Priešlaikinis gimdymas - tai situacija, kai naujagimis gimsta per anksti, dar iki visiško subrendimo motinos įsčiose. Nėštumas paprastai trunka apie 40 savaičių, arba 280-282 dienas. Gimdymo data nustatoma skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos. Jau nuo 37 nėštumo savaitės vaisius yra išnešiotas ir nuo tada laukiama, kada prasidės gimdymas. Tačiau dalis mažylių neskuba, todėl natūralu, jei naujagimis gimsta iki 42 nėštumo savaitės.
Priešlaikinis gimdymas yra tada, kai vaikas gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Priešlaikiniu gimdymu taip pat laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų gestacijos savaitės. Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos, yra laikomas priešlaikiniu. Tokiam mažyliui reikia ypatingos priežiūros ir slaugos, nes jo organizmas nėra visiškai subrendęs. Pagimdžius prieš laiką, labiausiai nukenčia naujagimis, nes jis būna neišnešiotas, tai yra, nepakankamai subrendęs.

Nutrūkus vystymosi raidai natūralioje aplinkoje - mamos įsčiose, - vaikas toliau auginamas ir brandinamas dirbtinėmis sąlygomis. Iš pradžių atidžiai ištiriama ir įvertinama jo būklė, nustatoma būtinoji pagalba ir daroma viskas, kad būtų užtikrintos gyvybinės funkcijos ir mažylis kuo geriau bei saugiau jaustųsi.
Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti. Gera žinia, kad dėl šiuolaikinės medicinos laimėjimų, jau net 22 savaičių ankstukai gali išgyventi.
Dažnai priešlaikinio gimdymo simptomai būna tokie neryškūs, kad nepastebimi iki tol, kol išsiplečia gimdos kaklelis, plyšta gemalinių vandenų pūslės dangalai ir nuteka vaisiaus vandenys. Gimdos susitraukimai būna neskausmingi ir apibūdinami kaip menstruacijų spazmai. Nugaros skausmas ir pilvo tempimas žemyn būna beveik visais atvejais. Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai) taip pat gali būti signalas. Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai gali būti klaidinantys, nes kai kurie iš jų yra būdingi ir normaliam nėštumui. Pavyzdžiui, spaudimas dubens, pilvo srityje ar nugaros skausmas. Taip pat sąrėmiais galima palaikyti nepavojingus Brakstono Hikso susitraukimus, arba kitaip - paruošiamuosius sąrėmius.
Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 minučių pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.
Priešlaikinį gimdymą gydytojas diagnozuoja tiksliai nustatęs nėštumo laiką, gimdos tonusą, įvertinęs nėščiosios ir vaisiaus būklę. Pirmiausia bandoma išsiaiškinti galimą priešlaikinio gimdymo priežastį, numatoma vaisiaus masė, padėtis gimdoje, įvertinama vaisiaus būklė (išklausomi širdies tonai akušeriniu stetoskopu, užrašoma kardiotokograma - vaisiaus širdies veiklą ir gimdos sąrėmius atspindinti kreivė). Nėščiajai užrašoma elektrokardiograma.
Atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, ieškoma infekcijos požymių. Būtina atlikti kai kuriuos laboratorinius tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, biocheminį kraujo tyrimą (nustatyti gliukozės, bendro baltymo, elektrolitų Na, K, Ca, Cl, šlapalo, kreatinino, C-reaktyviojo baltymo kiekį kraujyje), kraujo krešumo rodiklius, kraujo grupę ir Rh (rezus) faktorių, bendrą šlapimo tyrimą.
Moteris ištiriama per makštį. Apžiūrint makštį makštinių skėtikliu, įvertinamas makšties išskyrų pobūdis, galimas vaisiaus vandenų tekėjimas, gimdos kaklelio padėtis, sutrumpėjimas, atsidarymas, apatinio gimdos segmento būklė, pirmeigės vaisiaus dalies padėtis. Paimamas makšties išskyrų tepinėlis bakterioskopiniam tyrimui, taip pat bakteriologiniai išskyrų pasėliai iš makšties ir gimdos kaklelio kanalo - makšties švarumo laipsniui nustatyti. Įtarus, kad teka vaisiaus vandenys, paimama išskyrų iš makšties kristalizacijos testui ir lakmuso popierėlio testui atlikti.
Ultragarsiniu tyrimu (echoskopija) nustatomi vaisiaus matmenys, padėtis, pirmeiga, galimi vaisiaus sklaidos trūkumai, vaisiaus vandenų kiekis, placentos lokalizacija ir subrendimas, daugiavaisis nėštumas. Retai, bet gali būti atliktas ir vaisiaus fibronektino (FN) tyrimas. Jis parodo, ar baltymų, padedančių vaisiaus vandenų maišą „priklijuoti“ prie placentos, kiekis yra normalus.
Priešlaikinio gimdymo grėsmę tiksliausiai prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Gydytojas akušeris ginekologas gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas.

Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Priešlaikinį gimdymą patyrusioms moterims svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys jį nulėmė anksčiau. Apie 5-15% naujagimių gimsta neišnešioti, t.y. 22-37 nėštumo savaitę. Maždaug 25% priešlaikinių gimdymų būna tiksliniai - gimdymas skatinamas arba atliekama cezario pjūvio operacija.
Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos.

Taip! Tai patvirtina rimti įrodymai. Mažiausiai 3-10 % nėščių moterų yra patyrusios priešlaikinį gimdymą be gimdymo. Priešlaikinio gimdymo istorija padidins riziką vėl patirti tą patį. Kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypatingai intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, o jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs.
Jei priešlaikinis gimdymas pasireiškia nereguliariais ar reguliariais (1-2 kartus per valandą) gimdos susitraukimais, gimdos kaklelio išsiplėtimas yra 2-3 cm, medikamentais dar galima sustabdyti priešlaikinio gimdymo progresavimą. Gali būti įmanoma laikinai sustabdyti priešlaikinį gimdymą. Nesant kontraindikacijų (priešparodymų), pvz., žuvęs ar stipriai apsigimęs vaisius, sunkios nėščiosios ligos, gausus kraujavimas, infekcija, priešlaikinis gimdymas stabdomas.
Jei gimdymas prasideda prieš laiką, tuomet stengiamasi gimdymą sustabdyti parai ar dviem. Taip daroma, kad suspėtų paruošti naujagimį gimimui prieš laiką, kad jis galėtų kuo savarankiškiau kvėpuoti. Jei naujagimis yra itin neišnešiotas, tam tikrais medikamentais bandoma apsaugoti jo smegenis.
Gydytojas gali rekomenduoti chirurginiu būdu uždaryti gimdos kaklelį, sandariai susiuvant angą (gimdos kaklelio kaklelis). Gimdos kaklelio apsiuvimas dabar taikomas retai, tik tais atvejais, jei progresuoja gimdos kaklelio nepakankamumas (gimdos kaklelio atsidarymas be gimdymo veiklos), jei per 2 ir daugiau buvusių nėštumų vaisius gimė neišnešiotas arba per buvusius gimdymus plyšo gimdos kaklelis. Kito nėštumo metu, pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc. Kaip prevencinę priemonę gali būti patariama kas savaitę atlikti hormoninius injekcijas arba atlikti gimdos kaklelio stemplę.
Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai. Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pabudus reanimacijoje apraizgytai laideliais, nejausti pilvo ir judesio jame, atsivėrusi begalinė tuštuma, kai nematai ir negirdi savo vaiko, yra neįmanomas jausmas, kurio neįmanoma apsakyti.
Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji.
Mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją.

Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Svarbu iki nėštumo gydyti visas organizmo ligas, ypač infekcijos židinius, koreguoti gimdos kaklelio nepakankamumą, planuoti būsimą nėštumą, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio režimo, gerai maitintis, nedirbti kenksmingomis sąlygomis ir svarbiausia - vengti streso.
Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis. Gulėjimas, ypač ant kairiojo šono, pagerina inkstų ir placentos kraujotaką.
Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną.
Vienas pagrindinių mitų, jog magnio vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tai yra netiesa. Patikimi tyrimai rodo, kad magnis priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, todėl būtent šiuo tikslu nėštumo metu neturėtų būti skiriamas. Jei organizme trūksta magnio ir atsiranda tam tikrų kūno dalių mėšlungis, gydytojai nėščiosioms šį papildą paskiria. Jei moteris serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet magnį paskiria gydytojas kardiologas.
Kitas mitas - manymas, kad gulėjimas lovoje ir mažas judėjimas gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo. Moksliniai tyrimai nerodo, jog gulėjimas lovoje galėtų pagelbėti, todėl mes, gydytojai, nerekomenduojame nėščiosioms gulėti lovoje. Dažnai moterys tiki, kad gulimas režimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau pastebėta, kad moterys, besilaikančios griežto gulimo režimo, priešlaikinį gimdymą patiria net du kartus dažniau nei tos, kurios išeina pasivaikščioti, atlieka lengvą buitinę veiklą. Gulėjimas didina stresą, prastina kraujotaką ir didina trombozių riziką, tokiu būdu didina ir priešlaikinio gimdymo riziką, todėl jis skiriamas retai ir itin sudėtingose klinikinėse situacijose. Fizinio aktyvumo stoka gali būti net žalinga dėl nėštumo metu intensyviau dirbančios kraujo krešumo sistemos, o gulint kraujo tėkmė dar ir sulėtėja. Dėl šios priežasties galūnėse gali susidaryti trombai, kurie gali atitrūkti ir nukeliauti į labai svarbias kraujagysles, jas užkimšti. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek moteriai, tiek vaisiui. Mes rekomenduojame kitokį ramybės režimą - nėštumo tausojimo. Jūs turėtumėte labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir jausti, kada reikėtų pailsėti.
Rečiausias mitas - šlakelis stipresnio alkoholio gali sustabdyti priešlaikinį gimdymą. Nors šis mitas labai senas, tačiau vis dar tenka jį išgirsti. Teoriškai alkoholis galėtų atpalaiduoti gimdos raumenis, tačiau jo žala yra nepalyginamai didesnė. Nėra saugaus alkoholio kiekio. Neretai moterys naudoja tam tikrus homeopatinius preparatus, tačiau moksliniai tyrimai neigia šių preparatų veiksmingumą.