Moters ir vyro vaisingumas: svarbiausi aspektai ir tyrimų galimybės

Nors pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama moters vaisingumui, svarbu nepamiršti, kad nevaisingumas dažnai kyla ir dėl vyro sveikatos problemų. Net 40 proc. nevaisingų porų atvejų pagrindinė priežastis yra būtent vyro vaisingumo sutrikimai. Todėl labai svarbu, kad vyrai taip pat tikrintųsi savo vaisingumą. Deja, nemažai vyrų tai daro itin nenoriai, netgi laiko tai šiek tiek gėdingu dalyku. Greičiausiai taip yra dėl nerimo, jog paaiškės, kad vyras nevaisingas. Tačiau kuo anksčiau bus nustatyta problema, tuo didesnė tikimybė ją išspręsti ir kartu sėkmingai susilaukti vaikų.

Gandro Laboratorija prekiauja vyrų ir moterų vaisingumo testais. Nors vyresnių nei 35 metų moterų vaisingumas mažėja, jų šansai susilaukti vaikų iki menopauzės vis tiek išlieka dideli. Štai kodėl svarbu žinoti, ar Jūs vis dar vaisinga. Certain®menopauzės testas padės Jums išsiaiškinti, ar Jūs vis dar galite susilaukti vaikų. Menopauzės testai yra jautrūs FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) koncentracijai Jūsų šlapime.

Vyro vaisingumo vertinimas

Spermos testai skirti įvertinti vyro sėklos kokybę. Paprastai jie nustato spermatozoidų kiekį vyro spermoje. Tokie namų sąlygomis naudojami testai būna tikslūs 95 proc. atvejų. Rezultatams sulaukti prireikia tik maždaug 10 minučių. Jei testas neigiamas (paprastai tada, kai spermatozoidų koncentracija mažesnė nei 20 mln./ml), vyras turėtų kreiptis pas gydytoją.

HCPC (UK) licenzijuota vyr. Diagnostinis spermos tyrimas atliekamas mikroskopu. Imunologinis MAR testas atliekamas, kai pastebimas specifinis spermatozoidų sukibimas (agliutinacija). Apvaliųjų ląstelių diferencijavimo testas arba leukocitų atpažinimo testas. Detali morfologija. Tyrimo metu detaliau įvertinama spermatozoidų struktūra, forma, išskiriami formos defektai (pavyzdžiui, galvutės, kaklelio, uodegėlės ir kt.). Atsižvelgus į konkrečią situaciją ir laboratorijos galimybes, spermograma gali būti dar išsamesnė.

Standartinėje lentelėje, kairėje pusėje yra surašomi spermos (sėklinio skysčio) rodikliai, kurie buvo tirti. Lentelės apačioje yra nurodomos išvados, t.y. Pagal sutartą terminologiją rekomenduojama naudoti žodį - zoospermija. Žodžio dalis spermia reiškia sėklinį skystį, o junginys su zoo - spermatozoidą. Žodžio dalis norma, atrodytų, reiškia normalius, vidutinius rodiklius, tačiau gairėse yra naudojamas išsireiškimas „mažiausia rekomenduojama reikšmė“, t.y. Labai svarbu suprasti, kad normozoospermija neparodo, kad vyras neturi vaisingumo problemų. Normozoospermija apibūdina tik keturis rodiklius, tačiau reikia atsižvelgti į bendrą sėklinio skysčio (spermos) „vaizdą“ ir įvertinti pH, klampumą, apvaliųjų ląstelių kiekį, leukocitus ir t.t.

PR - progresyvūs spermatozoidai juda tolygiai, tikslingai, kryptingai. IMM - immotile, t.y. Vertinant rezultatus svarbu atsižvelgti į papildomas pastabas, įvertinančias spermatozoidų judrumą. Pavyzdžiui, progresyvių spermatozoidų kiekis gali būti normalus, tačiau šalia gali būti prierašas padrikas judėjimas, t.y. spermijai juda tiesiai bet netvarkingai, nepastoviai, skirtingomis kryptimis, „pasišokinėdami“. Tyrime gali būti vertinama bendra morfologija, kuomet analizuojamas tik normalių ir nenormalių formų spermatozoidų santykis. Pavyzdžiui, oligoastenozoospermija reiškia, kad yra sumažėjęs spermatozoidų kiekis ir jų judrumas. Kriptozoospermija - kai šviežiame sėkliniame skystyje spermatozoidų neaptinkama, tačiau spermatozoidai aptinkami centrifuguoto sėklinio skysčio nuosėdose. Leukospermija - spermoje leukocitų aptinkama daugiau, nei nurodo gairės, t.y. Globozoospermija - spermatozoidų galvutės pakitimas primenantis rutulį (gaublį). Reikia įsidėmėti, kad sėklinio skysčio (spermos) tyrimas iš esmės yra subjektyvus tyrimas. Sėklinio skysčio (spermos) tyrimo rezultatai gali svyruoti tarp atskirai atliktų tyrimų ir asmenų, kurių tyrimai vertinami, kuriant gaires, todėl nerekomenduojama remtis vien tik nomenklatūriniu ar vien tik skaičiais išreikštu rezultatu, vertinant poros vaisingumą.

Vyrų nevaisingumas: kada ir kaip išsitirti?

Norėdami asmeniškai pasitarti su vyr. Ginekologijos skyriaus bei Malmės klinikos (Švedija) medikas, paklaustas, ką atsakytų moterims, kurios teigia, kad šiais laikais pasitikėti savo organizmo funkcijomis neįmanoma, todėl natūralus šeimos planavimo metodas negali būti sėkmingai taikomas, patikino turintis pacienčių, kurioms šis metodas padėjo natūraliai pastoti, nors ankstesni gydytojai tokią galimybę palaidojo. „Viskas atsistoja į vietas, kai atsiranda problema. O viena didžiausių problemų šiuolaikinėms šeimoms - nevaisingumas. Kitaip tariant, žmonės negali sulaukti vaikų tuomet, kada jų nori. Nors, regis, partneriai yra visiškai sveiki, neturi jokių kūno negalavimų, pastoti moteriai nepavyksta. Šioje situacijoje natūralus šeimos planavimas gali būti naudojamas ne kaip metodas apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, bet kaip priemonė susilaukti vaikų. Taigi jį galima taikyti ne negatyvui - kaip kontracepciją, o pozityviam tikslui - norint susilaukti vaikų. Tai metodas, kai įsiklausoma į kūno ženklus ir mylimasi tuomet, kai moteris yra vaisinga.

Moters vaisingumas ir jo cikliškumas

Vaisingos dienos - tai dienos, kuriomis mylintis yra galimybė pastoti. Moterų vaisingumas yra cikliškas ir pastoti jos gali tik 24 valandas per mėnesinių ciklą - tiek, kiek gyvena iš kiaušidės iškeliavęs kiaušinėlis. Nors moters kiaušinėlis gali būti apvaisintas tik tą parą kai vyksta ovuliacija, pastoti galima ir jei mylėjotės 2-5 dienas iki ovuliacijos. Kai moters makšties terpė yra itin draugiška, o spermatozoidai - itin gyvybingi, išgyventi jie gali dar ilgiau - iki 5 parų. Paprasčiausia vaisingas dienas apskaičiuoti yra su vaisingų dienų skaičiuokle.

Būtent dėl šių dviejų hormonų poveikio ciklo metu pakinta bazinė kūno temperatūra (BKT), makšties išskyros ir gimdos kaklelis. Mat vaiko gimimas vis dažniau nukeliamas tam laikui, kai silpsta moterų vaisingumas. Tačiau pasaulyje bei Lietuvoje plintantis ekologinis judėjimas sąlygoja naujas tendencijas ir šioje srityje. Vis labiau populiarėja natūralus šeimos planavimas, kuris tampa ne tik alternatyva kontraceptikams, bet ir dirbtiniam apvaisinimui.

Vaisingos fazės atradimas mėnesinių cikle gali duoti labai daug vertingos informacijos. Į mane kreipiasi daug moterų, kurios skundžiasi negalinčios susilaukti vaikų. Tuomet jų klausiu, ar jos gyvena kartu su vyru. „Ne, mano, vyras tolimųjų reisų vairuotojas“, - sako jos. Jei vyro nėra namie, kai moteriai vaisingos dienos, kaip jie gali susilaukti vaikų?“ - pasakojo pašnekovas. Pasak jo, natūralaus šeimos planavimo sistema turi netgi savo mokymo ir žinių sistemą, kuri šiuo metu pavadinta NaProTechnologija. Šis metodas - alternatyva dirbtiniam apvaisinimui. Pavyzdžiui, Amerikoje, Airijoje, Vokietijoje daugėja klinikų, kurios seka moterų vaisingumo požymius ir padeda natūraliai susilaukti vaikų.

„Esu turėjęs pacienčių, kurioms nustatytos ginekologinės patologijos, todėl vaisingumo specialistai joms pasakė, kad susilaukti vaikų jos neturi jokių šansų. Tačiau jos ateina pas mane su savo vaisingumo stebėjimais pagal šį metodą, iš kurio matyti, kad per metus jos turėjo vos 1 ar 2 ovuliacijas, kai buvo vaisingos, ir, pavyzdžiui, per antrą ovuliaciją jos pastojo. Taigi savo kūno vaisingumo stebėjimas ir yra ta modernioji ekologinė banga, turinti didžiules perspektyvas. Jau dabar nemažai žmonių taip gyvena. Tai puiki alternatyva standartizuotai kontracepcijai“, - svarstė Eimantas Švedas.

40-metės moters vaisingumas: tendencijos ir pokyčiai

Mediko teigimu, pastaruoju metu ypač aktualėjanti vaisingumo problema - šio laikmečio ženklas. Šiuo metu susiformavęs požiūris, kad pirmiausiai reikia pasirūpinti karjera, o tik tada gimdyti vaikus, tačiau kai moters gyvenimas ritasi 40-ties link, jos vaisingumas silpsta. „Tai laikotarpis, kai moters vaisingumas ir ovuliacijų dažnis per metus natūraliai ima mažėti. Be to, ir lytinis gyvenimas dėl įtemptos karjeros pakankamai retas, todėl susilaukti vaikų natūraliai, įprastu būdu, darosi vis sunkiau. Dar prieš 15 metų gimdyvių, kurios susilaukia pirmo vaiko, amžiaus vidurkis būdavo 24 metai, dabar - 29. Atkreipiu dėmesį, kad tai vidurkis, o realios amžiaus ribos gali būti labai išsitęsusios - dalis moterų gimdo labai jaunos, tačiau didesnė dalis - vis vyresnės. Pagaliau per gyvenimą prisikaupia daug lytinių infekcijų nuo įvairių partnerių, užsikrėtimų chlamidijomis, kurios paveikia kiaušintakių funkciją. Todėl natūralus vaisingumas dėl visų minėtų priežasčių mažėja“, - teigė E. Švedas.

Beje, pasaulis jau ima tai suprasti. Medikui Švedijoje teko matyti pozityvią studentų eiseną su šūkiais „Planuok vaikus, kol jaunas“. Mediko manymu, vaisingiausias moters amžius - tarp 20 ir 30 metų. Kad artėjant prie 40-mečio vaisingumas mažėja, paskaičiavo ir dirbtinio apvaisinimo specialistai. Pasak jų, 38-tais gyvenimo metais tikimybė pastoti per pirmą dirbtinio apvaisinimo ciklą lygi 1 iš 2, o 40-ties metų - jau 1 iš 5. „Taigi 40 metų amžius - kritinis moters amžius, kai labai mažėja vaisingumo funkcijos rodikliai. Mano manymu, gimdyti maždaug 23 metų, kai tuo metu kaip tik gaunamas aukštojo mokslo diplomas, neturėtų sutrukdyti tolesniam karjeros siekiui. Bet tai tik mano nuomonė“, - sakė pašnekovas.

Natūralus šeimos planavimas: metodai ir patikimumas

Pasak natūralaus šeimos planavimo (NŠP) mokytojos Elenos Kosaitės-Čypienės, kuri pati sėkmingai pritaikė šį būdą tiek kontracepcijai, tiek vaikų planavimui, Lietuvoje mūsų turimos žinios apie natūralius apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdus užstrigo ties praėjusio šimtmečio pradžia, tuo tarpu sparčiai besivystantis mokslas leido juos taip ištobulinti, kad šiandien tyrimais įrodytas NŠP efektyvumas siekia 99,6 proc. Taigi jis prilygsta šiuo metu patikimiausia laikomai hormoninei kontracepcijai.

„Šis metodas pagrįstas tuo, kad kiekvienų lytinių santykių metu žmogus negali pradėti naujos gyvybės. Pirmieji biologiniai faktai, susiję su natūraliu šeimos planavimu, buvo atrasti 1930 m. Tačiau šiandien biologija yra taip pažengusi, atradusi tokių faktų, kurie prieš šimtą metų buvo neįsivaizduojami. Lietuvoje žmonės žino tik nuotrupas, pavyzdžiui, vaisingų dienų skaičiavimą ir... kad jis neveikia. Ir jie teisūs. Metodas, kurio pasaulyje mokoma dabar, nuo vaisingų dienų skaičiavimo taip toli, kaip dviratis nuo kosminio laivo. Šiuolaikinis metodas vadinamas simptoterminiu. Jis apima trijų vaisingumo požymių stebėjimą - kūno temperatūros, gleivių ir gimdos kaklelio pokyčius“, - aiškino pašnekovė.

Pasak jos, šio metodo patikimumą analizavo tarptautinis tyrimas. Jis buvo pradėtas 1985 m., o jo efektyvumo apibendrinimas buvo padarytas po 20 metų. Tyrimui poros buvo atrinktos labai kruopščiai - kad jos būtų vaisingos, turinčios reguliarių santykių ir pan. Jos buvo apmokytos NŠP metodo ir dvejus metus stebėjimo centras kas mėnesį rinko jų vaisingumo duomenis - pačių pildytas lenteles su informacija apie kūno pokyčius. Tyrimą koordinavo keturi universitetai - du Vokietijos ir po vieną Ispanijos bei Jungtinės Karalystės. Taip buvo surinkta milžiniška duomenų bazė apie įvairiausius vaisingumo aspektus, buvo paskaičiuota, kiek per vienerius metus įvyksta netikėtų nėštumų. Tyrimas parodė, kad jeigu poros yra tinkamai apmokytos, laikosi taisyklių, pavyzdžiui, vaisingu metu neturi santykių su nutrauktu lytiniu aktu ar prezervatyvu, iš tūkstančio moterų pastoja tik keturios.

Pasak E. Kosaitės-Čypienės, vis dar gajus mitas, kad šis metodas netinka moterims, kurių ciklas nereguliarus. Tokių šiais laikais - dauguma. Reguliarų ciklą pasaulyje turi vos 3 proc. moterų. Nors stresas, persitempimas, netvarkingas gyvenimo būdas gali paveikti vaisingumo procesus, NŠP mokytoja tikina, kad labai tvarkingai gyventi reikia tik savaitę per mėnesį - prieš ovuliaciją, kadangi nuo to priklauso ciklas. „Kai ji jau įvyksta, yra absoliučiai tas pats, ką tu veiki. Tyrimai rodo, kad neigiamos įtakos ciklui turi alkoholis, tačiau šiuo atveju svarbus jo kiekis. Manau, viena kita taurė vyno didelės žalos nepridarys. Kita vertus, jei savo kūno pokyčius pradėjusi fiksuoti moteris atranda, kad jie nevyksta taip, kaip turėtų, ji turėtų rimtai pamąstyti apie savo gyvenimo būdą. Vaisingumo sutrikimai gresia labai rimtomis sveikatos problemomis“, - sakė pašnekovė.

NŠP metodas įpareigoja minėtus tris kūno pokyčius stebėti kiekvieną dieną. Maždaug po metų galima pereiti tik prie vaisingojo laikotarpio stebėjimo, kuris trunka 10-12 dienų per mėnesį. Moters teigimu, ši procedūra trunka maždaug tiek pat, kiek dantų valymas ir, tapusi įpročiu, nesukelia jokių nepatogumų. Beje, tyrimais nustatyta, kad intymių santykių skaičius vieno moters ciklo metu lieka toks pat ar net suintensyvėja. Tiesiog intymus gyvenimas įgyja kitokį sužadėtuvių-medaus mėnesio ritmą. Tai reiškia, kad vaisinguoju metu nesimylima, tačiau tuo metu tiek vyras ilgisi moters, nes ji dėl vyraujančių hormonų būna ypatingai patraukli, tiek moteris labiausiai geidžia savo vyro. Jie abu svajoja apie intymumą, todėl atėjus tai dienai „medus“ būna ypač saldus. O štai ilgai kartu gyvenančios poros dažnai nusivilia lytinio gyvenimo kokybe būtent todėl, kad lytinę aistrą jos gali tenkinti bet kada.

Hormoninė vaisingumo sistema

Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose kiaušidėse gaminasi moteriškieji lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės. Tačiau bendrąją vaisingumą užtikrinančią sistemą sudaro ne vien lyties organai - jie negali funkcionuoti atskirai nuo kitų organų sistemų. Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie taip pat yra susiję su smegenų žieve bei kitomis smegenų dalimis.

Galvos smegenų dalis pagumburis išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (angl. gonadotropin releasing hormone - GnRH), kurie savo ruožtu skatina posmegeninę liauką hipofizę gaminti:

• gonadotropinius hormonus:
• folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) - jis skatina folikulų brendimą kiaušidėse, estrogenų sekreciją folikulo ląstelėse, vyro organizme - spermatozoidų vystymąsi,
• liuteinizuojantį hormoną (LH) - jis inicijuoja kiaušidėse ovuliaciją, geltonkūnio brendimą bei progesterono gamybą, vyro organizme - skatina androgenų (testosterono) sekreciją sėklidėse,
• prolaktiną - jis atsakingas už pieno liaukų vystymąsi, pieno gamybą krūtyse, skatina motinystės instinktą, slopina gonadotropinų išsiskyrimą, ovuliaciją bei mėnesinių ciklą, daugiausiai jo išsiskiria nėštumo metu ir ypač po gimdymo.

Be to, tiek moters, tiek vyro lytinės liaukos svarbios ne tik vaisingumui, bet ir atskiroms lytims būdingų išorinių bruožų susiformavimui. Lytinių hormonų receptorių yra ne tik lyties organuose, bet ir įvairiose kitose žmogaus kūno vietose: kauluose, raumenyse, odoje ir kt. Hormoninė kontracepcija šiurkščiai įsikiša į šį natūralų reguliacijos ratą ir veikia ne tik visą moters lytinę sistemą, bet ir visą organizmą.

Vyrų ir moterų vaisingumo skirtumai

Moters lyties organai skirstomi į išorinius ir vidinius. Juos skiria mergystės plėvė, kuri plyšta pirmųjų lytinių santykių metu.

Išoriniai lyties organai

• Didžiosios bei mažosios lytinės lūpos, suformuojančios lytinį plyšį
• Varputė
• Makšties prieangis

Vidiniai lyties organai

• Kiaušidė - tai migdolo formos vidutiniškai 4×1,5×1 cm dydžio porinis organas, raiščiais prisitvirtinęs prie dubens sienos ir gimdos. Kiaušidę sudaro šerdis iš jungiamojo audinio bei gausaus kraujagyslių tinklo ir žievė, kurioje išsidėsto folikulai - juose bręsta kiaušialąstės. Kiaušidėse folikulų nuolat mažėja: tik gimusios mergaitės kiaušidėse būna apie 1-2 milijonai pirminių folikulų, sulaukus pirmųjų mėnesinių jų lieka apie 300-400 tūkstančių, o per visą moters gyvenimą tesubręsta tik 400-500 kiaušialąsčių. Kiaušidėse ne tik formuojasi ir bręsta kiaušialąstės, bet ir sintetinami moteriškieji lytiniai hormonai - estrogenai bei progesteronas.
• Kiaušintakis - tai porinis vamzdelio pavidalo organas. Vienas kiaušintakio galas atsiveria į gimdos ertmę, o kitas apsupa kiaušidę. Eidamas nuo gimdos link kiaušidės kiaušintakis platėja, tampa piltuvo pavidalo ir baigiasi spurgomis, kurios ovuliacijos metu pagauna kiaušialąstę. Apvaisinimas įvyksta būtent kiaušintakyje (labiausiai nuo gimdos nutolusiame jo trečdalyje). Kiaušintakis išklotas gleivinės ląstelėmis, kurios turi mažus plaukelius - šiems virpant kiaušialąstė, o vėliau ir embrionas juda gimdos ertmės link. Dėl didėjančios estrogenų koncentracijos stiprėja kiaušintakio sienelės raumenų susitraukimai, ovuliacijos metu kiaušintakio spurgos lyg pirštai apglėbia kiaušidę, kad plyšus folikului įtrauktų kiaušialąstę. Gleivinės ląstelės išskiria sekretą, kuris leidžia spermatozoidams lengviau judėti ir gabenti kiaušialąstę gimdos link. Progesteronas atpalaiduoja kiaušintakio sienelę ir skatina ritmingus jos susitraukimus, kad apvaisintas kaušinėlis, o vėliau ir embrionas, patektų į gimdą.
• Gimda - tai apie 7 cm ilgio kriaušės formos raumeninis organas, esantis dubens ertmės centre, tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos. Ją sudaro kūnas ir kaklelis. Tarp gimdos kūno priekinės ir užpakalinės sienelių yra trikampio formos plokščia ertmė, susijungianti su kaklelio kanalu. Viršutinė kūno dalis vadinama gimdos dugnu, o apatinė - sąsmauka. Į gimdos dugną šonuose atsiveria kiaušintakiai, o sąsmauka pereina į gimdos kaklelį. Tiek gimdos ertmė, tiek kaklelis iškloti gleivinės, tačiau ji esti skirtinga. Veikiant lytiniams hormonams daugiausiai kinta gimdos ertmės gleivinė, kurią sudaro pamatinis ir atkrintamasis (funkcinis) sluoksniai. Funkcinis per menstruacijas atkrinta ir pasišalina, o iš pamatinio formuojasi naujas sluoksnis.
• Makštis - tai elastingas vamzdelio pavidalo organas, kuris jungia gimdą ir lytinį plyšį. Lytinių santykių metu į makštį patenka sperma, pro makštį gimsta naujagimis, išteka mėnesinių kraujas. Makštyje esančios pieno rūgšties bakterijos sudaro terpę, nepalankią daugintis mikroorganizmams.

Mėnesinių ciklo fazės ir vaisingumo pokyčiai

Mėnesinių ciklas prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną ir trunka iki paskutinės dienos prieš kitas tikrąsias mėnesines. Tikrosios mėnesinės - tai mėnesinės, prieš kurias buvusiame cikle įvyko ovuliacija. Ovuliaciją patvirtina vienintelis NŠP požymis - bazinės kūno temperatūros (BKT) pakilimas.

Norint pažinti vaisingumą, būtina suprasti fiziologinius pokyčius, vykstančius moters organizme mėnesinių ciklo metu. Juos lemia hipofizės, pagumburio ir kiaušidžių išskiriami hormonai. Pagumburis išskiria GnRH į hipofizę, kuri cikliškai išskiria gonadotropinus FSH bei LH ir reaguoja į kiaušidžių išskiriamų hormonų - estrogenų ir progesterono - lygį kraujyje.

Estrogenų poveikis

• Skatina vidinio gimdos sluoksnio (endometriumo) atsistatymą ir vešėjimą po mėnesinių.
• Skatina gimdos kaklelio liaukas gaminti gleives.
• Skatina gimdos kaklelio minkštėjimą, pakilimą ir atsivėrimą.
• Skatina lyties organų vystymąsi, krūtų augimą ir pigmentaciją, makšties epitelio augimą ir ragėjimą, yra svarbūs antrinių lytinių požymių vystymuisi, lytinei elgsenai, skatina baltymų sintezę kepenyse, kalcio kaupimąsi kauluose, kraujo krešėjimą, plečia kapiliarus, palaiko lytinės ir šlapimo sistemų struktūrų tonusą bei elastingumą ir kt.

Progesterono poveikis

• Parengia gimdos gleivinę implantacijai (jei moteris nepastoja, gimdos gleivinė vėliau atkrinta ir pasišalina su menstruaciniu krauju).
• Slopina ovuliaciją ir apriboja pirminių folikulų brendimą kiaušidėse.
• Skatina gimdos kaklelio nusileidimą, užsivėrimą, sukietėjimą.
• Skatina tirštų, gimdos kaklelio kanalą užkemšančių, gleivių gamybą.
• Lemia BKT pakilimą po ovuliacijos per 0,2-0,8oC, kuris išsilaiko iki kitų mėnesinių pradžios.
• Skatina pieną išskiriančių liaukučių išvešėjimą, sąlygojantį specifinius pojūčius krūtyse.
• Svarbus nėštumo palaikymui, didina kvėpavimo centro jautrumą CO2, slopina centrinę nervų sistemą, mažina aminorūgščių kiekį serume, skatina azotinių medžiagų išsiskyrimą su šlapimu ir kt.

Sveikos moters mėnesinių ciklai gali būti itin reguliarūs, tačiau jų trukmė gali ir svyruoti gan plačiose ribose - nuo 21 iki 45 dienų. Dažniausiai pasitaiko 25-35 dienų ciklai ir jie laikomi reguliariais (įprastais). Klaidingai manoma, jog idealus ciklas privalo trukti 28 dienas - iš tiesų tai tėra statistinis vidurkis, o 28 dienų ciklai būdingi vos keliolikai procentų moterų.

Ciklo trukmę gali veikti įvairūs veiksniai: ligos, vaistai, kelionės, netinkama mityba, netinkamas kūno svoris, sportas, stresas, žindymas, aplinka (net šviesa nakties poilsio metu), todėl kiekvienos moters ciklas yra labai individualus ir net tos pačios moters ciklai gali būti skirtingi. Mėnesinių ciklo ilgio svyravimas apie 5 dienas tai pačiai moteriai nelaikomas ciklo nereguliarumu.

Pirmųjų mėnesinių mergaitės paprastai sulaukia 10-14 metų amžiaus. Iš pradžių ciklai paprastai trunka ilgiau nei 30 dienų, apie vienerius metus būna labai dažni nereguliarūs ciklai. Dauguma ciklų tampa reguliarūs (įprasti) ir baigti tik moteriai peržengus 20-uosius gyvenimo metus. Iki 41-erių metų ciklai turi tendenciją trumpėti, po to - vėl pailgėja.

Su amžiumi moters vaisingumas palaipsniui mažėja. Penktajame, kartais šeštajame, gyvenimo dešimtmetyje moteriai prasideda premenopauzė - gan komplikuotas nereguliarių ciklų laikotarpis, kuomet moteris dar gali pastoti (plačiau apie premenopauzę). Galiausiai mėnesinės visiškai išnyksta ir likusią gyvenimo dalį tęsiasi nevaisingasis laikotarpis - menopauzė.

NaProTECHNOLOGIJA: inovatyvus požiūris į vaisingumą

NaProTECHNOLOGIJA (angl. Natural Procreation TECHNOLOGY) - pirmasis mokslas apie moters sveikatą, pritaikytas išskirtinai šeimos planavimui su reprodukcinės sveikatos stebėsena ir priežiūra. Tai ne vaisingumo kontrolės, o vaisingumo priežiūros taikymas šeimos planavimui ir ginekologinei sveikatai. Šis mokslas praktikuojamas jau daugiau kaip 30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiausio populiarumo sulaukė efektyviai gydant nevaisingumą. Atliekama NaProTECHNOLOGIJA išsiskiria tuo, kad tai yra daugiadisciplininis, sisteminis požiūris į lėtinę nevaisingumo problemą, kuomet stengiamasi diagnozuoti ir gydyti ją sukėlusias priežastis bei veiksnius. Siekiant pagerinti moters ir vyro bendrą sveikatą, dažniausiai atsistato ir natūralus poros vaisingumas, didėja galimybė susilaukti sveiko bei išnešioto naujagimio. Tai puiki šeimos planavimo alternatyva vaisingumo problemų turinčioms poroms, kurioms nepriimtinos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Europoje šis metodas šeimos gydytojų, akušerių - ginekologų ir kitų specialistų praktikoje taikomas jau apie 10 metų.

Ši technologija suteikia naudingos informacijos, kurią kartu su tam tikrų hormonų tyrimais gali interpretuoti pati moteris ir gydytojai, kurie yra specialiai apmokyti šioje sistemoje. Pirmiausia, šis metodas naudingas poroms, kurios siekia nėštumo, bet susiduria su nevaisingumu ar persileidimais, nori pašalinti sveikatos sutrikimus, kurie didina priešlaikinio gimdymo ar persileidimo tikimybę bei nori priimtinos sveikatos priežiūros. NaProTECHNOLOGIJA sprendžia ir tokias problemas, kaip menstruaciniai spazmai (skausmingos mėnesinės), endometriozė, priešmenstruacinis sindromas, kiaušidžių cistos, nenormalus kraujavimas menstruacijų ciklo metu, skausmas lytinio akto metu, policistinių kiaušidžių sindromas, ovuliacijos sutrikimai, žemas progesteronas - kas taip pat galėtų būti ir poros nevaisingumo priežastimi.

Naudojant NaProTECHNOLOGIJĄ, tikimybė sėkmingai pastoti, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus grupes bei galimas diagnozes, yra apie 50 proc. Sėkmės atvejai, priklausomai nuo priežasties, gali siekti net 80 proc. Poroms, kurioms nepavyko pastoti, taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras, tikimybė pastoti išlieka apie 30 proc. Žinoma, pastojimo tikimybė priklauso nuo įvairių priežasčių: tikslios diagnozės, priežasties sunkumo, ankstesnio vaisingumo gydymo ir moters amžiaus. Poros, kurios susidūrė su vaisingumo problema Lietuvoje neturėjo daugiau alternatyvų, apart pagalbinio apvaisinimo procedūrų ar įsivaikinimo.

tags: #moters #vaisingumas #lenteles

• vaiko saugumo užtikrinimas mieste
• Nuo institucinės globos link bendruomeninio gyvenimo
• Viskas apie krepšinio stovus vaikams
• kaip ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius
• Daugiavaisis nėštumas iškart po gimdymo: patarimai ir įžvalgos