Sprendimas leisti vaiką į privatų darželį yra labai individualus ir priklauso nuo kiekvienos šeimos poreikių ir galimybių.
Privataus darželio pasirinkimas - svarbus sprendimas kiekvienai šeimai.
Privačių darželių grupėse paprastai būna mažiau vaikų, todėl auklėtojos kiekvienam iš jų gali skirti daugiau dėmesio. Juk vaiko ir jį ugdančio žmogaus santykis yra labai svarbus. Darželis - pirma mažo vaiko socializacijos vieta, kur jis atsiskiria nuo tėvų. Todėl labai svarbu, kad iš šio laikotarpio liktų geri prisiminimai.
Didesnėje grupėje mažesnės galimybės individualiam priėjimui prie vaiko. Mažesnėje grupėje ugdymas gali būti labiau individualizuotas - vaiką galima geriau stebėti, matyti, kokia veikla jam geriau sekasi, kokia - blogiau, ką jis mėgsta, į ką kaip reaguoja ir pan.
Vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos visada pamini privačius darželius savo atžaloms pasirinkę tėvai - tai mažesnės grupės. Kadangi privačiuose darželiuose grupės sudaromos iš mažesnio kiekio vaikų, juos ugdančios auklėtojos gali skirti daugiau laiko kiekvienam vaikui individualiai, ugdymo programa vykdoma sklandžiau. Be to, viliamasi, kad kuo mažiau vaikų grupėje, tuo mažesnė ir ligų tikimybė.
Privačiuose darželiuose vaikų dažniausiai būna iki 15. Mažesnės grupės - didelis privalumas, nes sudaromos palankesnės sąlygos vaikams kurti, žaisti, mokytis ir ilsėtis.
Privatus darželis siūlo įvairesnį ugdymą. Tai susiję su dėmesio skyrimu kiekvienam vaikui. Nes tik daug bendraujant su vaiku, gerai jį pažinus, galima įžvelgti mažo žmogaus talentus ir padėti juos atskleisti, puoselėti.
Privačiuose darželiuose labiau atsižvelgiama į vaikų poreikius. Jeigu auklėtojos mato, kad grupės sąraše daugiau berniukų tai praplečia berniukams skirtą žaidimų centrą, jei grupėje daugiau mergaičių tada jų žaidimų centras padidėja. Dėl šios priežasties jie turi didesnę erdvę savirealizacijai.
Vaikai lankydami privatų darželį, manau yra laisvesni. Tai yra laisviau reiškia savo mintis, idėjas. Gali veikti jiems priimtinu tempu, būdu. Išreikšti save įvairesnėmis raiškos priemonėmis. Rūpintis jaunesniais, būti kartu su broliu ar sese.
Privatūs darželiai išsiskiria priemonių gausa, taip pat ugdymo įvairove, naudojama metodika, bendravimu su tėvais.
Valstybiniuose darželiuose ugdymo programos yra panašios (žinoma, pasitaiko išimčių). Privačiuose darželiuose dažniau mokoma pagal visame pasaulyje pripažintas ugdymo pedagogikas (Valdorfo, Montessori ir kt.), taip pat dažniau realizuojamos naujos idėjos, pasirenkami netradiciniai ugdymo būdai.
Pavyzdžiui, sparčiai populiarėja privatūs lauko darželiai, kuriuose vaikai didžiąją dienos dalį bet kokiu oru praleidžia gryname ore, taip pat dvikalbiai darželiai, kuriuose su vaikais bendraujama ir užsienio kalba.
Maistas privačiuose darželiuose būna atvežtinis ir gaminamas vietoje. Bet kuriuo atveju maistas privalo būti kokybiškas, šviežias ir karštas. Atvežamas maistas vaikams turi būti ką tik pagamintas specialioje virtuvėje. Patiekalai vežami specialiuose induose, kad neprarastų nei kokybės, nei šilumos.
Privatūs darželiai turi galimybę laisvai (be viešųjų pirkimų procedūrų) rinktis žaliavų tiekėjus ar maitinimo tiekėją, kuris atlieptų tiek tėvų poreikius ir lūkesčius, tiek teisės aktų reikalavimus.
Nusistovėjusi praktika - jog ilgą laiką valstybiniuose darželiuose produktų tiekimo konkursus laimėdavo mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai. Pastaruosius kelerius metus daugiau dėmesio buvo skiriama nebe kainai, bet sveikatai palankiems produktams, pagal tai tobulinti ir valstybinių darželių meniu. Tačiau tenka pripažinti, kad vaikams vegetarams ar specialiųjų poreikių turintiems (pavyzdžiui, alergiją maistui turintiems) vaikams vis dar palankesni privatūs darželiai. Didmiesčiuose galima rasti darželių, kuriuose tokiems vaikams siūlomas atskiras meniu.
Dažnai privačiuose darželiuose būna mišrios vaikų grupės. Nors prižiūrėti ir ugdyti skirtingo amžiaus vaikus iš pirmo žvilgsnio yra nepaprasta, tačiau būtent mišraus amžiaus grupėse vaikai daug greičiau įgyja socialinių kompetencijų nei vienodo amžiaus vaikų grupėse.
Privatus darželis yra kur kas brangesnis už valstybinį darželį, tad daugelis tėvų negali leisti vaikų į privatų darželį dėl pinigų trūkumo.
Privatūs darželiai yra nusimatę labai skirtingus ugdymo mokesčius ir jų mažinimo sąlygas. Nemažai jų sumažina ugdymo mokestį, jei vaikas praleidžia kažkiek dienų dėl ligos ar net atostogų. Kiti darželiai savo kainodarą grindžia nuolatiniu mokesčiu už ugdymą be jokių išlygų.
Bene pagrindinis skirtumas tarp valstybinio ir privataus darželio - kaina. Privačių darželių mėnesio ugdymo kaina - nuo maždaug 300-350 eurų.
Nors dauguma tėvų mano, kad į privatų darželį patekti lengviau, tačiau yra situacijų, kai vaikas gali būti nepriimtas.
Ar tiesa, kad į kai kuriuos privačius darželius yra didelės eilės? Ir į vieną, ir kitą klausimą būtų galima atsakyti teigiamai. Yra nemažai privačių darželių, kurie tikrai paklausūs ir į juos išleisti vaiką yra nemažai laukiančiųjų.
Viename privačiame Kauno darželyje, kuriame ir vaikas, ir jo tėvai per trumpą laikotarpį pateko į aibę nemalonių situacijų. Neturiu pedagoginio išsilavinimo, neturiu bendravimo su mažais vaikais įgūdžių, bet turiu pinigų: nusprendžiu įsteigti privatų darželį, sumoku už patrauklų šios įstaigos pristatymą interneto svetainėje, ir - pirmyn! Štai toks - galima manyti - šio darželio savininkės verslo planas ir dabartinės veiklos kredo!
Artimiausi privatūs darželiai - tik Kaune. Tėvai, susipažinę su interneto svetainėje įkelta informacija (darželis itin patraukliai pristatytas, todėl atrodė, kad nieko geriau neįmanoma rasti), pasirinko darželį Šilainiuose. Naują narį, kaip prisiminė mažylio mama, darželio direktorė priėmė išskėstomis rankomis. „Direktorę iškart informavome, kad sūnus dar normaliai nekalba, tačiau ji nematė problemos, esą nieko tokio, yra ir daugiau nekalbančių vaikų, - prisiminė mažylio mamytė, kuriai pirmasis pokalbis su darželio vadove, kartu dirbančia ir vaikų auklėtoja, paliko puikų įspūdį. - Pagalvojau, kad tokios mielos auklėtojos vaikai negali nemylėti.“
Jonukas į darželį noriai važiuodavo, įprato prie čia nustatytos tvarkos ir režimo, taigi atrodė, kad viskas bus puiku. Tačiau kai Jonukui buvo diagnozuotas autizmas, darželio savininkė ėmė visais būdais stengtis, kad tik Jonuką tėvai perkeltų kitur.
Mama pastebėjo, kad kiti vaikai, kurie į darželį ateina su vaistų buteliukais, direktorei neužkliūva, o jei tik Jonukas šnirpšteli nosimi, mama iškart gauna nurodymą jo į darželį nevesti, nes „kitus užkrės“. Jonukas mielai sėda prie molberto, yra nutapęs ne vieną piešinį, kurie puošia namų sienas, tačiau kai darželyje buvo įkurta mažųjų dailės studija, direktorė Jonuko tėvams apie tai net nepranešė - prasitarė kitų mažylių tėvai. Direktorės atsakymas mamą pribloškė: „Jonukas nemokės piešti! Vaikai buvo vežami į ekskursiją, tačiau Jonuko tėvams apie ekskursiją pranešė tą patį rytą! Šeima gyvena net ne Kauno, o tolimesniame rajone, todėl per keliolika minučių pristatyti vaiko į darželį niekaip nepavyko. Akivaizdu, kad Jonukas ekskursijoje buvo nepageidaujamas. Apskritai, jei kokia šventė ar renginys, Jonukas lieka nuošalyje, nes darželio vadovybė nusprendžia, kad jam bus per sunku, kad jis nemokės, nesugebės...
Kodėl direktorė pasielgė taip negražiai? Jonuko mama įsitikinusi, kad tai lėmė išsilavinimo stoka. Deklaruojama, kad su vaikučiais, ypač tokiais mažais, gali dirbti tik specialų pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, o šio darželio direktorė, pasirodo, baigusi tik ekonomikos studijas. Taigi verslauti ji gal ir sugeba, bet kokybiškai ugdyti ir auklėti mažuosius darželio lankytojus - vargu... O dirba auklėtoja! Koks gali būti šios auklėtojos pasirengimas tokiam darbui, jei ji net neturi reikiamo išsilavinimo tokioms pareigoms eiti... Koks kitų auklėtojų išsilavinimas, irgi neaišku, nes niekas nieko nepasakojo...
Kyla įtarimas, kad tokie kriterijai čia visiškai nesvarbūs. Bent jau viename privačiame Kauno darželyje, kuriame ir vaikas, ir jo tėvai per trumpą laikotarpį pateko į aibę nemalonių situacijų.
Pirmiausia patarčiau tėvams pasidomėti, ar privatus darželis yra oficiali švietimo įstaiga ir veikia turėdama leidimą vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą (tai rodantis dokumentas - higienos pasas-leidimas).
Dauguma tėvelių vos gimus vaikui pradeda galvoti apie jo ikimokyklinį ugdymą. Vilniuje apie 1,5 tūkstančio vaikų negali lankyti darželio dėl vietų trūkumo. Iškyla klausimas ar bandyti sulaukti savo eilės valstybiniame darželyje, ar vesti vaiką į privatų. Šiuo metu Vilniuje yra maždaug 140 savivaldybei priklausančių darželių ir 40 privačių darželių.
2010 metų liepą įsigaliojo nauja higienos norma, leidžianti lengviau pritaikyti įvairios paskirties patalpas vaikų darželių veiklai, sumažinti reikalavimai paskatino privačių darželių steigimą Vilniuje. Kol Vilniaus savivaldybės darbuotojai kalba apie dviejų darželių steigimą tėvai galvoja kur palikti savo vaiką, jeigu jam darželyje vietos neatsiras. Šią problemą planuojama spręsti paprastai - į darželių grupes priimti trim vaikais daugiau nei iki šiol. Vienas iš savivaldybės argumentų yra tas, jog vidutinis darželio lankomumas apie 70 procentų, todėl padidinus grupes vistiek nebus peržengtos higienos normos.
Vaikams būtinas fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore. Jie turėtų kasdien užsiimti ne tik įvairiomis ugdomosiomis veiklomis, bet ir aktyviai judėti. Tuo tarpu privatūs darželiai dažnai neturi savo uždaro kiemo arba jie itin maži. Visgi, remiantis teisės aktais, jei vaikų darželis ugdo ne daugiau nei 60 vaikų, jame gali nebūtų uždaros vaikų žaidimų aikštelės. Tiesa, tai nereiškia, jog tokiose įstaigose vaikai nevedami į lauką. Dažniausiai auklėtojos veda vaikus pažaisti į artimiausias viešas aikšteles ar kitas viešas erdves. Privatūs darželiai taip pat gali pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su netoliese esančiomis ugdymo įstaigomis. Žinoma, nerimauti vien todėl, jog privatus darželis neturi savo kiemo ir kasdien veda vaikus kažkur kitur, tikrai nereikia.
Valstybiniai darželiai - biudžetinės įstaigos, tad jie viešai skelbia daug informacijos: nuostatus, informaciją apie viešuosius pirkimus, darbo užmokestį ir t. t. Privatūs darželiai - mažiau įpareigoti, nes rečiau atsiduria po institucijų padidinamuoju stiklu. Juose gali dažniau pasitaikyti higienos normų pažeidimų, darželio patalpos gali būti ne visiškai pritaikytos vaikams ir pan.
Jei įstaiga yra ministerijos duomenų bazėse, vadinasi, savivaldybė jai pagal sutartį perveda mokinio krepšelio lėšas, todėl savivaldybė turi teisę reikalauti, kad už gaunamas valstybės lėšas būtų vykdomas tinkamas vaikų ugdymas. Mokinio krepšelyje tiek ikimokykliniam, tiek priešmokykliniam ugdymui iš valstybės biudžeto yra skiriamos 4 val. per dieną (ar 20 val. per savaitę). Jei įstaiga nėra registruota ministerijos duomenų bazėse, vadinasi, ji teikia kokias nors kitas paslaugas, dėl kurių tariasi tėvai ir savininkas (įstaiga gali pasivadinti „darželiu“, bet tai gali būti tik pavadinimas).
Vaikų psichologė turi kiek kitokią nuomonę: „Didesnėje grupėje mažesnės galimybės individualiam priėjimui prie vaiko. Mažesnėje grupėje ugdymas gali būti labiau individualizuotas - vaiką galima geriau stebėti, matyti, kokia veikla jam geriau sekasi, kokia - blogiau, ką jis mėgsta, į ką kaip reaguoja ir pan.
Kadangi privačiuose darželiuose grupės dažnai būna mažesnės, todėl pedagogai gali skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui. Tokioje aplinkoje vaikai auga be įtampos - jie drąsiau klausia, dalijasi mintimis ir lengviau įsitraukia į veiklas.
Vaikai geriausiai mokosi tada, kai gali stebėti, liesti, bandyti ir patirti. Todėl patirtinis ugdymas yra vienas kertinių privataus darželio veiklos principų. Čia vaikai pasaulį pažįsta ne tiek iš paveikslėlių ir pasakojimų, kiek per realius potyrius: sėja sėklas, stebi gamtą, matuoja, eksperimentuoja, piešia, dainuoja ir bendrauja.
Dar vienas privataus darželio pranašumas - ankstyvasis kalbų mokymasis. Vaikai mokosi anglų kalbos „pasinėrimo į kalbą“ (angl. Immersion) būdu: ši kalba girdima ir vartojama žaidimuose, pokalbiuose, dainelėse, kūrybinėse veiklose. Tyrimai rodo, kad ankstyvasis kalbų mokymasis stiprina atmintį, lavina dėmesį ir padeda lengviau mokytis kitų dalykų ateityje.
Visgi jaunų auklėtojų galima rasti ne tik privačiuose darželiuose. Nors kaip ir mokyklose, taip ir valstybiniuose darželiuose vyrauja vyresnio amžiaus darbuotojai, tačiau yra ir jaunesnių. Nors kai kuriems gali kilti abejonių dėl maisto kokybės valstybiniuose arba atvirkščiai - privačiuose darželiuose, tačiau nerimauti veikiausiai neverta.
Tiek privatūs, tiek valstybiniai darželiai turi savo pliusų. Valstybiniuose darželiuose vaikai būna savarankiškesni, greičiau priima patys sprendimus, o privačiuose darželiuose yra kreipiamas didesnis dėmesys vaiko poreikiams, prisitaikoma prie jo tempo ir taip atrandami jo gabumai. Sąlygos vaikui žaisti, miegoti ir valgyti yra panašios visuose darželiuose, nes yra laikomasi įstatyme numatytų higienos normų. Ikimokyklinis ugdymas, žaidimų įvairovė, priemonės ir darželyje tvyranti atmosfera priklauso nuo auklėtojos patirties ir turimų žinių bei kūrybiškumo.
Vaikams paaugus tėvams kyla svarbus klausimas - rinktis valstybinį ar privatų darželį tolimesniam atžalos ugdymui. Tai ypač tampa aktualu toms šeimoms, kurios netoli nuo namų mato abiejų tipų darželius. Tėvai tokiu atveju klausinėja aplinkinių nuomonės, lankosi įstaigose, ieško papildomos informacijos internete. Tačiau nors informacijos galima prisirankioti ypač daug, ji nebūtinai yra teisinga. Pasakojimai apie privačius ar valstybinius darželius dažnai apipinti įvairiais gandais ar mitais.
Galbūt todėl, kad privačiuose darželiuose dirba daug jaunų auklėtojų, jos dažniausiai pasižymi nespėjusiu išblėsti pozityvumu, energija. Didesnė alga padeda neprarasti noro stengtis kuo geriau dirbti. Tačiau išsilavinimo reikalavimai yra lygiai tokie patys tiek privačiuose, tiek valstybiniuose darželiuose. Be to, ilgametę patirtį turintys ugdytojai nebūtinai yra pervargę. Iš esmės svarbu ne tai, kokią įstaigą pasirinksite savo atžalai, o pas kokias auklėtojas jis paklius. Todėl prieš pasirinkdami gražiai atrodantį privatų darželį arba prieš atsisakydami valstybinio darželio dėl kelių neigiamų komentarų, pirma patys apsilankykite įstaigoje, pabendraukite su grupės auklėtojomis ir išsiaiškinkite visus rūpimus faktus.
Kai šeima pradeda savo vaikui ieškoti darželio, klausimų visada kyla daugiau nei atsakymų. Vienas dažniausių - kas geriau: valstybinis ar privatus darželis? Kas svarbiau - aplinka, kurioje vaikui jauku ir saugu, ar patogesnis atstumas iki namų ir mažesnė kaina? Svarstydami, kiek kainuoja valstybinis darželis Vilniuje, tėvai dažnai pirmiausia vertina finansinį aspektą. Tačiau, kaip ir priimant bet kokį svarbų sprendimą, renkantis darželį verta pažvelgti giliau - į tai, kokią vertę vaikas gauna kasdien.
Kas geriau - valstybinis ar privatus darželis? Į šį klausimą nėra vieno teisingo atsakymo - kiekviena šeima renkasi pagal savo vertybes, galimybes ir poreikius. Tad svarstant, koks darželis - privatus ar valstybinis - labiausiai tiktų jūsų šeimai, verta prisiminti paprastą tiesą: ugdymas prasideda nuo santykio.
Viltis - privatus vaikų darželis
Keliasdešimt kilometrų nuo Kauno įsikūrusi jauna šeima susilaukė vaikelio (pavadinkime jį Jonuku), kuris iki trejų metų kuo puikiausiai vystėsi, buvo guvus, energingas, visada su šypsena veide. Mažylis pradėjo lankyti vietos darželį. Viskas ten buvo gerai, vaikas į jį noriai eidavo, mielos ir malonios buvo auklėtojos. Tačiau Jonukas mažai ir neaiškiai kalbėjo, todėl rūpestingi tėvai nusprendė sūnų perkelti į privatų darželį, kuriame, kaip tikėjosi, dirbs patyrę vaiko raidos ugdymo specialistai, taigi bus sudarytos visos galimybės sūnui greičiau tobulėti, o bendraujant su būriu bendraamžių - socializuotis.
Tėvai, susipažinę su interneto svetainėje įkelta informacija (darželis itin patraukliai pristatytas, todėl atrodė, kad nieko geriau neįmanoma rasti), pasirinko darželį Šilainiuose. Naują narį, kaip prisiminė mažylio mama, darželio direktorė priėmė išskėstomis rankomis.
Grupėje, kurią lankė Jonukas, buvo 7 vaikai. Jonuko mama su direktore ir auklėtoja dalijosi visa informacija, nuolat domėjosi, kaip vaikui čia sekasi, kokia jo savijauta, kuo jis užsiima ir t.t.
Kita vertus, privačiuose darželiuose gali dažniau pasitaikyti higienos normų pažeidimų, darželio patalpos gali būti ne visiškai pritaikytos vaikams ir pan. Taigi, nors ir brangesni, privatūs darželiai ne visada būna tobuli.
Aukštosiose mokyklose rengiant ikimokyklinio ugdymo auklėtojus, priešmokyklinio ugdymo pedagogus, kitų dalykų ar sričių mokytojus, jie supažindinami su įvairiais vaikų poreikiais. Bet kai kuriuos sutrikimus (ypač autizmą) ikimokyklinio ugdymo auklėtojui, priešmokyklinio ugdymo pedagogui ar mokytojui atpažinti yra sunkiau, o tuo labiau profesionaliai jam padėti. Vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, labai svarbūs vienodi reikalavimai, taikomi ugdymo įstaigoje, namie ir kitur, vienodi sutartos komunikacijos būdai, elgesio korekcija ir pan.
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojams čia gali padėti švietimo pagalbos specialistai: logopedai, psichologai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai. Darželio darbuotojus taip pat gali konsultuoti savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai (tokios įstaigos yra kiekvienoje savivaldybėje). Kai darželyje ar mokykloje nėra specialisto, galinčio padėti autizmo sutrikimą turinčiam vaikui ir jo šeimai, ugdymo įstaiga turėtų pirkti paslaugą ir specialisto konsultacijas, taip pat gali kreiptis į kitas ugdymo įstaigas, kurios turi kompetencijų, kaip ugdyti šiuos vaikus.
Šioje situacijoje berniuko tėvai turėjo kreiptis į darželio savininką ir informuoti jį dėl darbuotojų galimai netinkamo elgesio, kompetencijų stygiaus ar pan. Be to, tėvai, prieš pradėdami leisti vaiką į ugdymo įstaigą (nesvarbu, ar ji valstybinė, savivaldybės ar nevalstybinė), privalo pasirašyti mokymo sutartį, kurioje turėtų būti sutartos visos ugdymo, kitos paslaugos, taip pat turi būti sutarta ir dėl galimybių nutraukti sutartį ir pan.
Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ugdymo įstaigoje ir mokymo sutarties sąlygų nesilaikymo tokiu atveju galima kreiptis ir į lygių galimybių kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Taip pat galima kreiptis ir į savivaldybę.
Tiek valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose galima sutikti puikių specialistų.
Ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus kiekvienam vaikui. Nuo jo kokybės nemaža dalimi priklauso tolimesnė mokymosi sėkmė. Nors ankstyvasis ugdymas vyksta žaidimo forma, jis stato pamatus vėlesniam mokymuisi. Juk šiuo metu galutinai susiformuoja vaikų smegenys. Privatus ugdymas yra vertingas skirtingo amžiaus grupėms.

