stiprėja kaulai ir raumenys, išlaikoma teisinga laikysena, galima papildomai vartoti žuvies taukus, kuriuose gausu omega 3 riebalų rūgščių, taip pat reikėtų vartoti vitamino D - juk mes gyvename šiaurinėje zonoje, todėl mūsų regione gauname nepakankamą kiekį natūralaus vitamino D iš saulės, vitamino C vartojimas taip pat svarbus ligų profilaktikai.
Sergančio vaiko slaugymas
„Sergančio vaiko slaugymas - tai ne „sedėjimas“ socialiniuose tinkluose ir pykimas ant vaiko, kodėl jis trukdo tėvams užsiimti sava veikla. Buvimas namie su sergančiu vaiku nėra atostogos. Tėvai turi pasirūpinti edukacija, režimu, tinkamu kaloražu maiste, žaidimais. Televizoriaus žiūrėjimas nėra geras laiko praleidimo būdas ir priemonė priversti vaiką atsigulti į lovą. Įtemptos smegenys energiją skiria filmo žiūrėjimui, o ne kovai su virusu taip tik dar labiau pasunkindamos simptomus. Geriau bus, jeigu mama atsiguls šalia, pakaitys pasaką“, - pataria medikė.
Nederėtų skubinti vaiko kuo greičiau pasveikti ir nepagrįstai jaudintis patiems. „Neretai vos prasidėjus ligai duodame gerti priešuždegiminių vaistų, kuriais tik slopiname simptomus, tačiau nesutrumpiname ligos eigos, o kai kuriais atvejais dėl pašalinių vaisto poveikių dar labiau pakenkiame. Uždegimas yra organizmo ginklas prieš infekcijos sukelėją. Slopindami vaiko imunitetą vaistais prailginame sveikimo laiką“, - įspėja gydytoja. Pasak I. Plėštytės-Būtienės, vaiko imunitetas yra pritaikytas sirgti: „Pasistenkite tinkamai įvertinti pačio vaiko būklę, kritiškai įvertinkite, kas iš tikrųjų labiau kankinasi - jūs ar vaikas. Į vaiko ligos gydymą kišamės tik tada, kai vaikas prašo pagalbos: verkia, intensyviai kosti, neprakvėpuoja pro nosį, yra vangus, dažnai kvėpuoja, karščiuoja, nuolat prašosi paimamas ant rankų. Verta įsiklausyti ir į mamos intuiciją. Jeigu mamai labai neramu dėl vaiko sveikatos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau svarbu, kad nei mamos, nei daktarai nerašytų kontrolinio už patį vaiką, pavyzdžiui, skirdami antibiotikų, kai jie nėra būtini. Kai tėvai supranta, kad mes esame gamtos dalis, o liga yra natūralus procesas, jie mažiau jaudinasi, pradeda labiau pasitikėti savimi ir gamta, todėl jų vaikai mažiau serga ir greičiau pasveiksta.“
Kaip pagelbėti suslogavusiems mažiems vaikams, kurie dar nemoka išsipūsti nosies? - Kada mažylis pats negali išpūsti nosies, tėvams rekomenduoju įsigyti kūdikio nosies gleivių aspiratorių, kuris išvalo jo nosį, švelniai pašalindamas trukdančias nosies išskyras. Taip pat reikėtų atlikti nosies higieną purškiamo jūros vandens bei fiziologinio tirpalo pagalba. Galima atlikti inhaliacijas su fiziologiniu tirpalu, mineraliniu vandeniu.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jei karščiuoja jaunesnis nei 3 mėn. kūdikis, vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 val. arba jo kūno temperatūra viršija 40 laipsnių. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 laipsnių temperatūrai vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi išreikštu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogos pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai.
Kartais tėvai skundžiasi, kad vaikas serga pernelyg dažnai. Jeigu vaikas pradėjęs lankyti darželį suserga vos po kelių dienų arba nuolat serga net nelankydamas darželio, tokiu atveju tenka bandyti atsakyti į klausimą - kodėl vaikas nori sirgti? „Tuome ieškome priežasčių, ką ši liga nori mums parodyti ir labai dažnai išsiaiškiname psichologines ligos kilmės priežastis. Vaikas nori, kad mes atkreiptume į jį dėmesį. Taip dažnai atsitinka, kai tėvai yra daug dirbantys, užsiėmę, neturintys pakankamai laisvo laiko arba gimus antrai atžalai mama praleidžia žymiai daugiau laiko su kūdikiu. Vaikas vedamas į darželį gali jaustis lyg atskirtas nuo šeimos, todėl vienintelis būdas likti namie yra susirgti. Žinoma, vaikus paveikia tėvų skyrybos, artimųjų ar augintinių netektis. Jeigu vaikas nesugebėjo išsakyti emocijų, jis susirgo. Kartais įvairios autoimuninės ligos - astmos, alergijos, yra pagalbos šauksmas. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustųsi laimingas ir mylimas šeimoje pagal jo suvokimą, o ne pagal mūsų, suaugusiųjų. Taip pat labai svarbu ugdyti vaiko emocinį intelektą“, - pabrėžia gydytoja.
Kai vaikui dažnai serga ar įtariamas imunodeficitas, svarbu suprasti, kad dalis imunodeficitų apskritai nereikalauja jokio gydymo ir laikui bėgant gali praeiti savaime. Kitiems imunodeficitams specifinio gydymo nėra, tačiau taikomos priemonės, padedančios sumažinti susirgimų dažnį - papildoma vakcinacija, profilaktinė ar gydomoji antibiotikų terapija, imunoglobulino G terapija. Esant patvirtintoms genetinėms diagnozėms, gali būti skiriamas ligai specifinis gydymas, pavyzdžiui, biologinė terapija. Sunkių imunodeficitų atvejais gali būti taikoma kamieninių ląstelių transplantacija ar net genų terapija, kuri šiuo metu Lietuvoje dar nėra taikoma.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
