Pokyčiai moters organizme po gimdymo: išsamus vadovas pogimdyminiu laikotarpiu

Kūdikio gimimas yra nuostabus, bet kartu ir intensyvus įvykis, po kurio moters organizme vyksta reikšmingi pokyčiai. Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą.

Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites, tačiau kai kuriems nėštumo metu įvykusiems pokyčiams atsistatyti prireikia net pusės metų. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerė-ginekologė dr. Diana Bužinskienė ir gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Vilkaitienė apžvelgia moters kūno pokyčius pirmaisiais mėnesiais po gimdymo.

Gimdos involiucija ir kaklelio pokyčiai

Vos pagimdžiusios moters gimda sveria apie 1 kg, tad iškart po gimdymo ji ima po truputį trauktis. Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm per dieną. Maždaug 10-14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.

Gimdai susitraukiant moterys junta aštrų, spazmuojantį papilvės skausmą, kuris šiek tiek primena menstruacinius skausmus arba sąrėmius. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti - jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai susiję su tuo, kad, kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį.

Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.

Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.

Makšties išskyros (lochijos) ir higiena

Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Tai išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinantys iš gimdos po gimdymo. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.

Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas. Reikėtų naudoti higieninius paketus arba įklotus, bet jokiu būdu ne tamponus! Stebėkite, ar jų kiekis staiga nepadidėja, ar išskyros nepradeda skleisti nemalonaus kvapo - jeigu taip, tai sakykite gydytojui, tai pirmi infekcijos požymiai. Staigiau atsistojus arba pasijudinus pirmosiomis dienomis galite pajausti stipresnį kraujo pliūpsnį, bet viskas gerai, valosi po gimdymo likę kraujo krešuliai, audinių likučiai.

Makšties ir tarpvietės pokyčiai bei priežiūra

Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.

Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Pirmąsias dienas po gimdymo kirptą ir susiūtą tarpvietę tempia, šiek tiek skauda, tačiau skausmas neturėtų būti ypač intensyvus ar nepakenčiamas. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Vilkaitienė apžvelgs makšties ir tarpvietės pokyčius bei priežiūrą. Medicinos klinikos „Endemik“ gydytoja akušerė ginekologė Agnė Meškaitė paaiškina, kad specialistai iš karto po gimdymo apžiūri moters gimdymo takus, susiuva įplyšimus ar įkirpimą. Šių vietų gijimo laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, tačiau jei tai gilūs sužeidimai - neretai lieka randai, kurie gali daryti įtaką intymios srities būklei ateityje.

Po gimdymo pakinta makšties plotis, todėl natūralu, jog gimdžiusių moterų makštis ir lytinis plyšys lieka platesni visam gyvenimui.

Lytiniai santykiai po gimdymo

Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Daugeliui moterų reikia šiek tiek laiko, kad vėl būtų tokios pačios aktyvios, kaip iki nėštumo. Atnaujindama lytinius santykius klausykite savo kūno, tai bus tarsi naujas pirmas kartas. Pasirūpinkite savo komfortu. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.

Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.

Pilvo sienos pokyčiai ir atsistatymas

Nėštumas bei gimdymo procesas paveikia priekinės pilvo sienos raumenis ir odą. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščiosios gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali. Be to, šiais laikais padėti atstatyti išsiskyrusius pilvo raumenis gali ir operacijos.

Nėštumo metu natūraliai atsiranda fiziologinė pilvo raumenų diastazė - nedidelis pilvo sienos raumenų prasiskyrimas, tačiau kartais net ir po atsistatymo pilvo raumenų diastazė išlieka. Deja, bet pilvo raumenų diastazė yra nustatoma net 2 iš 3 mamų (po 2 ar daugiau gimdymų). Gydytoja aptars kas gali padidinti išliekančios diastazės riziką nėštumo metu, kaip atpažinti ir patikrinti pilvo raumenų diastazę, kokios priemonės gali padėti nustačius lengvo laipsnio diastazę ir kada kreiptis pagalbos į specialistus. Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų.

Šlapinimosi sistemos pokyčiai ir šlapimo nelaikymas

Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.

Dėl gimdymo metu išsitempiančių dubens dugno raumenų, kaip ir dėl gana dažnai pasitaikančių įplyšimų, gali atsirasti dalinis šlapimo nelaikymas, ypač jei gimsta stambus kūdikis ar gimdoma ne pirmą kartą. Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti, nes susilaikęs šlapimas sukuria geras sąlygas bakterijoms daugintis. Kita neretai pagimdžiusioms mamytėms nerimą kelianti problema - šlapimo nelaikymas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai. Po gimdymo praėjus 6-8 valandoms nusišlapinti būtina, nepavykus reikėtų šiek tiek palaukti ir vėl bandyti. Tai padės atkurti raumenų, esančių aplink šlapimo pūslę, tonusą, o taip pat padės išvengti šlapimo takų infekcijų.

Tuštinimosi problemos ir hemorojus

Gimdymo metu organizme vykstantys virškinimo procesai sulėtėja, o tai gali tapti pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo priežastimi, moteris gali jausti sunkumo jausmą ir net skausmą. Tai labai dažna problema po gimdymo. Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimų ar paūmėjus hemorojui.

Norint to išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.

Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.

Krūtų pokyčiai ir žindymas

Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmas paras po gimdymo iš krūtų skiriasi gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Kiekvienos moters organizmas, odos ir audinių ypatybės skiriasi. Pagimdžiusių moterų krūtys išskiria neriebų (apie 1,5% riebumo, motinos pieno riebumas siekia 3-4%), tirštą, gelsvos spalvos priešpienį, kuriame gausu apsauginių, augimą skatinančių medžiagų bei vitaminų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.

Krūtys pieno pritvinksta dažniausiai tarp trečios ir ketvirtos dienos po gimdymo. Tomis dienomis krūtys padidėja, jas gali tempti, skaudėti, vienai dienai gali pakilti temperatūra iki 38-39°C. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją. Krūtinė padidėja, pakeičia formą. Nustojus maitinti kūdikį krūtimi, krūtys ne visuomet grįžta į prieš nėštumą buvusią būseną, tad kartais tenka kreiptis į plastikos chirurgus.

Jei žindote, dažniausiai tai yra pagrindinis šio laikotarpio iššūkis. Todėl jei kyla klausimų, būtinai pasikvieskite žindymo konsultantę. Speneliams patinka „oro vonios“, gryno lanolino tepalas. Gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Vilkaitienė paskaitoje aptars kada negalima žindyti, kaip pasireiškia pieno sąstovis žindant, kokios priemonės gali padėti išvengti pieno sąstovio, kaip yra gydomas pieno sąstovis.

Hormoniniai pokyčiai ir emocinė savijauta

Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus. Naują mamą užklumpa ir stiprūs hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumo pabaiga, intensyvia pieno gamyba, atsistatančia kiaušidžių veikla bei galimai jaučiamais pogimdyviniais simptomais. Geras emocijas ir džiaugsmą staiga gali pakeisti liūdesys ir nerimas, o šiuos dar labiau sustiprina nuovargis, miego stoka ir didelė atsakomybė už naują gyvybę.

Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį.

Emocinė būklė po gimdymo: gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį. Normalu, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7-10 dienų. Daugelis moterų susiduria su psichologiniais pokyčiais po gimdymo: pogimdyminė melancholija pasireiškia 20-30% moterų, o pogimdyminė depresija - 10-15% moterų. Mamytės, kurios jaučiasi prislėgtos, liūdnos, apatiškos, suirzusios, piktos turėtų stebėti save - jeigu šis dvasinis skausmas trunka ilgiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su medikais ir psichologais, kadangi tai pirmieji pogimdyvinės depresijos ženklai. Su pogimdyvine depresija susidūrusios moterys turi suvokti, kad ši savijauta nepriklauso nuo jų pačių, tai nėra „blogos motinos“ ar „motinystės instinkto nebuvimo“ požymis.

Kiaušidžių veikla ir mėnesinių atsinaujinimas

Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo.

Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.

Kiti fiziniai pokyčiai po gimdymo

Plaukų slinkimas

Saujoje vis daugėjančių plaukų kiekis tenka ne vienai ką tik kūdikį pagimdžiusiai moteriai. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo. Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų.

Kūno patinimas ir svorio pokyčiai

Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio. Daugelis moterų nėštumo metu priauga papildomo svorio, tačiau didelę jo dalį sudaro nėštumo metu susikaupęs vanduo.

Fizinis aktyvumas ir atsistatymas

Po gimdymo svarbu visapusiškai atsigauti. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, padeda greičiau atsikratyti priaugto svorio, mažina pogimdyvinės depresijos, trombembolijų riziką. Nesant medicininių komplikacijų, fizine veikla galima užsiimti kai tik moteris jaučiasi tam fiziškai ir psichologiškai pasiruošusi. Pirmas 5-6 savaites po gimdymo stenkitės su kūdikiu toli nekeliauti. Pirmus tris penkis mėnesius venkite didelio intensyvumo fizinių užsiėmimų (tokių kaip jodinėjimas ar didelio intensyvumo jėgos treniruotės). Per pirmas šešias savaites po gimdymo stiprinkite dubens dugno raumenis, vaikščiokite: pradėkite nuo 10-15 min. Kasdienis fizinis aktyvumas: jei dėl kokių nors priežasčių į lauką su kūdikiu išeiti negalite, raskite galimybę apeiti bent aplink namą.

Cezario pjūvio ypatumai

Cezario pjūvis (CPO) - tai sudėtinga chirurginė operacija, po kurios laukia ne tik fizinis, bet dažnai ir emocinis gijimas. Pirmosiomis paromis po operacijos mamos sveikata rūpinasi medicinos personalas, svarbu nesidrovėti užduoti rūpimus klausimus, prašyti pagalbos ir būtinai vartoti paskirtus vaistus nuo skausmo. Jie nepakenks nei laktacijai, nei vaikeliui, o kaip tik suteiks moteriai daugiau galimybių juo pasirūpinti. Moterys, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, jaus nemenką visos apatinės kūno dalies skausmą, pjūvio vieta dažniausiai yra patinusi, paraudusi.

Verta įsigyti korsetą po gimdymo, tik labai svarbu tinkamai jį užsisegti. Tai daroma atsigulus, pristačius kojas ir pakėlus dubenį. Randas turėtų būti prižiūrimas kaip po bet kokios kitos operacijos. Pirmosiomis dienomis svarbu užtikrinti švarą ir sausumą, esant poreikiui - dažniau keisti pleistrą. Kūnas į randą reaguoja kaip į nuolatinę pažaidos vietą, kurioje nepavyksta tinkamai įdarbinti audinių. Pjūvio vieta ima kietėti. Tam, kad nesusidarytų kietas randas, pjūvio zona turi būti maitinama, o rando masažas (su specialiu kremu ar be jo) suaktyvina kraujotaką ir taip audiniai gauna maisto medžiagų, deguonies, todėl neapmiršta. Pradėkite nuo švelnaus aplinkinių audinių masažo, toje vietoje, kur prasideda nejautri odos zona. Masažuokite randą (ar zoną aplink) kasdien 6-12 mėn. Gali jaustis tempimas. Rando audinių laisvinimas kiek malonesnis būna odai esant šiltai, pvz., po dušo. Pirštų pagalvėlėmis stumkite odą ir po ja esančius audinius link rando, bet ne per jį. Palaikykite kelias sekundes. Spauskite taip stipriai, kad po pirštais jaustumėte judėjimą.

Žindyti po CPO gali būti kiek sudėtingiau, nes mamai sunkiau tinkamai priglausti vaikelį. Įprastai rekomenduojama žindyti gulint ant šono, bet ši pozicija nėra tinkama mokymuisi, dažnai vaikelis priglaudžiamas netinkamai ir todėl jam sunku valgyti, traumuojami speneliai. Po operacijos, ypač - jei ji buvo planinė, gali prireikti daugiau laiko, kol prasidės laktacija, bet tai jokiais būdais nereiškia, kad žindyti nepavyks.

Emocinių būsenų paletė po CPO labai įvairi. Dalis moterų šios operacijos nori pačios, dalis vertina neutraliai, o dalis susiduria su saviplaka: „nepajėgiau pagimdyti pati“, „mano kūnas nesugebėjo“. Tokios mintys yra labai žmogiškos, bet ne visai teisingos. Gimdymas yra socialinis vyksmas, kuriam įtakos turi daugybė - DAUGYBĖ! - kintamųjų.

Kada ieškoti pagalbos?

A. Meškaitė pabrėžia, jog naujai mamai po gimdymo būtina ginekologo konsultacija, kad šis galėtų apžvelgti, ar viskas gyja tinkamai, patarti kaip palengvinti pogimdyvinius simptomus. Sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje vyko gimdymas, specialistai dar 6 savaites bet kuriuo paros metu priims moterį tiek dėl nerimą keliančių simptomų, tiek skubioms konsultacijoms. Anot akušerės ginekologės, nors dažnais atvejais pogimdyvinis laikotarpis moterims nesukelia didesnių problemų, kartais susiduriama su neįprastais simptomais, kurie pažymi, jog nedelsiant derėtų kreiptis į gydytoją.

Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būsena ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų. Jei staiga temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, krečia šaltis, sukietėja ir skausmingomis tampa krūtys, nustoja tekėti pienas ar atsiranda lokalus odos paraudimas, juntamas stiprus skausmas pilvo apačioje, visiškai išnyksta ar pagausėja kraujingos išskyros, stipriai skauda tarpvietę, pjūvio ar susiuvimo vietą, ji patinsta - rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į patyrusį akušerį ginekologą, kuris patikrins būklę, atliks reikalingus tyrimus, nustatys sutrikimų priežastį ir paskirs atitinkamą gydymą. Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.

Jei po gimdymo moteris jaučiasi gerai ir neturi jokių nusiskundimų, ateityje ginekologo konsultacija rekomenduojama kartą metuose. Jos metu specialistas atliks apžiūrą, ultragarsinį ištyrimą, įvertins gimdos ir kiaušidžių būklę. Taip pat, kadangi reguliariai patariama tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, gali būti atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Su ginekologu rekomenduojama konsultuotis tiek apie lytines problemas, tiek apie mėnesinių ciklo pokyčius, planuojamą nėštumą ar kontracepciją bei kitais svarbiais klausimais.

tags: #kas #vyksta #po #gimdymo

• Ką žinoti apie veido pudrą laukiantis kūdikio?
• hemorojaus valdymas laukiantis kūdikio
• Saugumas vaikų ugdyme su QR kodais
• Svarbiausi vitaminai besilaukiančioms moterims
• Bendruomeniškumo ir gerumo skatinimas darželiuose