Vaiko kosulys dažnai sukelia paniką tėvams, tačiau krūpčioti kaskart vaikui kostelėjus - ne išeitis. Svarbu suprasti, kad kosulys nėra liga, o natūrali apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti dulkes, mikrobus ar susikaupusį sekretą. Kad tėvai galėtų priimti teisingus sprendimus, svarbu išmokti atpažinti kosulio tipą bei žinoti, kada galima vaiko nevaržyti, o kada privalu kreiptis į specialistus.

Daugelis tėvų nežino, ką daryti atšalus orams, ir ar galima su atžala išeiti į lauką, kai šią vargina kosulys. Jeigu Jūsų vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali užsiimti įprasta veikla, o tai reiškia, kad gali eiti ir į lauką. Grynas oras dažnai palengvina kvėpavimą, tačiau svarbu vengti vaikų susibūrimo vietų, tokių kaip prekybos centrai ar viešasis transportas, kur galima lengvai užsikrėsti naujais virusais ir taip ilginti ligos eigą.
Vis dėlto, yra keletas svarbių taisyklių, padėsiančių užtikrinti vaiko saugumą:
Kad galėtumėte teisingai įvertinti vaiko būklę, svarbu atskirti kosulio pobūdį. Vaikų ligų gydytojai kosulį skirsto į ūminį (trunkantį iki 2-3 savaičių) ir lėtinį (užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau). Pagal skreplių buvimą kosulys skirstomas į:
| Kosulio tipas | Būdingi bruožai | Galimos priežastys |
|---|---|---|
| Spazminis | Švokštimas, sunkus iškvėpimas | Astma, bronchitas |
| Lojantis | Metalinis skambesys | Laringitas, tracheitas |
| Psichologinis | Tik dieną, reguliarus | Stresas, įprotis |
| Naktinis | Atsiranda rytais arba naktį | Astma, alergija |

Nors dauguma peršalimų praeina savaime, egzistuoja „raudonos vėliavos“, kurias pastebėjus būtina nedelsiant vykti į ligoninę:
Svarbiausia taisyklė - negydyti vaiko savarankiškai „interneto patarimais“. Jei abejojate, geriausia pasitarti su specialistu, kuris įvertins bendrą būklę ir paskirs tinkamą gydymą - nuo inhaliacijų iki mukolitikų ar kitų specifinių preparatų.