Ar galima prausti vaiką sergant vėjaraupiais: išsamus vadovas
Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes zoster virusas, dažniausiai pasireiškianti pūsleliniu odos bėrimu ir karščiavimu. Ši liga itin paplitusi tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-6 metų), ypač šaltuoju metų laiku, tačiau gali užklupti ir suaugusius. Suaugusiems vėjaraupiai gali būti kur kas pavojingesni, nes didėja komplikacijų rizika. Nors liga paprastai praeina savaime, ji gali būti labai nemaloni, o kai kuriais atvejais - ir pavojinga, todėl būtina tinkamai pasirūpinti sergančiuoju.
Dažno suaugusio paklausus apie labiausiai įsiminusią vaikystės ligą, bus įvardyti būtent vėjaraupiai. Nors šiltasis sezonas įsibėgėja, vaistininkai sako, kad vis dar neatslūgsta šios ūmios infekcinės ligos, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, banga. Neretai pirmuosius vėjaraupių simptomus lengva supainioti su peršalimu, ypač jeigu nepastebima ant kūno atsiradusių bėrimų. „Ligos pradžia dažnai primena daugelį infekcinių ligų - silpnumas, bendra bloga savijauta. Vis dėlto vėjaraupius išduoda atsiradęs bėrimas dėmelėmis, kurios virsta pūslėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Jie dažniausiai atsiranda ant pilvo, liemens, veido, gleivinių ir galvoje, juos būtina atidžiai stebėti“, - sako vaistininkė.
Kas sukelia vėjaraupius ir kaip jie plinta?
Vėjaraupius sukelia vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas (Varicella-zoster virus, VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu bei yra patogeniškas tik žmonėms. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingos. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą.
Užsikrėtus šiuo virusu, dažniausiai susergama vaikystėje, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apie 90% atvejų užsikrečiama iki 15 metų amžiaus, o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau pats virusas lieka „snausti“ nervų mazguose visam gyvenimui ir gali vėl suaktyvėti suaugus, ypač susilpnėjus imunitetui, sukeldamas kitą ligą - juostinę pūslelinę (herpes zoster), kuriai būdingas bėrimas plintantis viena juosta, dažniausiai ant veido ar liemens, ir sukeliantis nervų skausmą.
Vėjaraupiai - tai labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Pagrindinis užsikrėtimo kelias - oro lašelinis, kai virusas perduodamas kalbant, čiaudint ar kosint. Vėjaraupiais užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, palietus infekuoto žmogaus odos bėrimo pūsleles, pūslelių išskyromis suteptus rūbus, daiktus. Virusas plinta labai greitai - užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte. Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu. Nors liga dažniausiai plinta tarp 2-8 metų amžiaus vaikų grupių, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei anksčiau nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepytas.
Vėjaraupių simptomai ir eiga
Vėjaraupių inkubacinis periodas - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai - apie 14-16 dienų. Nors per šį laiką žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams - užkrečiamasis laikotarpis prasideda likus 1-2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir trunka dar apie 5 dienas po to - iki kol visos pūslelės pasidengia šašais. Dėl šios priežasties vėjaraupiai dažnai ima plisti netikėtai, tam tikrose žmonių grupėse, nes užkratas perduodamas dar nežinant\nesuprantant, kad žmogus serga.
Vėjaraupių eiga prasideda nuo bendrų simptomų - karščiavimo (iki 38-39 °C), nuovargio, galvos skausmo ar apetito praradimo. Netrukus, dažniausiai per 1-2 dienas po pirmųjų simptomų, atsiranda būdingiausias požymis - bėrimas. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais. Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur - ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje.
Vėjaraupiai dažniausiai sukelia niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Liga paprastai trunka 7-10 dienų, kol visos pūslelės užgyja. Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina nesukeldami sveikatai pavojingų simptomų, kartais ši liga gali būti ir mirtina, ypatingai suaugusiems bei žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Atvirkščiai, asmenims su itin stipria imunine sistema, vėjaraupiai gali praeiti itin lengvai, netgi be ryškių klinikinių požymių.
Ar galima prausti vaiką sergant vėjaraupiais?
Daugeliui mamų kyla dvejonių, ar galima maudyti sergantį kūdikį arba vaiką. Tačiau viskas nėra tik juoda arba balta. Kada po ligos maudėte vaiką? Ar maudyti sergantį vaiką? Tiek sveikiems, tiek ir sergantiems, bet nežymiai karščiuojantiems vaikams galioja tos pačios taisyklės. Kūdikius ir vaikus maudyti rekomenduojama, jei jų kūno temperatūra neviršija 38 °C. Žinoma, įvertinkite ir vaiko būklę: net ir sirgdamas sloga mažylis gali būti irzlus, vangus, mieguistas, tad maudynes geriau atidėti. Tačiau jeigu vaikas peršalo, pirmomis ligos dienomis, ypač kai intensyviai karščiuojama, jo maudyti nereikėtų. Užteks mažylį apvalyti drėgnomis servetėlėmis ar apiprausti drėgna šluoste ar kempine.
Taip, maudyti vaiką sergant vėjaraupiais galima ir netgi rekomenduojama. Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Tačiau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Vandens temperatūra: Vanduo turi būti drungnas, bet ne karštas. Per karštas vanduo gali sudirginti odą ir sustiprinti niežulį.
- Maudynių trukmė: Maudynės turėtų būti trumpos, ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Ilgai mirkyti vaiko vandenyje nerekomenduojama.
- Prausikliai: Naudokite švelnius, antiseptinius prausiklius, kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Venkite stiprių muilų ir šveitimo priemonių. Rekomenduojama naudoti prausiklius su oktenidino dihidrochloridu.
- Odos priežiūra po maudynių: Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami, o tapšnodami. Galima naudoti antiseptines priemones, tokias kaip Oktiseptas, kuris dezinfekuoja pūsleles.
Prieš procedūrą susiruoškite visus reikmenis. Po ranka turėkite vandens dubenį, šluostę ar kempinėlę ir sausą rankšluostį, taip pat visas kitas priemones, kurių jums gali prireikti. Labai svarbu, kad po maudynių vaikas nesušaltų, todėl jei vonioje ar miegamajame vėsu, patalpą galima pašildyti elektriniu šildytuvu. Išmaudytą vaiką reikia kuo greičiau gerai nusausinti, aprengti, išdžiovinti plaukus džiovintuvu.
Avižinių dribsnių vonia gali padėti sumažinti niežėjimą ir nuraminti odą. Į šiltą vonią įpilkite nevirtų avižinių dribsnių arba sumaltų avižų miltelių. Tokioje vonioje reikėtų gulėti apie 10-15 minučių. Avižiniai dribsniai padeda išlaikyti odos drėgmę, mažina niežėjimą, natūraliai ramina ir padeda atsikratyti vėjaraupių.
Kaip prižiūrėti vaiką sergantį vėjaraupiais?
Be tinkamos higienos, svarbu ir kitos priemonės, padedančios vaikui jaustis patogiau ir greičiau pasveikti:
- Nagų priežiūra: Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, ir dažnai plaukite rankas. Esant poreikiui, nakčiai galima užmauti pirštines, kad miego metu nekiltų noras kasytis.
- Temperatūros mažinimas: Esant karščiavimui, skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.
- Mityba: Jei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru. Vengti rūgštaus, aštraus, sūraus maisto. Svarbu duoti pakankamai daug gerti vėsių skysčių.
- Drabužiai ir aplinka: Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.
- Niežulio mažinimas: Vietoje briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų, kurie dirgina odą, naudokite švelnius antiseptikus, tokius kaip Oktiseptas.
Pasak V. Bečelytės, sergant vėjaraupiais svarbu užtikrinti tinkamą asmens higieną, nereikėtų bijoti prausti pūslelėmis nusėto kūną. Taip pat rekomenduojamas ir gulimas režimas, o svarbiausia - izoliacija nuo aplinkinių.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad pratrūkus pūslelei labai svarbu tinkamai dezinfekuoti šią vietą, tam naudoti specialiai žaizdų dezinfekcijai skirtas antiseptines priemones. Jokiu būdu jų nereikėtų painioti su rankoms skirtomis dezinfekcinėmis priemonėmis ir pagaliau pamiršti tam ne vieną dešimtmetį naudotą briliantinę žalumą. „Žalios dėmelės ant odos, - ko gero, dažno suaugusioje prisiminimas apie šią ligą. Briliantinė žaluma yra pagaminta spirito pagrindu ir ją tepant ant odos, pratrūkusių pūslelių, dar labiau galime pakenkti savo odai, ją skauda ir peršti. Dalis klientų jos ieško ir šiandien, tačiau yra daug efektyvesnių šiuolaikiškų priemonių, kurios palengvina šią ligą ir nepalieka kurį laiką neatsiplaunančių ženklų ant odos“, - sako vaistininkė.
Vėjaraupiai, kaip ir bet kuri kita infekcinė liga, nualina organizmą - natūralu, kad aukšta temperatūra ir kiti simptomai nepraeina be pėdsakų ir kurį laiką dar gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas. Vaistininkė ragina, nepamiršti organizmo po ligos ir prisiminti sveikos gyvensenos principus - skirti pakankamai laiko poilsiui, pasirūpinti subalansuota mityba ir laiku gryname ore. Jeigu vien įprastomis priemonėms atstatyti organizmo atsparumo nepavyksta, gali būti naudingi vitamino C, D preparatai, mineralų kompleksai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei:
- Vaiką pykina, svaigsta galva, krato drebulys.
- Jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena.
- Atsiranda kvėpavimo sutrikimų.
- Bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai.
- Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.
Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais, tačiau nereikėtų pamiršti ir paprastų kasdienių įpročių.
Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę. Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų nepirma vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
Kaip užtikrinti, kad vaikas, sergantis vėjaraupiais, jaustųsi patogiai? | Šį rytą
Vėjaraupiai suaugusiems ir nėštumo metu
Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiesiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Suaugusiems liga dažniausiai pasireiškia sunkiau, su didesniu karščiavimu ir bėrimu. Komplikacijų rizika taip pat didesnė, įskaitant plaučių uždegimą, encefalitą ir net kraujo užkrėtimą (sepsis). Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.
Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.
Būtent todėl suaugusiųjų vėjaraupiai nėra „nekalta vaikystės liga“, o rimta infekcija, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių. Jei vaikystėje nebuvo sirgta vėjaraupiais arba nebuvo skiepyta, žmogus neturi imuniteto - o tai reiškia, kad rizika susirgti vėjaraupiais išlieka itin didelė. Todėl skiepas nuo vėjaraupių yra rekomenduojamas, siekiant apsisaugoti ne tik nuo ligos, bet ir nuo jos grėsmingų komplikacijų.
Skiepai nuo vėjaraupių
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze.
Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
