Dažnai tenka išgirsti klaidingą nuomonę, kad pieninių dantų gydyti nereikia, nes jie vis tiek iškris. Tačiau specialistai pabrėžia: pieniniai dantukai, nepaisant laikino jų egzistavimo, yra labai svarbūs vaiko raidai. Kiekvienas iš 20 pieninių dantų turi savo paskirtį, o negydomi dantys gali sukelti rimtų komplikacijų.
Pieniniai dantys atlieka daugybę svarbių funkcijų: padeda kramtyti maistą, formuoja kalbą, užtikrina estetiką ir socialinį pasitikėjimą. Svarbiausia jų paskirtis - vietos išlaikymo funkcija. Pieninis dantis palaiko vietą nuolatiniam dančiui, todėl, jei dėl ėduonies ar sužeidimo vaikas pieninio danties netenka anksčiau, nei dantis iškristų natūraliai, gretimi dantys linkę pasislinkti ir užimti atsiradusią ertmę. Tai dažna ortodontinių problemų priežastis.

Negydomi pieniniai dantys yra infekcijos židinys, galintis sukelti sistemines ligas, mažinti organizmo imuninį atsparumą ir pažeisti nuolatinių dantų vystymąsi. Pūliuojantis pieninis dantukas silpnina visą organizmą, nualina imuninę sistemą, dėl to gali kartotis dažnos slogos ar peršalimai.
Pieniniai dantys ankščiau ar vėliau iškrenta, tačiau kai kurie iš jų burnoje išlieka iki 10-12 metų amžiaus. Jeigu tokie dantys yra pažeisti ėduonies, didelė rizika, kad infekcija pažeis ir gretimus dygstančius nuolatinius dantis. Be to, sugedę pieniniai dantys sukelia didelį diskomfortą mažyliui - skausmą ir baimę eiti pas gydytoją.
Specialistė pabrėžia, kad nesvarbu, traumą patyrė pieninis ar nuolatinis dantis, abiem atvejais reikėtų skubėti pas odontologą. Jeigu pieninis dantukas išmuštas, jo atgal nereplantuojame (neįsodiname į burnos ertmę), tačiau reikėtų įvertinti situaciją: ar neliko lūžgalio, ar nebėga kraujas, ar nėra žaizdelių. Net ir nuskilus pieniniam dantukui, galima dantį atkurti ir suplombuoti, tačiau visos situacijos individualios. Kai kuriais sudėtingais atvejais, kai bendra danties prognozė bloga, tenka šalinti traumuotą dantį ir laukti, kol išdygs nuolatiniai dantys.
| Dantų tipas | Svarbiausia funkcija | Priežiūros ypatumai |
|---|---|---|
| Pieniniai | Vietos išlaikymas nuolatiniams | Reguliari higiena nuo pirmo dantuko |
| Nuolatiniai | Nuolatinė funkcija | Profilaktika, silantavimas, higiena |
Vaiko dantimis reikėtų pradėti rūpintis jiems dar neišdygus. Jau 2-3 mėn. amžiaus kūdikio dantenas reikėtų kasdien valyti pirštu, apsuktu sudrėkinta, švaria audinio skiautele. Tai padeda kūdikiui įprasti prie burnos higienos procedūrų.
Svarbu nepamiršti „antro valymo“ - patiems išvalyti vaiko dantis po to, kai jie pradžioje pabandė juos išsivalyti savarankiškai. Šiame amžiuje vaikai jau gali būti pakankamai sąmoningi, kad galėtų laikytis savo rutinos, tačiau dažnai jiems vis tiek reikės tėvų pagalbos, kad valymas būtų kokybiškas.